Kauno valdžia, turėjusi sutartį su miškus ir miškų parkus prižiūrinčia ir tvarkančia bendrove „Irgita“, 2016 metais neteisėtai sudarė vidaus sandorį su jos kontroliuojama įmone „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros, nutarė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas vasario 11 dieną patenkino „Irgitos“ skundą ir pripažino sutartį su „Kauno gatvių apšvietimu“ negaliojančia. Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2017 metų liepos 19 dienos sprendimą – pastarasis buvo atmetęs „Irgitos“ prašymą sutartį su „Kauno gatvių apšvietimu“ pripažinti negaliojančia.
„Kauno miesto savivaldybė savo įsteigtai įmonei galėjo pavesti tik tokiu atveju, jei atlikusi paslaugą teikiančių įmonių atranką, būtų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti viešą paslaugą, arba tokią paslaugą teikiant kitiems asmenims, nebūtų užtikrinamas šios viešosios paslaugos nuolatinis teikimas, gera kokybė, prieinamumas“, – rašoma teismo nutartyje.
Kauno savivaldybė su „Irgita“ 2014 metais pasirašė trejų metų trukmės miesto želdinių priežiūros sutartį, tačiau 2016 metais pasirašė sutartį ir su „Kauno gatvių apšvietimu“, vienašališkai patvirtinusi bendrovės paslaugų įkainius.
Savivaldybė teisme gynėsi, kad teisės aktai leidžia esant poreikiui pasirašyti daugiau sutarčių dėl panašių paslaugų, tik didesnės apimties nei numatyta anksčiau pasirašytoje sutartyje su kitu tiekėju.
Savo ruožtu „Irgita“ tvirtino, kad savivaldybė privilegijavo savo įmonę ir pažeidė konkurencijos įstatymus, be to, „Irgita“ neteko dalies pajamų.
„Irgita“ taip pat teigė, kad „Kauno gatvių apšvietimo“ paslaugų įkainius vienašališkai nustato miesto taryba, jie buvo dirbtinai sumažinti, siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo.
Teismas pripažino, kad „Kauno gatvių apšvietimo“ tarifai yra mažesni nei „Irgitos“, bet tai nėra pakankama aplinkybė sudaryti vidaus sandorį.
Apeliacinis teismas, be to, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) gruodžio 17 dienos išaiškinimu, kad dėl vieno pirkimo objekto negali būti sudarytos kelios sutartys, tokia galimybė nenumatyta ir Viešųjų pirkimų įstatyme.
Apeliacinis teismas 2018-ųjų gegužę buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą, kol išaiškinimą kitoje susijusioje byloje dėl vejų šienavimo Kaune paskelbs LAT. Šis teismas išaiškinimo kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) – jis spalį paskelbė, kad Lietuvos įstatymuose įtvirtinti vidaus sandorių sudarymo ribojimai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės normoms.
100 proc. „Kauno gatvių apšvietimo“ akcijų valdo savivaldybė, įmonė 2015 metais gavo 93 proc. pajamų iš veiklos, skirtos savivaldybės poreikiams.
