Garsiam Kauno fotografui – #metoo kaltinimai

DELFI nuotr, „Kas vyksta Kaune“ montažas
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pastarąsias dienas socialiniuose tinkluose netyla tema, kurioje šmėžuoja fotografo Iridijaus Švelnio pavardė. Žinomas menininkas sulaukė #metoo liudijimų iš merginų, kurios teigia psichologiškai nukentėjusios jo organizuojamų fotosesijų metu. Per jas kaunietis esą „gydė“ moteris nuo depresijos ir kitų psichologinių problemų, nepabijodamas ir fizinio kontakto.

Vienas modelis Delfi sutiko pasidalinti konkrečia situacija, po kurios mergina jautėsi patyrusi traumą. Panašių pasakojimų yra daugiau. Pats I. Švelnys apie sklandančias kalbas žino, tačiau Delfi teigė, kad visa tai tėra nepatvirtinti gandai, dėl kurių svarsto apie kreipimąsi į teismą.

Kaunietis fotomenininkas I. Švelnys pastaruoju metu išgyvena #metoo skandalą. Socialiniuose tinkluose sparčiai dalijamasi anoniminiais merginų liudijimais, kuriuose – šokiruojančios istorijos. Vienos galimai nukentėjusios merginos pasakojimu „Facebook“ tinkle pasidalino kitas žinomas fotografas, kuris patikino, kad tokių panašių pasakojimų jis yra sulaukęs bent iš keturių merginų.

„Prisidengia menu tokiems savo dalykams. Žiauru. Raktinis žodis į jo darbus – „Dėžė“, – perspėjo menininkas ir paviešino „Discord“ forumo iškarpas, kuriose anonimė dalijosi savo patirtimi.

„Jaučiu, kad jis griebia silpnas mergaites, kurios psichologiškai yra truputėlį palūžusios ir naivios. Iš pradžių pasiūlė kūrinį padaryti „dėžėje“, norėjau, nes kažkaip galvojau, kad jis patikimas, daug parodų rengia. Kažkaip visai negalvojau, kad jis kažkoks „iškrypėlis“.

Sutikau įsiamžinti. Nuėjusi į „kūrinio siužetą“ – taip jis tai vadino, buvau įvardinta kaip įveikusi pirmąją fotosesiją ir neva reikia ten kažkiek pereiti jo kūrinio siužetų, kad išsilaisvinčiau ir t.t.

Per susitikimą kalbėjome apie mano psichologines bėdas. Manau, jis tuo žiauriai naudojosi. Kalbėjo apie ryšį, klausė, ar noriu tęsti toliau <...>.

Per antrąją fotosesiją jau jis mane apkabino ir sakė, ar jaučiu, kaip mainosi energijos. Pradėjo po truputį dėlioti sąlygas, kad negaliu vartoti žodžių „negaliu“, „nežinau“, „nemoku“, jog neturėsiu nuo jo vaikų, kad neleis man jo įsimylėti ir t.t. Bet paminėjo, kad su vyru gali suprastėti mano santykiai dėl to, kad pasidarysiu labiau savimi pasitikinti ir neva jis nervinsis, kad aš laiminga. Gerai, galvojau, gal tas „gydymas“ taip veikia <...>.

Trečiąją fotosesiją jis man liepė atsigulti ant sofos (buvau su drabužiais). Atsigulęs ant manęs sakė, kad jam reikia sužinoti, ką kurti, reikia, kad susijungtų mūsų „čakros“, kad pulsuotų. Kalbėjo apie energetinius dalykus, kaip jis man kažką atiduoda savo, o iš manęs pasiima, ko jam reikia.

Aš, žinokite, taip tuo tikėjau, kad, atrodo, net blaivų protą praradusi buvau! Tikrai! Būdavo, aišku, nejauku, kai jis guli ant manęs ir žiūri man tiesiai į veidą, nusukinėdavau dažnai žvilgsnį.

Į kitą fotosesiją atėjau, o jis laukė manęs nuogas. Galvoju: „Ką?!“. Na, jis sako: „Ar patinka mane matyti? Paragauk“. Sakau: „Ne“. Jis sako: „Gerai, tai yra kūrybos dalis, nedarysim nieko“. Na, fotografavomės tiesiog, jis buvo už širmos (skraistės), nesilietė prie manęs, nes aš griežtai pasakiau „ne“.

