Ketvirtadienį Jonavos „Achemoje“ surengtos mokomosios pratybos „Amoniakas-2020“, kurių metu patikrinti ugniagesių pajėgumai likviduoti cheminę nelaimę bei sąveiką su kitomis tarnybomis. Bendrovės inicijuotose pratybose imituota avarija 15 tūkst. talpos amoniako rezervuare – čia dalyvavo apie 60 gelbėtojų, suvažiavusių iš keturių miestų, greitosios medicinos pagalbos, įmonės ir savivaldos atstovai.
„Achemoje“ ketvirtadienį, apie vidurdienį, suklykė pavojaus sirenos ir žybtelėjo specialiųjų tarnybų švyturėliai. Tiesa, pavojus buvo netikras – gamyklos teritorijoje imituota situacija, kai izoterminėje amoniako saugykloje atliekant siurblių remonto darbus pažeista linija ir įvyko avarija.
Rezervuare laikomas produkcinis šaltas amoniakas, kuris siurbliais tiekiamas tolesnei gamybai, daugiausia – azoto rūgšties ir azotinių trąšų. Pagal numatytą scenarijų, iš 15 tūkst. t talpos saugyklos išsiliejo iki 60 t amoniako, tuo metu čia „dirbo“ 6 asmenys, kurių 2 „žuvo“ ir 2 „sunkiai nukentėjo“. Sklindant amoniako garams, tokiu atveju dieną gyventojai būtų evakuojami iki 500 m spinduliu, o naktį – iki 1 km.
Teritorija padalijama į tris zonas
Prie pulto dirbantis operatorius tuoj po avarijos informavo visus atsakingus asmenis: Amoniako skyriaus vyriausiąjį inžinierių, dispečerę, kviečiamos tarnybos. Stabdomas dirbantis siurblys, uždarinėjamas amoniako saugyklos kirstuvas, estakadoje – elektros sklendė, kad kaip galima operatyviau būtų nuotoliniu būdu sumažintas kenksmingos medžiagos patekimas į pralaidos vietą. Kol nėra atvykę gelbėtojai, vadovavimą perima Amoniako skyriaus inžinierius.
Įvykus su cheminei nelaimei, teritorijoje nustatomos trijų barjerų apsauginės zonos. Raudonojoje, esančioje arčiausiai židinio, galima dirbti tik su kvėpavimo aparatais ir kitomis apsaugos priemonėmis (šiuo atveju – 60 m spindulio). Riboto buvimo geltonojoje zonoje, kurios spindulys – 100 m, taip pat reikalingos apsaugos priemonės.
Ant geltonos ir žalios zonų ribos statomas švarinimo postas, kuriame nuo gelbėtojų nuplaunamos pavojingos cheminės medžiagos, o saugioje žaliojoje zonoje jau gali būti visos operacijoje dalyvaujančios specialiosios tarnybos.
Dalyvavo gausios pajėgos iš visos Kauno apskrities
Pratybose dalyvavo Jonavos, Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių ir Marijampolės ugniagesių komandos, Kauno miesto ir Jonavos greitosios medicinos pagalbos brigados. Iš viso simuliuotą avariją likvidavo apie 60 priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gelbėtojų ir 16 „Achemos“ darbuotojų.
Pratybų tikslas – patikrinti priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) pajėgų pasirengimą likviduoti cheminį įvykį bendrovės teritorijoje pagal 4-ą pajėgų iškvietimo numerį, taip pat patikrinti sąveiką tarp PGV struktūrinių padalinių, darbų koordinavimą tarp Kauno PGV ir kitų specialiųjų tarnybų, ugniagesių gelbėtojų pasirengimą darbui ekstremaliomis sąlygomis.
Išbandomas įmonės priešgaisrinis vandentiekis, technikos būklė, pajėgų pasirengimas likviduoti tokio tipo įvykius. Pratybose dalyvavo ir Jonavos „Achemos“ Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, kurie dirba įmonės teritorijoje, kitose patalpose. Jie priima sprendimus dėl galimo amoniako debesies išplitimo už bendrovės teritorijos į gretimas gyvenvietes. Esant reikalui, operacijų centras palaiko tiesioginį kontaktą su Jonavos savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos nariais.
Surengė, nors to daryti neprivalėjo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius žurnalistams pasakojo, kad po institucijoje įvykusios reorganizacijos, tokio dydžio pratybos Kauno regione rengiamos pirmą kartą.
„Turime pasidžiaugti, kad tiek bendrovės vadovybė, tiek Jonavos miesto administracija atsakingai žiūri į savo darbuotojų bei gyventojų saugumą. Šios pratybos objektui nebuvo privalomos, tačiau bendrai sutarėme jas padaryti – nors yra numatyti incidento likvidavimo planai, pratybose visada paaiškėja, kiek skirtingos pajėgos pasirengusios bendradarbiauti, kaip sąveikauja“, – kalbėjo S. Greičius.
Pagal parengtą scenarijų, nurodė jis, darbuojasi tiek objekto priešgaisrinės pajėgos, tiek Kauno apskrities ugniagesiai. Kadangi yra „nukentėjusių“ asmenų, atvykę medikai, kad būtų realiai įvertintos galimybės žmonės švarinti, suteikti pagalbą. Tuo pačiu, aktyvuotas ir Jonavos Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras – jie taip pat turi galimybę pasitikrinti, kiek tokiu atveju numatyti planai būtų veiksmingi.
