Minint valstybės atkūrimo 102-ąsias metines, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad privalome užtikrinti vienodai prieinamą švietimą visiems Lietuvos vaikams.
Prezidentūros išplatintas Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas nuskambėjo trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje prie Prezidentūros, Vilniuje.
„Mieli Lietuvos žmonės, brangūs svečiai!
Šiandien švenčiame gražios svajonės išsipildymą. Prieš 102 metus Lietuvos Tarybos nariai parašais patvirtino nepriklausomos Lietuvos Respublikos gimimą. Jie įkūnijo Lietuvos idėją, ilgus metus plazdenusią mūsų šviesuolių mintyse, vėliau – „Aušros“ puslapiuose, kol kibti į darbą kiekvieną patriotą pašaukė Didysis Vilniaus Seimas.
Būtent šį istorinį įvykį atnešė kryptingas daugelio iškilių asmenybių darbas, metai iš metų gaivinant ir naujam gyvenimui keliant lietuvių tautą. Ne veltui kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas taip apibendrino garsių švietėjų, brolių Vileišių veiklą:
„Liūtys žemės neatgaivina. Žemę gaivina nuolatinis smulkus lietus, kurio kas lašas – tai į žemę.“
Prireikė daugybės tokių lašų, kad lietuvių tauta atgimtų. Lyg busdami iš ilgo ir slogaus sapno, Lietuvos sūnūs ir dukterys gręžėsi į protėvių kultūrą, atrado savyje lietuvybę ir subrandino laisvės viziją. Tam, kad nepriklausomybė neliktų tolima svajone, jiems prireikė nemažai drąsos, bet taip pat žinių ir išminties.
Lietuvos valstybės kūrėjus subūrė ne vien Tėvynės meilė, bet ir tikėjimas spausdinto žodžio bei mokslo galia. Ištisa karta, atėjusi iš kaimų ir dvarų Lietuvos, įrodė, kad viskas įmanoma tiems, kurie trokšta šviestis patys ir šviesti kitus.
Daugelio Vasario 16-osios Akto signatarų gyvenimo kelias vedė per slaptas lietuviškas vargo mokyklas, draudžiamos literatūros puslapius, užsienio universitetų auditorijas. Didelėmis pastangomis įgytas išsilavinimas paskatino juos geriau pažinti ir branginti savo Tėvynę.
Neatsitiktinai šiandien su didžiausia pagarba minime daktarą Joną Basanavičių – nenuilstantį švietėją, publicistą ir mokslo populiarintoją, o trumpai – mūsų Mokytoją.
Vienas didžiausių Tautos patriarcho darbų buvo po Didžiojo Vilniaus Seimo įkurta Lietuvių mokslinė draugija, kuri plėtojo tautinio sąjūdžio idėjas, po vienu stogu subūrusi brolius Vileišius, Vaižgantą, Antaną Smetoną ir daugelį kitų šviesuolių.
Tik tokie apsišvietę, išsimokslinę ir bendram tikslui jėgas sutelkę asmenys galėjo pasiekti proveržį laisvės byloje ir atsilaikyti prieš svetimųjų spaudimą. Brangus jų palikimas padėjo Lietuvai atlaikyti vėlesnius išbandymus ir toliau judėti pirmyn. Todėl šią Vasario 16-ąją kviečiu Jus ne tik prisiminti istorinius pasiekimus, ne tik pagerbti praeities herojus, kurie kūrė Lietuvą, bet ir nukreipti savo mintis ir širdį į ateitį.
Tikiu, kad švietimas ir vėl gali kilstelėti mus aukštyn, kaip tada, prieš šimtą metų, gali padėti mums drąsiau svajoti ir aktyviau veikti. Mūsų vaikų ateitis priklausys nuo Lietuvos švietimo sistemos gebėjimo prisitaikyti prie XXI amžiaus vėjų. Tolesnis laisvos visuomenės klestėjimas neatsiejamas nuo to, kokias vertybes ir kokius įgūdžius perduosime būsimoms kartoms. Stiprios ekonomikos nesukursime be švietimo ir mokslo pažangos. Šviežių ir originalių idėjų neturėsime be stiprios ir gyvybingos akademinės bendruomenės.
Siekdami šviesesnės valstybės ateities, nebegalime švaistyti talentų. Privalome užtikrinti, kad švietimas būtų socialiai teisingas ir prieinamas visiems Lietuvos vaikams, nesvarbu, kur jie gyventų. Visose srityse, nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, turime orientuotis į didžiausią įmanomą pažangą, nes tik taip užauginsime naują laisvų ir nepriklausomų valstybės kūrėjų kartą.
Nes valstybė kuriama ne vienai trumpai akimirkai, o daugeliui amžių.
Nes valstybės kūrimas niekada nesiliauja.
Nes valstybę kuria išsilavinę, aktyvūs ir veiklūs piliečiai karštomis širdimis – prisiminkime tai!
Gražios šventės!“, – linkėjo Prezidentas žmonėms.