Grįžusi namo jau tikrai galvojau, kad pas jį nebeeisiu, jog fu, fu. Bet jis darė tarsi spaudimą, kad nebegalės man padėti, o aš labai bijojau grįžti į savo senąją būseną. Kažkokiu būdu įkalbėjo.

Bet pasakiau, kad tokių dalykų daugiau nebūtų. Sutiko. Atvykus į fotosesiją – nesifotografavome, bet užduodavo tokius klausimus, kaip: „Ar aš drėgstu?“, „Ar jį traukiu?“ ir t.t. Kad jis turi pajausti mano vibracijas ir visa kita <...>.

Daug kartų buvo sakyta, kad kursim, bet net nekurdavom, o bandydavo, matyt, visaip mane pasiguldyti psichologiškai. Aš visada buvau nusiteikusi „ne“. Jis sakydavo, kad nenori girdėti žodžio „ne“.

Bet aš pasakiau, kad su niekuo nesimylėsiu ir nesijungsiu lytiškai. Apskritai man jis buvo nepatrauklus vyras. <...> Dažnai mane fotografuodavo su telefonu ir siųsdavo man, sakydamas: „Pažiūrėk, tu – žvėris!“, „Tu moki sudraskyti, kaip žvėris“ <...>.

Tikrai metus laiko nedavė ramybės, kol, matyt, pačiam užkniso. Ir jis nutraukė sutartį, kurios mes net nepasirašėm! Jokio popieriaus nemačiau, nei pasirašiusi buvau! Man jis yra šlykštus! Per daug sau leidžiantis senis.

Vargšių mergaičių tikrai daug nukentėję… Matyt, buvau tikrai psichologiškai stipri, kad manęs nepalaužė, nors su vyru, kai šnekame, tai nedaug trūko, nes viską nurašo „gydymui“, – populiariame anoniminiame forume teigė mergina.

Tokie ir panašūs galimų aukų liudijimai greitai sulaukė dėmesio – žinomo menininko darbus ėmė kvestionuoti ir kiti garsūs kolegos, įtardami, kad fotografas iš tiesų galėjo peržengti profesionalumo ribas.

Apie patirtą traumą prabilo ir dar viena mergina

Nors internete I. Švelnys neišvengia aršios kritikos, socialiniuose tinkluose atsirado ir tokių, kurie abejojo anonimiško pasakojimo pagrįstumu – neva tai gali būti tik merginos pramanai.

Tačiau Delfi pavyko pabendrauti su kita galimai nukentėjusia R.S. (merginos vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri taip pat sutiko būti projekto „Dėžė“ modeliu.

„Viskas prasidėjo 2018 metais birželio pabaigoje. Gavau laišką iš fotografo, kad jis mane kviečia į fotosesiją. Kadangi tuo metu dirbau su daug žinomų fotografų, tai greičiausiai jis tada mane ir pastebėjo.

Jis parašė, kad visa fotosesija yra tarsi socialinis projektas, pavadinimu „Dėžė“. Neva tai kaip pagalba žmonėms, kurie turi psichologinių problemų ar kenčia nuo socialinės nelygybės. Kadangi esu socialiai aktyvi ir man rūpi žmonių problemos, mane tai sudomino“, – pasakojimą pradeda modelis.

„Gavau laišką, kur buvo rašoma informacija apie tą projektą: tai neapmokama ir be raštiško sutikimo nuotraukos niekur nebus talpinamos, be to, viskas bus konfidencialu. Kadangi esu turėjusi ne vieną fotosesiją, kur yra apsinuoginama, tai ir šis projektas nesukėlė jokio įtarimo“, – teigė ji.

Iki fotosesijos modelis apie minimą fotografą ieškojo informacijos internete, norėdama apsisaugoti, tačiau, nieko blogo neradusi, ji lengvai derino susitikimą.

„Susitikome sutartą dieną, liepos 1 dieną, 10.30 val. Kaune, fotostudijoje Raudondvario plente. Iš vakaro gavau žinutę, kaip pasiruošti fotosesijai, kaip apsirengti, susišukuoti, ką atsinešti. Nereikėjo nei makiažo, nei šukuosenos.

Taip pat atėjo žinutė, ar reikės mane pasiimti su mašina ir nusivežti į fotostudiją. Tai man sukėlė pirmą įtarimą, nes tokio pasiūlymo iki šiol nebuvau sulaukus. Pasakiau, kad nereikės ir susitikome prie studijos“, – įvykius prisimena pašnekovė.

