Nerimas dėl itin toksiškų junginių: kokioje temperatūroje degins šiukšles kogeneracinėse jėgainėse?

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuvoje šiemet pradėsiant veikti dviem didelio pajėgumo šiukšlių deginimo jėgainėms – Vilniuje ir Kaune – visuomenininkai bei kai kurie politikai kelia naują problemą – pasak jų, siekiant, kad į aplinką nebūtų išmetami pavojingi cheminiai junginiai, šiukšlės turėtų būti deginamos aukštesnėje temperatūroje nei numatyta.

Seimas, sausio pabaigoje priėmęs aplinkos taršos kontrolę ir prevenciją griežtinančių įstatymų pataisas, nepritarė „valstiečio“ Naglio Puteikio iniciatyvai padidinti nepavojingų atliekų deginimo temperatūrą nuo 850 iki 1200 laipsnių, nors Aplinkos apsaugos komitetas ją palaikė.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų ir kai kurių Seimo narių, tokia idėja pavėluota – jėgainės jau pastatytos, o įstatyme įtvirtinant naujus reikalavimus, jį tektų derinti su Europos Komisija.

Didesnės temperatūros idėją palaikantys visuomenininkai sako, jog 850 laipsnių temperatūra yra per maža deginti pavojingas atliekas, kuriose yra chloro. Tuo metu Aplinkos ministerija tikina, kad Europos Sąjungos (ES) reglamentas numato dvi atliekų deginimo temperatūras: vieną – bendram atliekų srautui, kitą – pavojingoms atliekoms.

Parodė Kauno kogeneracinę jėgainę iš vidaus: degs 200 tūkst. tonų atliekų per metus 31 nuotr.

Pasak Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovės Agnės Bagočiutės, Lietuva yra nustačiusi tokią atliekų deginimo temperatūrą, kuri yra numatyta ES direktyvose.

„Nustatant direktyvose, natūraliai buvo įsitikinta, kad tai turi būti minimali temperatūra, kuri būtų saugi ir aplinkai, ir sveikatai“, – BNS sakė A. Bagočiutė.

ES direktyvos dabar numato, kad nepavojingos atliekos turi būti deginamos ne mažesnėje nei 850 laipsnių, pavojingos – 1100 laipsnių temperatūroje. Pavojingas atliekas tokioje temperatūroje degina bendrovė „Toksika“.

A. Bagočiute pabrėžė, kad degindamos atliekas, įmonės paprastai palaiko didesnę nei minimali vidutinę degimo temperatūrą.

„Kiek mums žinoma, deginant atliekas, įmonės vidutinę deginimo temperatūrą palaiko aukštesnę nei minimali būtina temperatūra, nes minimali yra ta riba, kurią reikia būtinai išlaikyti“, – sakė Aplinkos ministerijos atstovė.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“, statančios kogeneracines jėgaines Kaune ir Vilniuje, atstovas taip pat teigia, kad reali atliekų deginimo temperatūra jose bus didesnė nei 850 laipsnių.

„Įprastinė degimo temperatūra Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse sieks apie 1000-1100 laipsnių“, – BNS sakė „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Tuo metu nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos Darnaus vystymosi centras vadovas Liutauras Stoškus įsitikinęs, jog problema yra ta, kad pavojingos atliekos, turinčios chloro, neatskiriamos nuo bendro atliekų srauto ir deginamos esant mažesnei temperatūrai – tokiu būdų pavojingi dioksinai pateks į aplinką.

„Lietuvoje pavojingų atliekų išrūšiavimas yra tragiškai blogas. Kur jos nukeliauja? Akivaizdu, kad į bendrą atliekų srautą. Jeigu yra užteršiamos bendros komunalinės atliekos, tai reiškia, kad deginimo metu tos pavojingos medžiagos keliauja į atmosferą“, – BNS sakė L. Stoškus.

Anot jo, jei deginamos atliekos turi chloro, būtina didinti temperatūrą iki mažiausiai 1100 laipsnių.

