Buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio inicijuota, bet Seime įstrigusi nauja kelių rinkliavos sistemos idėja svarstoma, tačiau kol kas neaišku, iš kokių šaltinių ji būtų finansuojama. Dabartinė Susisiekimo ministerijos vadovybė palaiko idėją ir sako, kad ji didintų vežėjų konkurencingumą bei leistų surinkti daugiau pajamų į biudžetą.
Anot Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Valiaus Ąžuolo, šiuo metu keliamas klausimas, iš kokių lėšų būtų finansuojamas e-tolling sistemos diegimas. Skaičiuojama, kad tam reikėtų apie 130 mln. eurų.
„Dabar yra ruošiami trys modeliai, kokiu keliu galėtume eiti ir iš kur tuos pinigus gauti, nes įdiegimui reikia apie 130 mln. eurų“, – BNS sakė V. Ąžuolas.
Kelių rinkliavos projektą iškėlęs R. Masiulis pernai teigė, kad jam būtinos pataisos stringa Seime. Anot jo, kelių statybai ir remontui trūkstant lėšų, nauja rinkliava būtų geras būdas surinkti papildomų pinigų.
Anot V. Ąžuolo, R. Masiulis nepaaiškino, iš kur gauti pinigų projektui. „Buvęs ministras (R. Masiulis – BNS) per tris metus nesugebėjo atnešti vieno atsakymo – tai projektas, kuris viršija 25 mln. eurų, turi būti konkrečiai nurodyta, iš kur bus gauti pinigai. Tai iki šiol buvo neatlikta“, – teigė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Dabartinė Susisiekimo ministerijos vadovybė taip pat palaiko kelių rinkliavos idėją ir tai vertina kaip papildomą kelių finansavimo šaltinį.
„Šie teisės aktų projektai svarbūs ne tik transporto sektoriui, bet ir konkurencijai tarp valstybių, kadangi dabartinė kelių mokestinimo sistema sudaro nevienodas konkurencines sąlygas Lietuvos vežėjams, kurie kitose šalyse sumoka didesnius mokesčius už kelius, nei užsienio šalių vežėjai Lietuvoje“, – BNS komentavo susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Pasak jo, kelių rinkliavos projektas būtų naudingas ne tik dėl to, kad į biudžetą padėtų surinkti iki 70 mln. eurų pajamų per metus, bet ir aplinkai, kadangi taršesnių krovininių automobilių savininkai turės mokėti didesnę rinkliavą.
Tačiau V. Ąžuolas bejoja, ar būtų sąžininga įvesti naują rinkliavą, jei kelių kokybė Lietuvoje yra prasta. „Dar yra viena medalio pusė – Danijoje ar Švedijoje šiuo metu yra kelių vinjetės, kaip ir pas mus. Tos vinjetės netgi yra pigesnės. Tai kaip gyventojams atsakyti į klausimą, kad mes turime prastesnius kelius nei Skandinavijoje, o mokam daugiau už pravažiavimą?“, – klausė Seimo narys.
„Mūsų kelių būklė tikrai yra bloga, mes tiek lėšų neinvestavom, kad keliai būtų pakankamai geri“, – pridūrė jis. Anot Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, nors prioritetas yra „Via Baltica“ ir kiti projektai, reikėtų investuoti ir į regioninius kelius.
„Šiai dienai 50 proc. kelių būklė yra patenkinama. Į tuos regioninius kelius taip pat reikėtų labiau atkreipti dėmesį ir padaryti, kad 70-80 proc. tų kelių būtų patenkinami“, – sakė V. Ąžuolas.
R. Masiulis pernai teigė, kad kelių rinkliava, palyginti su dabartinėmis vinjetėmis, būtų neabejotinai teisingesnė kelių naudotojų atžvilgiu, be to, padėtų generuoti papildomas lėšas keliams finansuoti.
Naujas mokestis priklausytų ne nuo kelionės laiko, bet nuo nuvažiuoto atstumo, todėl būtų proporcingas naudojimuisi keliais ir leistų surinkti daugiau pajamų.
Tuo metu vežėjų atstovai yra teigę, kad būtų teisinga mokėti už nuvažiuotą atstumą, tačiau problemų kiltų, jeigu vietos vežėjams padidės kainos, o jokių papildomų lengvatų nebus skirta.
Kai kurie Seimo nariai dar 2018 metais teigė, kad tokią kelių rinkliavos sistemą jau naudoja Lenkija ir Baltarusija.