„Tik atvykus jis pradėjo pasakoti, kaip jam rūpi visos socialinės problemos, kaip jis fotografuoja moteris, kurios serga depresija, turi nerimo sutrikimus, panikos atakas ir jis padeda moterims apie tai kalbėti, nes moteryje yra miegantis, tūnantis moteriškumas, kurį reikia išlaisvinti.

Jis atrodė nuoširdus žmogus, todėl pasipasakojau, kad irgi esu turėjusi tokių bėdų, apie kurias jis šnekėjo. Jis pasakė: „Aš tau padėsiu, tau tik reikia klausyti manęs ir nesakyti ,„ne“ bei su viskuo sutikti“.

Toliau jis manęs paklausė: „Ar aš turiu draugą?“. Atsakiau teigiamai. Tada jis paklausė: „Ar mano draugas neprieštarauja tokioms fotosesijoms?“. Mano draugas iš tikrųjų prieštaravo tokioms fotosesijoms, bet aš maniau, kad jis nesupranta meno. Fotografas sutiko su mano nuomone ir pridūrė, kad mano draugas yra visiškai man netinkamas, kad jis užgožia mano moteriškumą.

„Tau reikia vaiko“, – pasakė jis kaip iš giedro dangaus. Aš visiškai sutrikau. Dar pareiškė: „Ne, tu manęs nepamilsi ir nuo manęs nepastosi, bet aš tau padėsiu“. Bešnekant jis prisilietė delnu prie mano kelio – sutrikau. Buvo vasara, karšta, buvau su šortais. O jis toliau šnekėjo: „Tu atsipalaiduok, tuoj padarysim projektą, bus parodos ir panašiai“.

Prasidėjo fotosesija: dėžė ir aš – nuoga. Pradžioje pozos buvo iš vieno, iš kito šono. Visos fotosesijos metu man buvo pasakyta būti užsimerkusiai. Tam, kad pakoreguotų pozas, jis atsiklausė, ar gali paliesti mane. Aš sutikau, galvodama, kad tai normalu, norint išgauti geriausią rezultatą nuotraukoms.

Bet viskas vyko keistai, nes sudėliojus pozą ir užsimerkus, aš negirdėjau fotoaparato blyksčių ir garso. Mano įtarimas, kad jis fotografavo ar filmavo telefonu, nes jį visada turėjo šalia.

Jau kai pozos tapo atviresnės, iš priekio, man buvo nejauku, nes vėl užsimerkus, stodavo tyla. Nežinau, kodėl, bet taip buvo. Jau kai pozos įgavo man tikrai nemalonią padėtį, per daug to atsivėrimo, pasakiau, kad noriu pertraukos ir parūkyti. Nuėjau prie lango, o jis kažkur išėjo.

Man pradėjo virpėti rankos, jis priėjo prie manęs ir pradėjo sakyti: „Ar viskas gerai? Tu esi saugi, tu esi žvėris, tau saugi su manimi, tu negali sakyti „ne“ – tą pačią mantrą. Aš buvau su chalatu ir jis tada mane nuvedė prie veidrodžio.

Palietė kaklą, pečius, paprašė atsipalaiduoti ir pasakė: „Nusiimk chalatą ir pasižiūrėk, kokia esi nuostabi“. Aš pasakiau, kad nenoriu žiūrėti, nes sau buvau negraži. Ir tada jis vėl pradėjo: „Aš tau padėsiu, aš – tavo gelbėtojas, turi išsilaisvinti. Tavo nuostabi oda, kūnas, kokios gražios krūtys, tu esi sutverta auginti vaikus.“

Jis gal tuo psichologiškai ir žaidžia, nes aš tikrai noriu turėti vaikų. Kiek kalbėjau su kitomis merginomis, kurios ėjo pas jį, tai visos patvirtino, kad tuo metu sirgo depresija ar turėjo kitokių emocinių sutrikimų.

Tuo metu ir aš buvau pažeidžiama, nes turėjau emocinių problemų. Jis paklausė: „Ar tęsiame fotosesiją?“, nes buvo susitarimas pasidaryti ir siluetinių nuotraukų, kur būtų mano šešėlis, kūno linijos, bet jokio konkretumo.

Sakau: „Gerai, padarome dar porą kadrų“. Čia jau buvo kitas projektas, bet jis vis tiek prašydavo užsimerkti prieš fotografuojant. <...> Jau norėjau namo. O tada jis mane apkabino ir pasakė, kad mūsų energetika susijungė. Aš tik nusijuokiau. Buvo pasakyta, kad fotosesija truks 3 valandas, bet įsėdusi į mašiną, supratau, kad užtrukome tik valandą“, – įvykį prisimena R.S.

