Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija antradienį atmetė pasipriešinimu pareigūnams ir trukdymu vykdyti teisingumą kaltinamos buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės prašymą nušalinti teisėjus nuo bylos nagrinėjimo.
N. Venckienė prašymą nušalinti kolegiją motyvavo tuo, kad Panevėžio apygardos teismas prieš tai nepanaikino didžiosios dalies jai skirtų kardomųjų priemonių, o tai gali lemti teisėjų nusistatymą prieš ją.
„Kolegija nutarė kaltinamosios prašymą atmesti (…) Kolegija nenustatė pagrindų Baudžiamojo proceso kodekse, dėl ko kolegijai reikėtų nusišalinti“, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Meidus.
Anot jo, vien tai, jog teismas nepatenkino kaltinamosios prašymų dėl kardomosios priemonės panaikinimo, nėra pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.
Bylą nagrinės viešai
Teismas taip pat nusprendė, kad byla toliau bus nagrinėjama viešai, tačiau kolegijos pirmininkas įspėjo, kad teismas pasilieka teisę sprendimą pakeisti, jei procesui trukdys N. Venckienės palaikytojai. Taip pat, kolegijos sprendimu, uždarai bus nagrinėjamos tos bylos dalys, kuriose bus pateikiama įslaptinta arba su nepilnamete susijusi informacija.
„Noriu paaiškinti, kad visuomenės teisė žinoti apie procesą, žinant, koks yra dėmesys, ji nėra absoliuti. Nemažiau svarbi teismo pareiga šią bylą išnagrinėti ir maksimaliai greitai (…). Tam visuomenės atstovai, kurie dalyvauja šioje teismo salėje, neturėtų trukdyti“, – sakė V. Meidus
„Replikos, plojimai ir kiti dalykai neprisideda prieš šios bylos išnagrinėjimo. Patikėkite, ši byla nėra tokia paprasta, kaip bandoma pateikti“, – pabrėžė jis.
Uždaro proceso prašė nukentėjusiųjų advokatė, taip pat patys nukentėjusieji – operacijoje perduodant dukrą dalyvavęs ir nukentėjęs policijos pareigūnas, sprendimą perduoti vaiką motinai priėmusi antstolė Sonata Vaicekauskienė. Jie motyvavo, kad byloje bus kalbama apie nepilnametę.
Prokuroras Darius Jakutis taip pat sakė, kad „daugiau ir svarbesnių argumentų yra nerengti viešo nagrinėjimo“ saugant nepilnamečių interesus bet tvirtino nesąs visiškai tikras, ar to reikėtų, ar užtektų tik kelių uždarų posėdžių.
N. Venckienė ir jos advokatas Danius Svirinavičius reikalavo atviro teismo, sakydami, kad net ir vadinamoji pedofilijos byla, kurioje buvo kalbama apie tą pačią nepilnametę N. Stankūnaitės dukrą, nagrinėta viešai. N. Venckienė, be kita ko, prašė viešumo, sakydama, kad visuomenė „turi teisę žinoti, kas vyko gegužės 17-ąją“, turėdama omenyje savo dukterėčios perdavimą jos motinai L. Stankūnaitei.
„Uždaras teismo posėdis būtų skirtas vėl nuslėpti, kas padaryta“, – replikavo ji.
Atmestas ir prašymas nušalinti prokurorą
Teismas atmetė ir N. Venckienės prašymą nušalinti prokurorą D. Jakutį, nes jis, pasak kaltinamosios, vykdant jos ekstradiciją JAV klaidingai informavo apie pareigūnui padarytus sužalojimus. N. Venckienė teisme neneigė, jog perimant mergaitę, ji trenkė pareigūnui, tačiau sakė negalėjusi padaryti byloje minimų sužalojimų, o medicinos ekspertai esą nurodė, jog pareigūnas buvo sužalotas dar iki įvykio.
„Proceso dalyvio, tame tarpe ir prokuroro dalyvavimas procese, nėra pagrindas jį nušalinti“, – sakė teismo kolegijos vadovas.
N. Venckienė ir jos gynėjas taip pat prašo grąžinti prokurorams ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus.
N. Venckienė, be kita ko, sako, kad kaltinamajame akte liko ir informacija apie kaltinimus, kurie, pagal patenkintą JAV ekstradicijos prašymą, buvo panaikinti, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas globėjos teisėmis. Prokuroras sako, kad teisės aktai nenumato reikalavimų „plačiau, ar siauriau“ pateikti bylos duomenis kaltinamajame akte ir sako laikęsis visų teisės reikalavimų.
Advokatas D. Svirinavičius prašo išreikalauti ir visos mergaitės perdavimo motinai vykdomosios bylos medžiagos iš nukentėjusiosios antstolės S. Vaicekauskienės, sakydamas, kad ši medžiaga parodytų, ar antstolė veiksmus vykdė tinkamai. Taip pat prašė duomenų iš įvairių institucijų, įskaitant Seimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Taip pat kaltinamoji prašo grąžinti prokurorams ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus.
