Kelininkams paklojus naujus asfalto laukus Islandijos plento ruože ties „Mega“, atėjo laikas kitam grandiozinio projekto etapui – greta A. Meškinio (Kleboniškio) tilto pradėtos naujo tilto per Nerį statybos. Jas užbaigti planuojama šiemet, o kitus du tiltus per ateinančius kelerius metus kapitališkai atnaujinti.
Iki vasaros laukia du darbai
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pateiktame komentare nurodė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas, nuo vasario pradžios iki kovo vidurio Neries upės vagoje vykdomas tilto polių įrengimas. Nuo vasario vidurio iki birželio planuojamas pylimo tarp viaduko ir tilto įrengimas.
LAKD anksčiau skelbė, kad čia vykdomiems darbams dėl gyvūnų ir augalų apsaugos keliami ypatingi reikalavimai, kadangi statomas tiltas patenka į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritoriją.
Darbai Neries upės apsaugos zonoje taip pat negali būti vykdomi žuvų migracijos ir neršto metu. Dėl šių priežasčių dalis darbų, tokių kaip privažiavimo kelių pačioje Neries upėje, tilto polių ir atramų įrengimas upės vagoje, gali būti atlikti tik žiemos metu.
Kol kas greitis neribojamas
Darbai bus atliekami trimis etapais: 2020 m. vykdoma naujojo tilto statyba, 2021–2022 m. esamas šiaurinis tiltas platinamas iš dviejų į keturias eismo juostas, o 2023–2024 m. planuojamas pietinio tilto kapitalinis remontas.
Vykdant statybų projektą, pažymėjo S. Jansonas, vairuotojai galės naudotis tiltais, bet bus įrengti įspėjamieji ženklai apie vykdomus darbus. Rangovas „Kauno tiltai“ LAKD informavo, kad artimiausiu metu transporto priemonių greičio ribojimų nenumatyta.
Beje, eismoinfo.lt portale nurodoma, kad remontas, kurį planuojama užbaigti vasario 27 d., dar vykdomas trumpoje A1 kelio atkarpoje dešiniajame Neries krante. Pasiteiravus, kas čia daroma, S. Jansonas patikslino, kad 100,2 – 100,47 kilometre, kelkraštyje esančioje iškasoje atliekami grunto kasimo darbai.
Vairuotojai sutaupys milijonus valandų
A. Meškinio tiltą, kuris yra A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, sudaro du atskiri gelžbetoniniai tiltai. Pirmoji krantų jungtis, suprojektuota Minsko projektavimo institute „Belgiprodor“, pastatyta 1964 m., o antroji – 1981 m. pagal „Lietkelprojekto“ parengtą projektą.
Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą, detalizavo S. Jansonas, bus atskirti tranzitinio ir vietinio eismo srautai. Atitvertas keturias vidurines juostas numatoma skirti tranzitiniam eismui, o šoninės keturios (po dvi iš kiekvienos pusės) atliks jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Naują tiltą ir viaduką per Jonavos gatvę kartu su dešinėje magistralės pusėje įrengtu jungiamuoju keliu pagal sutartį su LAKD stato įmonė „Kauno tiltai“, bendra darbų vertė siekia 32,34 mln. eurų.
[susije_video kurie=””]
Magistralės atkarpos ties Kaunu ir A. Meškinio tiltų sutvarkymas yra dalis įgyvendinamo Islandijos plento projekto. Tai, LAKD duomenimis, labiausiai apkrautas kelio ruožas ir tiltai Lietuvoje: skaičiuojama, kad per A1 kelio ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir rekonstruojami tiltai, eismo intensyvumas siekia vidutiniškai iki 68 tūkst. automobilių per parą.
Skaičiuojama, kad sutvarkius visą Islandijos plentą padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų dabar spūstyse šiame kelio ruože prarandamo laiko.