Grįžusi namo mergina suprato, kad patyrė, kaip ji pati pasakoja, psichologinę prievartą.

„Grįžau namo ir visą vakarą verkiau. Jis manęs nenuskriaudė, nieko nepadarė, bet jaučiausi purvina. Tuo metu buvo mano vaikinas, jis paklausė, kas nutiko. Atsakiau, kad esu pavargusi nuo fotosesijos. Buvau psichologiškai išsunkta“, – sako ji.

„Praėjus kuriam laikui, nesulaukiau iš jo jokių žinių: nei sutarties, nei nuotraukų. Pati paklausiau jo dėl to, o jis kategoriškai atrašė, kad tam neturi laiko. Po to „Facebook“ tinkle pamačiau, kad jis mane išmetęs iš draugų.

Tada visą šį klausimą iškėliau „Instangram“: paklausiau, ar yra modelių, kurios dalyvavo jo fotosesijose? Atsiliepė porą merginų ir kitų merginų vaikinų. Vienas net važiavo muštis pas jį dėl savo merginos.

Vieni sakė, kad gavo nuotraukas po metų, kitos – iš viso negavo. Tada man pasidarė neramu, nes jis turi mano daug atvirų kadrų. Nusiunčiau jam savo sutartį, kurią įprastai duodu fotografams, kurie mane fotografuoja nemokamai.

Toje sutartyje buvo parašyta, kad be mano sutikimo, negali būti jokia nuotrauka viešai publikuojama. Jis parašė, kad ta sutartis jam neatsidaro, paprašė atsiųsti kitu formatu. Bet aš neturėjau galimybės ir jam neišsiunčiau.

Kalbėjau su keliais fotografais, ar jie žino, ką nors apie šį asmenį ar mano nuotraukas, bet jie nieko negalėjo pasakyti. Praėjus 3 mėnesiams jis man atsiuntė nuotraukas. Tada jį visur užblokavau“, – teigia modelis.

Pasiteiravus, kodėl prabilti apie šią patirtį jai prireikė daugiau nei metų, pašnekovė neslėpė, kad tokia tema kalbėti be galo sunku.

„Kai tu esi tokioje situacijoje, tu tik nori greičiau pabėgti, neturi laiko įrodymams – filmuoti ar fotografuoti esamą situaciją. Plius, tada mano psichologinė būsena buvo sunki, buvau pažeidžiama.

Po tos fotosesijos įtikinėjau save, kad gal ne taip sureagavau ar supratau jo veiksmus. <...> Tos nuotraukos, kurias gavau, tikrai nebuvo vertos to, kaip jaučiausi tada. Po tos fotosesijos, nemokamai nebedalyvavau pusę metų, nes jaučiausi nebesaugi.

Buvo panaudota psichologinė manipuliacija ir tas dangstymasis, kad aš padėsiu kitoms moterims, žmogus yra profesionaliai įvaldęs moterų psichologiją“, – tikino pašnekovė.

Su galimai nukentėjusiomis merginomis bendravęs modelis sako, kad kitoms fotografo klientėms viskas baigėsi dar nemaloniau.

„Kai kurios lankėsi ne vieną kartą su šia projekto misija. Šiuo metu jau žinau merginų, kurioms buvo daug baisiau negu man. Galbūt todėl man nėra taip baisu kalbėti apie tai, nes nesu taip stipriai paveikta.

Žinomi atvejai, kai fotografas merginą pasitiko nuogas, besifotografuojant klausdavo intymių klausimų: „Ar tu susijaudinai? Ar sudrėkai?“. Džiaugiuosi, kad mano atveju nebuvo pasiekta tokių dalykų. Iš esmės, visoms buvo sakoma, kad yra toks projektas, kad mes padėsim kitoms moterims, kad nebesirgsite depresija, nebus nerimo.

Jis žaidė sąvokomis, kad viskas dėl meno. Kiek man žinoma, pirmieji tokie „projekto“ pasiūlymai prasidėjo prieš 8 metus. Žadėjo merginoms apmokėti kelionę ir visa kita, kad jos dalyvautų tokiuose projektuose“, – pasakoja ji.

R.S. žino, kad po šio savo liudijimo Delfi ji sulauks ne tik užuojautos, bet ir pasmerkimo, tačiau pašnekovė tikisi, kad savo pavyzdžiu ji padės kitoms potencialioms aukoms.