Iš 13 kaltinimų – keturi
N. Venckienei pateikti kaltinimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų po kaltinamosios perdavimo Lietuvai iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi. N. Venckienė kaltinimus neigia ir vadina politiškai motyvuotais.
N. Venckienė tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už šiuos nusikaltimus, kuriais kaltinama buvusi teisėja ir politikė, yra treji metai laisvės atėmimo.
N. Venckienei yra skirtas pasižadėjimas neišvykti iš šalies bei įpareigojimas naktį būti namuose, taip pat paliktas 10 tūkst. eurų užstatas, paimti dokumentai. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu – šį reikalavimą Panevėžio apygardos teismas panaikino, tačiau likusias priemones paliko.
„Manau, kad jūsų visų trijų teisėjų nutartis dėl man skirtų kardomųjų priemonių yra tikrai šališka ir neobjektyvi. (…) Vienas pagrindų, kodėl manau, kad jūs nebūtumėte nešališki, yra dėl kardomųjų priemonių palikimo“, – sakė ji.
N. Venckienė sako šiuo metu dėl kardomųjų priemonių neturinti galimybių nei įsidarbinti, nei išvykti.
Tiek ji, tiek jos gynėjas pabrėžė, jog kaltinamiesiems rezonansinėse korupcinėse bylose skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Jie vardino vadinamąją teisėjų korupcijos bylą, „MG Baltic“, Panevėžio mero Ryčio Račkausko politinės korupcijos bylas, kur kaltinamiesiems pagal baudžiamąjį kodeksą gresia griežtesnės bausmės.
Teisme – N. Venckienės palaikytojų šurmulys
Teismo posėdį komplikavo į jį atvykę daugiau nei pusšimtis N. Venckienę palaikančių žmonių, užpildydami visą didžiausią teismo salę, atvyko ir N.Venckienės motina Laima Kedienė, teta Audronė Skučienė.
Dalis susirinkusiųjų netilpo į salę, kaltinamąją jie pasitiko plojimais, taip pat teismui pradedant procedūras, reikalavo teisėjo šnekėti garsiau, laidė įvairias replikas. Teisėjų kolegijos pirmininkas Valdas Meidus keliskart ramino publiką, reikalaudamas laikytis tvarkos ir įspėdamas, kad teismas „gali imtis priemonių, kad jūsų dalyvavimas būtų apribotas“. Iš salės už tai, kad filmavo teismo posėdį, išvarytas N. Venckienės palaikytojas Vytautas Matulevičius.
Atvyko ir nukentėjusieji – operacijoje perduodant mergaitę motinai dalyvavęs policijos pareigūnas, taip pat antstolė S. Vaicekauskienė.
Teismo šaukimas įteiktas ir šiuo metu valstybės saugomai Laimutei Stankūnaitei, gyvenančiai su dukra. Pasak teismo, jos vardu gautas prašymas byloje nedalyvauti ir pateikti kiekvieno posėdžio garso įrašą. L. Stankūnaitė nurodė, kad ji negali dalyvauti procese baimindamasi dėl savo saugumo.
Bylą be V. Meidaus nagrinėja teisėjai Jolanta Raščiuvienė, Valdas Ciesiūnas.
Buvusi parlamentarė, partijos „Drąsos kelias“ viena iniciatorių N. Venckienė iš Lietuvos į Jungtines Valstijas išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Kaltinamoji nuo 2018 metų kovo buvo laikoma Čikagos kalėjime ir į Lietuvą, vykdant ekstradicijos prašymą, gražinta 2019-ųjų lapkričio pradžioje – po ekstradicijos, dėl Lietuvos ir JAV teisės sistemos skirtumų iš 13 planuotų pateikti įtarimų liko keturi.
N. Venckienė buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių veikėjų.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.
D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.
Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.
N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.
N. Venckienė: kaltinimai – nepagrįsti
N. Venckienė kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ekstradicijos iš JAV procesas buvo nepagrįstas, paremtas melagingais „Lietuvos Vyriausybės faktais“ ir kai kurių liudytojų parodymais. Anot jos, ekstradicijos prašiusi Generalinė prokuratūra dalies įrodymų, t.y. ekspertų išvadų ir vaizdo įrašo medžiagos, JAV nepateikė. Ji sako informavusi JAV ambasadą Lietuvoje ir JAV Valstybės departamentą dėl, jos manymu, nesąžiningų Lietuvos prokuratūros veiksmų.
„Per 10 metų pareigūnai taip ir nesugebėjo pateikti realių įrodymų jiems pagrįsti, o manęs neišduodama JAV tinkamai įvertino visas aplinkybes, išdavusi mane tik dėl keturių įtarimų, susijusių tik su viena diena – šturmo Garliavoje, kai su policijos pareigūnų pagalba iš mano rankų buvo išplėšta dukterėčia“, – pranešime spaudai teigia N. Venckienė.
