Pokyčiai aukštosiose mokyklose: atsisakoma pernai įvestos naujovės

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pakeitė minimalius reikalavimus stojantiems į aukštąsias mokyklas, atsisakant minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo.

„Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Viceministras teigia, jog kriterijai supaprastinti atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.

Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.

Ministerija: plečiamos pasirinkimo galimybės

Vasario pradžioje ministro pasirašytame įsakyme nurodoma, jog nuo 2020 metų į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretenduojantiems asmenims numatomi minimalūs rodikliai – būti išlaikius lietuvių ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.

2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.

„Priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 metų minimalius kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlygas pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose“, – teigia V. Razumas.

Pasak jo, šiemet priėmimas bus orientuojamas tiek į pačių stojančiųjų pasirinkimus, tiek ir į valstybės poreikius, o stojantieji turės daugiau galimybių.

„Būsimiems studentams plečiamos pasirinkimo galimybės, visose studijų kryptyse valstybės finansuojamų vietų skaičius didėja arba išlaiko praėjusių metų kvotą. Pakoreguoti reikalavimai leis konkurse į aukštąsias mokyklas dalyvauti daugiau abiturientų, kurie bus išlaikę brandos egzaminus ir atitiks kitus aukštųjų mokyklų reikalavimus“, – sako viceministras.

Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius turėtų didėti daugiau nei 20 proc.

Mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.

N. Putinaitė: tai žingsnis atgal

Šią tvarką sukritikavo buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Vilniaus universiteto profesorė Nerija Putinaitė, pavadinusi tokį sprendimą dideliu žingsniu atgal.

„Jau pernai, kai galiojo aukštesnis stojimo slenkstis, jis buvo vis dėlto pernelyg mažas, o nemokamų studijų vietų universitetuose labai daug. Tad norintys studijuoti aukštojoje mokykloje, rinkosi labiau universitetus. Kai kuriose kolegijose priėmimas smuko 50 proc. Ir ne todėl, kad bloga kolegija. Visose kolegijose mažėjo. Tai dėl per mažos kartelės, o labiausiai – dėl netinkamo valstybės finansuojamų studijų vietų planavimo“, – „Facebook“ paskyroje antradienį rašė ji.

N. Putinaitė svarstė, kad tai paskatins universitetus studentus į mokamas vietas priimti „atviru srautu“, be to, juose nukentės studijų kokybė.

„Į aukštąsias mokyklas, pirmiausia – universitetus pateks labai daug paprasčiausiai nepasirengusių universitetuose studijuoti. Jau ir nustatyta kartelė buvo labai žema“, – teigia N. Putinaitė.

Pasak ministerijos, kaip ir ankstesniais metais, minimalūs rodikliai bus taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas.

Stojantiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, taip pat kaip pernai, pakaks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą.

7 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Prašoma visuomenės pagalbos: Kauno pareigūnai ieško į namus nesugrįžusio vyro

Susisiekimo ministerija inicijuoja ilgalaikę programą laivybai Nemunu atnaujinti

Kaune elektrinių paspirtukų vairuotojams buvo dalinami šalmai

Šalia Kauno įkūrė krevečių auginimo ūkį: bandys užkariauti Europą

Kauno Sobore įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai

Kauno apskrities policininkams įkliuvo ne vienas gerokai įkaušęs vairuotojas

Lietuvoje patvirtinti dar 37 koronaviruso atvejai, 29 iš jų - Kauno apskrityje

Kauniečiai vėl užfiksavo neįprastą reiškinį virš Kauno

Tiesioginė transliacija: Jonava švenčia 270-tąjį gimtadienį

„Drąsos kelias“ sugrįžta – su N. Venckiene priešakyje veržiasi į Seimą