„Visi iki vieno skanduoja, kad mes pačios kaltos, nes ėjome į erotinę fotosesiją, bet mes nenorėjome, kad mus psichologiškai prievartautų. Iš moteriškos pusės, jaučiu pareigą apie tai kalbėti“, – tikino mergina.

Fotografas viešus kaltinimus neigia

Delfi dėl šios situacijos susisiekė ir su merginų liudijimuose minimu fotografu, tačiau I. Švelnys savo kaltės neįžvelgia.

„Kaltinimai nėra pagrįsti. Žinutėse aprašyta informacija neatitinka tikros tiesos. Nesuprantu šių kaltinimų prasmės bei ką tuo norima pasakyti. Žinutėse, kurias skaičiau, yra nemažai loginio prasilenkimo – jei aš esu toks baisus ir blogas, tai kodėl ateina antrą ir trečią kartą fotografuotis?

Aš nemoku už fotosesijas, nežadu kitų dalykų, kas galėtų paskatinti ateiti, nors prieš tai jautėsi stipriai nukentėjus. Kuomet žinutėse rašoma apie tai, jog „draugė pasakojo“, paskui pereina tekstas, kad tai buvo lyg ir su ja, tai jos patirtis.

Randu pasisakymų, kurie traktuoja, jog asmuo fotografavosi pas mane, patyrė psichologinį spaudimą, nors iš tikrųjų tokios fotosesijos net nebūta. Nenoriu plėtotis ir improvizuoti, kodėl, kas ir kam tai darė, nes tai bus tik mano išvedžiojimai“, – teigė menininkas.

Fotografas taip pat tikina, kad visada stengėsi būti profesionalus ir laikytis darbo etikos, tačiau neneigia, kad, kliento paprašytas, jis yra jį apsikabinęs, tačiau nieko esą daugiau nenutikdavo.

„Man sunku atsakyti už tuos asmenis, kokius jausmus galėjau jiems sukelti. Galiu tik drąsiai pasakyti, ką aš mačiau, kaip jaučiasi asmenys, kurie fotografavosi pas mane. Jie išeina su dideliu pakylėjimu, pasitikėjimu savimi, įveikia savo apribojimus ir pan.

Man kas kartą džiugu tai matyti. Turiu begalę nuostabių emocinių atsiliepimų. Visi mes asmenys turime gyvenime vienokių ar kitokių problemų ir tai, kad mes diskutuojam apie jas, tai tiesa, ne kartą atsitikę ir taip, kad žmogus ir ašarą išbėręs šalia manęs.

Kalba buvo apie apsikabinimus – labai dažnai tekę apsikabinti asmenį, pasibaigus fotosesijai. Tai džiaugsmo momentas ir ne kartą net patys asmenys yra pasiprašę: „Ar galiu apsikabinti?“. Tikiu, kad galėjo būti ir nemalonių pojūčių, tik to nesu nei girdėjęs, nei man po fotosesijos asmuo būtų parašęs, jog nesmagiai jaučiasi“, – sakė jis.

Pasiteiravus, kaip vyksta jo meninės fotosesijos, kuriose netrūksta ir apnuoginto kūno, fotografas patikino, kad jo esminis kūrybos principas – pagarba žmogui, su kuriuo dirba.

„Pradžioje mes apie valandą, kartais net daugiau, kalbamės. Man labai svarbu išgirsti iš asmens tikrus atsakymus ir ne kartą pasikartojančius. Mano dažni klausimai: „Ar išties tau to reikia, ir kam tau to reikia?“. Kol asmuo nesugeba atsakyti pats sau į šiuos klausimus, aš nepradedu fotografuoti.

Visuomet paaiškinu giliau kūrinio prasmę, kaip jis bus perteiktas, kaip reikės pozuoti, ar matysis intymios vietos, ar ne. Visuomet pasakau ir dėl viešinimo. Asmeniui siunčiu visus atrinktus ir minimaliai apdorotus kadrus, kitus ištrinu iš karto.

Likusioms nuotraukoms pasilieka leidimas viešinti parodose, portfolio, knygose. Jei aš noriu paviešinti nuogą kūną „Facebook“ – aš visuomet paklausiu papildomai, ar galiu. Visuomet perklausiu, ar fotosesijos metu galiu liesti, nes man tai reikalinga tam, kad greičiau ir paprasčiau sustatyčiau kūno kompozicijas.

