Kauno apylinkės teismas nuosprendžiu Žilviną Saladžinską pripažino kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir neatsargaus A. Ž. gyvybės atėmimo pažeidus teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles.
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu, kaltinamojo versiją atmetė, įvertinęs tai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis Ž. Saladžinskas būdamas valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, kuomet, pažeisdamas specialias elgesio saugumo taisykles, 2015 m. vasario 12 d. prieš storosios žarnos naviko šalinimo operaciją neatliko pakartotinės fibrokolonoskopijos, auglio biopsijos diagnozės ir naviko buvimo vietos patikslinimo.
Dėl to kaltinamasis operacijos metu pažeidė pacientės blužnį, o jai pradėjus kraujuoti šį vidaus organą pašalino, tačiau atliekant šį veiksmą, dėl neatsargumo, katu su blužnimi atidalino kasos uodegos audinius, dėl ko išsivystė ūmus kasos uždegimas dėl kurio pacientė 2015 m. vasario 14 d. mirė, o tai priežastiniu ryšiu sietina su kaltinamojo veiksmais.
Teismo vertinimu, tai, jog prieš operaciją nebuvo atliktos pakartotinės procedūros, buvo prarasta galimybė patvirtinti žarnos vėžio diagnozę ir patikslinti naviko lokalizaciją dar iki operacijos, o kaltinamasis patikslinančio tyrimo neatlikimo pasekmes pamatė ir suprato jau pačios operacijos metu, dėl ko tuoj pat keitėsi operacijos planas, reikėjo priiminėti skubius sprendimus ir keisti operuojamą plotą, bei operuoti organus.
Nors kaltinamasis situaciją paaiškino šalinamo naviko plačiomis sąaugomis su blužnimi, tačiau teismo ekspertai ir specialistai patvirtino chirurginės technikos požiūriu tokios operacijos metu storąją žarną, suaugusią sąaugomis su blužnimi, galima atidalinti pastarosios nesužalojant. Taigi, tokį veiksmą atlikti nesant sąaugų (apie kurių buvimą nėra fiksuota medicininėje dokumentacijoje) turėtų būti dar labiau įmanoma.
Teismas atmetė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis savo kaltės nepripažino, o jo teiginiai apie nuoširdų gailėjimąsi įvertinti kaip bandymas dirbtinai sukurti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieną iš imperatyvių sąlygų.
Už padarytus nusikaltimus teismas paskyrė 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudos bausmę ir 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kartu įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti gydytoju-chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs ir įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo charakteristiką, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad į tai, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos kaltinamajam atliekant darbo funkcijas, t. y. dirbant gydytoju chirurgu, o dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo sukeltos labai sunkios pasekmės – mirė žmogus, nukentėjusieji patyrė didelę žalą.
Teismas iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteisė nukentėjusiajam Z. D. 9 287,48 eurų dydžio turtinę žalą ir 60 000 eurų neturtinę žalą, o nukentėjusiesiems A. Ž. ir Au. Ž. po 30 000 eurų neturtinę žalą.
Kaltinamasis taip pat turės atlyginti nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