„Reikia užtikrinti, kad atliekos, kurios bus deginamos, neturės chloro (…), jeigu to negali garantuoti, turi deginti tokioje temperatūroje, kuri pašalintų dioksinų ir furanų susidarymo riziką. Praktika sako, kad temperatūra turėtų būti didesnė nei tūkstantis laipsnių, tai 1100 galėtų būti, tik problema, kad ta temperatūra yra arti katilo galimybių ribų“, – teigė L. Stoškus.

Pasak jo, lakų, dažų ar panašių atliekų gyventojai nėra linkę rūšiuoti kaip pavojingų.

„Yra visokie lakai, dažai – žmonės gi neveža jų priduoti kaip pavojingų atliekų, jas meta į konteinerius, o konteineriuose akivaizdu, kad jos ir plastikus deginamus užterš, ir visa kita“, – sakė Darnaus vystymosi centro vadovas.

Tuo metu A. Ketlerius abejoja, kad tarp išrūšiuotų komunalinių atliekų yra pavojingų medžiagų. Kaip pavyzdį jis pateikė „Fortum Heat“ kogeneracinę elektrinę Klaipėdoje, nuo 2013 metų deginančią nepavojingas komunalines bei pramonines atliekas ir neišmetančią į aplinką ją teršiančių junginių.

„Fortum Klaipėda“ energijai gaminti naudoja išrūšiuotas ir perdirbti netinkamas nepavojingas komunalines ir pramonines atliekas. Jeigu tarp šių atliekų būtų reikšmingas pavojingų atliekų, turinčių daug halogenintų organinių medžiagų chloro pavidalu, tai jau būtų žinoma, nes vykdomas nuolatinis emisijų monitoringas“, – BNS teigė jis.

Pasak jo, dar labiau – iki 1200 laipsnių – didinant atliekų deginimo temperatūrą, leistinas ribas galėtų viršyti azoto oksidų emisijos.

Prie Kauno statomoje jėgainėje jau derinama įranga: įvardijo, kada viską užbaigs 6 nuotr.

N. Puteikis Seime svarstant vadinamąjį „Klaipėdos paketą“ teigė, kad Švedijos elektrinėse atliekos deginamos būtent 1200 laipsnių temperatūroje.

Kauno kogeneracinė elektrinė jau yra bandoma, vasarį į ją planuojama atvežti pirmąsias atliekas, o komercinę veiklą ji turėtų pradėti gegužę.

Tuo metu Vilniaus kogeneracinė jėgainė šiuo metu laukia veiklos leidimo – tikimasi, kad jėgainė pradės veikti šių metų pabaigoje.

Aplinkos apsaugos agentūra BNS nurodė, kad bendrovė Vilniaus kogeneracinė jėgainė paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui pateikė pernai rugsėjį, tačiau ji kelis kartus buvo grąžinta tikslinti. Paskutinį kartą ji pateikta sausio 28 dieną, šiuo metu agentūra ją vertina.

Seime svarstant „Klaipėdos paketą“ mišriai Seimo narių grupei priklausantis Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad N. Puteikio siūlymas teikiamas baigiant statyti šimtus milijonų eurų kainavusias kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune.

„Valstiečių“ atstovas Tomas Tomilinas buvo įsitikinęs, kad dar šis Seimas priims N. Puteikio siūlymą. Tačiau socialdemokratas Algimantas Salamakinas perspėjo nepalaikyti pataisos, nes prezidentas esą ją vetuos, be to, „lendama“ į technologiją.

40 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Pranešama apie pirmąją mirtį Marijampolėje nuo koronaviruso

„Maxima“ į Kauną atskraidino vienkartinių kaukių

Kuris verslas vėl galėtų pradėti dirbti karantino metu?

Lietuvos vaistines pasiekė šimtai tūkstančių medicininių kaukių

Dėl koronaviruso infekcijos 19 pacientų gydoma reanimacijoje

Paskelbta, kaip pranešti apie darbuotojų prastovas įmonėse dėl karantino

Įspėja epidemiologė – koronaviruso pikas dar tik artėja

G. Nausėda: karantinas tikrai bus pratęstas

Tiesioginė transliacija: Lietuvos vyriausioji epidemiologė L.Ašoklienė apie koronaviruso plitimą Lietuvoje

Ministras: šventinis Velykų savaitgalis bus kritinis – prašo nelankyti artimųjų