Fotografuodamas eigoje visuomet rodau tarpinius rezultatus. Fotografuodamas visuomet klausiu: „Kaip jautiesi?“, dažnai net susilaukiu atsakymo, jog „jau klausei prieš kelias minutes“. Man labai svarbu kaip personažas jaučiasi, nes dirbame ties jo apribojimų momentu, kur jis pas save įveikinėja“, – pasakoja menininkas.

Konkrečiai apie fizinį kontaktą fotosesijų metu kalbėdamas I. Švelnys sako, kad visuomet paiso kliento norų, todėl niekuomet nieko prieš jų valią esą nedaro.

„Jei pradeda dvejoti ir tampa nejauku – aš iškart sustabdau fotosesiją ir mes pasikalbame, kaip elgtis toliau. Iš fotografuotų apie 600 fotosesijų per ketverius metus yra buvusi pora, kuomet pasikalbėjus pamačiau, kad per didelės dvejonės asmeniui ir per didelė baimė, todėl esu atsisakęs fotografuoti“, – sako pašnekovas.

„Jokių seksualinių poteksčių nei fotosesijos metu, nei sukurtuose kūriniuose nėra, nes tai ne mano braižas, aš nefotografuoju pornografijos“, – pridūrė jis.

Kilus sujudimui dėl galimo fotografo neprofesionalumo internete imta dalintis ir ištraukomis iš privačių susirašinėjimų su modeliais. Juose pastebimas ne visada korektiškas bendravimo tonas – to neneigia ir pats I. Švelnys, tačiau, pasak jo, dalis tokių susirašinėjimų yra ištraukti iš konteksto.

„Internete susirašinėjamuose matosi, jog aiškiai pasakau, koks bus siužetas, daug detalių nedėstau, nes tai jau prieš fotosesiją pokalbių metu atliekama. Be abejonės, yra gal manoma, jog tam tikrose žinutėse ir nevisiškai korektiškas bendravimas.

Gali būti, kad viešinamos žinutės yra ištrauktos iš konteksto ir jose, nematant pradžios ar pabaigos, jos turi kitokį suvokimą. Visuomet stengiuosi išlikti korektiškas, ieškoti kompromiso, kas ir matosi tose žinutėse.

Aš bendrauju labai atvirai, paprastai, su šypsenoms, dažnai palinkiu gerų emocijų. Jis gal kam ir per artimas, bet aš jau toks“, – sako jis.

Pasiteiravus, kaip, jo nuomone, toliau klostysis ši istorija – ar jis kreipsis į teismą dėl šmeižto, fotografas tokios galimybės neatmeta.

„Pirmiausiai noriu aiškiai išsakyti savo nuomonę, kaip išties yra. Dėl šmeižto ir kreipimosi į teismą – galimybę pasilieku, nes esu apkaltintas tais dalykais, ko nėra ir pagrindinis kaltintojas, remiasi tik pletkuose aptikta informacija bei „Facebook“, kas neatitinka tiesos“, – tikina pašnekovas.

„Manau, tas, kas pažįsta mane ir žino mano kūrybos principus, vertybes, kurias mokymuose vedu, jie man šiuo metu rašo žinutes ir linki stiprybės.

Todėl mano, kaip kūrėjo, reputacija, manau, visiškai nepasikeis tiems, kas mano kūrinius vertina. Tie, kas pavydi, ar mes kažkokiu būdu konkuruojam, manau, jų mažiau bus mano tarpe“, – priduria jis.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

26 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

S. Skvernelis: Lietuva Italijai ir Ispanijai skirs medicinos priemonių už 100 tūkst. eurų

Koronavirusu užsikrėtė namuose buvęs nepilnametis: turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju

„Iki“ paskelbė, kiek kainuos vienkartinės kaukės

Seimas nusprendė: kokios subsidijos bus skiriamos darbdaviams už prastovas

Už neįvykusias keliones bus išduodami specialūs kuponai

Seimas pakėlė algas koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams

Po vidurnakčio laukiama 220 iš Londono parskrendančių lietuvių

KIKA pirkėjams Kaune dovanoja dezinfekcinį skystį paviršiams valyti

Skaudi nelaimė Kauno centre: nuo Aleksoto tilto nukritęs žmogus neišgyveno

Naujausia informacija: miestai ir miesteliai turėtų būti uždaryti iš ketvirtadienio į penktadienį (patikslinta)