„Kaip numatyta pratybų scenarijuje, nukrito krano keltas siurblys, kuris pažeidė vamzdį. Pirmosios pajėgos atliko žvalgybą, išvedė nukentėjusiuosius, atvykus papildomoms pajėgoms kilo ir vadovavimo lygmuo, prisistatė cheminės apsaugos automobilis ir imtasi nelaimės likvidavimo darbų. Sumontuota švarinimo įranga – specialus „dušas“ su keliais rezervuarais, kuriame gelbėtojai nuplaunami, kad iš teritorijos neišneštų pavojingų medžiagų“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius.
Alytaus atvejis nepasikartotų
Pratybos, anot S. Greičiaus, tam ir yra, kad gelbėtojai pamatytų, kiek turima įranga veiksminga. Paklausus, ar užtenka pajėgų, ugniagesių vadas teigė viską priklausant nuo to, kokio masto incidentas – šiuo atveju, pajėgų esą visiškai pakanka. Visgi pagrindinės pastangos dedamos tam, kad tokios avarijos neįvyktų.
„Mažeikiuose esanti „Orlen Lietuva“ gamykla, „Achema“ – stambūs objektai, incidento atveju keliantys labai didelį pavojų. Norėčiau, kad taip neįvyktų, tačiau tai yra daug pavojingesni objektai nei Alytuje degusi „Ekologistika“. (…) „Achemos“ vadovybė į saugą žiūri labai atsakingai – vykdoma ne tik objekto priežiūra, bet ir pratybos, kad avarijos atveju būtų galima kuo greičiau ją likviduoti nesukeliant grėsmės gyventojams“, – dėstė S. Greičius.
Jis pažymėjo, kad skirtingai nei nutiko Alytuje, kur informacija gauta apie daug mažesnio masto nelaimę, čia parengti likvidavimo planai, atvykusios pajėgos jau žino, kur statyti techniką, prie kokių hidrantų pajungti autocisternas. Kadangi yra ir objektinė komanda, viskas gana sklandžiai vyksta.
Darbas verda ne tik „incidento“ vietoje
„Neduok Dieve, atsitiktų kokia nelaimė. Dėl to šiandien ir vyksta mokomosios pratybos, kad pasitikrintume, kaip reikėtų reaguoti incidento atveju, kadangi grėsmė visada egzistuoja. Pajėgos veikia, mokosi, kaip neutralizuoti imituojamą amoniako avariją čia vietoje, bet paraleliai darbas vyksta ir Jonavos rajono savivaldybėje, Ekstremaliųjų situacijų operacijų centras koordinuoja šią situaciją“, – žurnalistams sakė Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius.
Anot jo, išsiunčiamos užklausos į autobusų parką dėl galimos žmonių evakuacijos, informuojamos susijusios įstaigos: ligoninė, kad būtų pilnas pasiruošimas priimti potencialius nukentėjusiuosius, policija, kariuomenė, kad gali prireikti koordinuoti įvykius.
„Vyksta darbas, matomas „Achemoje“, bet yra ir daug dokumentinio, kabinetinio darbo, kurio nesimato ir jis neatsispindės kadruose. Visi mokomės, kad kažkam atsitikus būtume pasiruošę ir nereiktų improvizuoti. Manau, išvadas pasidarysime po visų pratybų, procesas tebevyksta. Visada yra ką patobulinti ir rasime, kas nesuveikė ar galėjo įvykti operatyviau. Dabar procesas rutuliojasi sklandžiai“, – komentavo meras.
Tenka vytis nepatikrintą informaciją
M. Sinkevičius pripažino, kad Jonavos „Achema“ – chemijos pramonės gigantas, kur gaminami ne saldainiai ir ne pyragai. Gamybai naudojamos lakios, sveikatai pavojingos medžiagos. Incidentų kartais nutinka, jų prevencija, pasak mero, vyksta, gyventojai informuojami, tačiau gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame žmonės viską nori sužinoti labai greitai.
„Kartais socialiniuose tinkluose atsiranda iškraipymų. Kažkas paskleidžia neteisingą informaciją, tada reikia savotiškai vytis tuos pranešimus, bandyti pateikti tikrus duomenis. Sakyčiau, tose situacijose pagrindinis dalykas – savalaikis visuomenės informavimas, kad žmonės žinotų, ar yra pavojus, ar galima vesti vaiką į lauką, darželį, ir apie tai sužinotų ne iš „Facebook“, o atsakingų asmenų“, – aiškino Jonavos rajono meras.
Kalbėdamas apie „Achemos“ komunikaciją, M. Sinkevičius atkreipė dėmesį į šių laikų pasaulio paradoksą: „Tarkime, jūs dabar nufilmuotumėte, kad kažkas vyksta, veržiasi dūmai, įkeltumėte į socialinius tinklus ir tai taptų žinoma už kelių akimirkų. Atsakingos pajėgos, pasiruošusios informuoti visuomenę, nori pasakyti daugiau: kokia kryptimi kažkas įvyko, koks tai incidentas.“
Tam išsiaiškinti, pastebėjo M. Sinkevičius, reikia šiek tiek laiko – kartais išeina vijimasis nesustabdomo proceso, kadangi visuomenė užsiimta saviveikla, kuri gali privesti prie neteisingos įvykio interpretacijos.
