Pavasarį augančiam gaisrų pavojui ir vasaros sausroms Valstybinių miškų urėdija ruošiasi iš anksto – pirmadienį Kaune pristatyti prevencijai ir pirmajam reagavimui į nelaimes skirti automobiliai. 23 „Isuzu“ visureigiai su specialiu gaisrų gesinimo moduliu bus paskirstyti visoje Lietuvoje esantiems urėdijos padaliniams. Tiesa, miškininkai neslepia – geriau būtų, kad darbo moderniai technikai neatsirastų.
Miško gaisrams gesinti skirtų automobilių parką papildė 23 padidinto pravažumo visureigiai „Isuzu D-Max Space Cab“ su įmontuota gaisrų gesinimo įranga, talpinančia 300 l vandens ir galinčia pumpuoti vandenį iš išorinio telkinio ar rezervuaro. Automobiliai, kaip skelbė valstybės valdoma įmonė, skirti operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą.
Pirmadienį Valstybinių miškų urėdijos Kauno regioniniame padalinyje surengtame naujųjų automobilių pristatyme dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, urėdijos direktorius Valdas Kaubrė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Saulius Greičius, būrys žiniasklaidos atstovų bei urėdijos darbuotojų. Imitavę gaisrą, miškininkai pademonstravo ir kaip veikia mobili gesinimo įranga.
Pateks ten, kur „sunkiasvoriams“ privažiuoti sunku
Kaip žurnalistams sakė Valstybinių miškų urėdijos direktorius V. Kaubrė, kasmet pastebimas klimato šiltėjimas, karštėjančios vasaros – situacija akivaizdžiai kinta ir urėdija susiduria su augančiu gaisrų skaičiumi.
„Pernai mūsų šalyje kilo daugiau nei 200 miško gaisrų, jų metu išdegė apie 200 ha miško. Tai tikrai opi problema, svarbu, kad miškininkai turėtų pačią geriausią mobilią techniką šiems gaisrams žvalgyti ir pradėti juos gesinti laukdami, kol atvyks Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai“, – kalbėjo V. Kaubrė.
Anot jo, džipai parinkti atsižvelgiant į vidutinius Lietuvoje kylančių miško gaisrų plotus, t. y., apie 0,2 ha. Perkant automobilius, įvertina, kad jais būtų galima užgesinti tokio paplitimo gaisrus. Naujuose visureigiuose sumontuoti specialūs moduliai, į kuriuos telpa apie 300 l vandens, su tokiu kiekiu galima sutramdyti liepsnas apie 2 tūkst. kv. m plote. Įrengtas specialus švirkštas, pritaikomas kiekvienai situacijai priklausomai nuo slėgio, gaisro ploto ir vietos.
„Urėdija šiuo metu turi 61 priešgaisrinį automobilį, tačiau atsižvelgiant į mobilumo būtinybę – miškas nėra atvira teritorija, dažnai reikia pravažiuoti tarp medžių, kitų kliūčių – parinkti didelio pravažumo automobiliai, kurie galėtų laisvai laviruoti ir būtų užtikrintas greitesnis privažiavimas bei operatyvus pirminis gaisrų gesinimas“, – visureigių panaudojimo subtilybes aiškino urėdijos direktorius.
Svarbu reaguoti kuo greičiau
PAGD direktorius S. Greičius tvirtino, kad pirmadienį Romainiuose pristatyti „Isuzu“ visureigiai – gana lengva technika, kuria operatyviai miško keliukais, bekele galima privažiuoti prie gaisro židinio ir pirminį gesinimą pradėti greičiau, iki atvykstant sunkesnei technikai.
„Urėdijoms turint savo įrangą, leidžiančią reaguoti pirmiems, bus tikrai geriau. (…) Nors naujųjų automobilių pajėgumai nėra dideli, svarbu, kad bus greičiau pradedama gesinti. Kai kalbama apie degančių nedidelių atvirų plotų – žolės, neužgesintos laužavietės – likvidavimą, tokia technika pakankama. Rimtų gaisrų vienas automobilis su keliais šimtais litrų vandens, žinoma, negalėtų užgesinti“, – dėstė S. Greičius.
Sunkiosios technikos privažiavimas, jo teigimu, priklauso nuo gaisro lokacijos. Jeigu nelaimė kyla šalia kelio, pasiekti jos židinį lengviau, jeigu viduryje miško ar pelkyne, durpyne, privažiavimas apsunkintas. Lengvuoju automobiliu pasiekti tas vietas paprasčiau, tačiau jis skirtas nedidelių židinių gesinimui.
„Vidutinės klasės autocisterna turėtų bent 10 kartų daugiau vandens nei naujieji „Isuzu“. Toliau nuo gaisro ploto, pasiekiamumo priklauso, ar užteks vienos autocisternos. Tačiau operatyviai sureagavus, labai dažnai gesinimui užtektų ir mažesnio kiekio vandens. Tikrai ne vieną mažą židinį miškininkai yra likvidavę ir patys, neturėdami technikos“, – miškininkų savarankiškumo svarbą pabrėžė PAGD direktorius.
Gaisrų skaičius išaugo dvigubai
61 transporto priemonė, pasak V. Kaubrės, yra optimalus skaičius – kiekvienam regioniniam padaliniui skirta po vieną, juos bus stengiamasi efektyviai išnaudoti. Per metus Valstybinių miškų urėdijos specialistai į gaisrus vyksta net 800 kartų.
„Turime stebėjimo sistemas, identifikuojančias pirminį ugnies šaltinį. Mūsų žmonės operatyviai reaguoja, nors ne visada pranešimai pasitvirtina. (…) Įvykus viešajam pirkimui ir pristačius visureigius, miškininkai buvo instruktuoti, kad išnaudotų visas naujųjų „Isuzu“ galimybes“, – sakė V. Kaubrė.
Paskutiniais metais, kai vasaros tampa virš karštesnės, pažymėjo jis, gaisrų pavojus auga. Urėdijos direktorius atkreipė dėmesį, kad pernai didžioji dalis nelaimių kilo pavasarį, žmonėms neatsakingai deginant žolę – nuo jos ugnis persimesdavo į mišką.
„Lyginant su 2018 m., praėjusiais metais miško gaisrų skaičius augo dvigubai – nuo maždaug 100 iki 205. Tai tikrai neramina visus miškininkus ir ugniagesius. Kiek matome, pagrindinė nelaimių priežastis – žmogus, kuris, neatsargiai elgdamasis su ugnimi, sukelia gaisrą. Nauja technika skirta prevencija ir pirminiam lokalizavimui, o didžiosios mašinos išvažiuoja, kai tikrai žinomas gaisro židinys“, – pasakojo V. Kaubrė, pridūręs, kad urėdijos pozicija – labiau rūpintis prevencija, o miškininkai tikrai džiaugsis, jei šie automobiliai daugiau prastovės garaže nei turės darbo gaisruose.
Atsižvelgiant į gaisringumo klasę, vasarą kasdien Lietuvos teritorijoje budi apie 500 miškininkų. Žiemą nesant pavojaus kilti miškų gaisrams, budėjimas nevykdomas.
Laukia dar vienas milijoninis pirkinys
Simuliuotą gaisro gesinimą stebėjęs aplinkos ministras K. Mažeika vertinimu džiaugėsi, kad automobiliai veikia kaip pridera, įranga puiki. „Įsivaizduokime didelį ugniagesių ekipažą, su 5 tonomis vandens važiuojantį į mišką, jaunuolynus, kur sunku pasiekti gaisro židinį. Žemė, kaip dažnai būna pavasarį, dar šlapia, bet žolė jau pradžiuvusi ir dega. Tokiais atvejais, manau, pats optimaliausias variantas reaguoti didelio pravažumo lengvesne technika, kuri atliktų nedidelių gaisrų gesinimo funkcijas“, – visureigių panaudojimo aplinkybes paišė ministras.
Nors vidinis rezervuaras nedidelis, K. Mažeikos teigimu, esant reikalui vanduo gali būti imamas tiesiai iš upelio, kūdros ar šulinio, švirkštas yra universalus ir efektyvus. Ministras pabrėžė, kad miškininkai glaudžiai bendradarbiauja su PAGD pareigūnais, o naujieji automobiliai prireikus bus naudojami ir kovojant su ugnimi, tarkime, nutolusiose sodybose. Itin ši bendrystė svarbi regionuose, kur ugniagesių technika ne tokia moderni.
Kaip ir kituose valstybės tarnyboje naudojamuose automobiliuose, patikino K. Mažeika, visureigiuose bus įdiegta GPS sekimo įranga, jų judėjimo žemėlapis bus matomas vadovybei ir vertinama, kokias funkcijas atlieka.
Pirmuoju viešojo pirkimo etapu urėdijos padaliniai aprūpinti 23 miško gaisrams gesinti skirtais „Isuzu“, o antruoju, kuris vyksta dabar, bus įsigyta dar 11 didelių transporto priemonių, tad visi padaliniai turės atnaujintus ir didžiuosius gaisrų gesinimo įrenginius. Bendra antrojo pirkimo suma, įvardijo K. Mažeika, sieks apie 20 mln. eurų., iš viso automobilių bus įsigyta apie 60.
Visureigių eksploatacijos laikas – 5 metai, nors gerai prižiūrint juos įmanoma naudoti ir ilgiau. Automobilių ir gaisrų gesinimo įrangos įsigijimo konkursą, patikslino urėdija, laimėjo UAB „Autoverslo automobiliai“. Automobilių kaina su visais mokesčiais, įskaitant PVM – 751,4 tūkst. eurų, projektas finansuojamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis.
