Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo nuo rugsėjo jungti dalį profesinio mokymo įstaigų su paprastomis mokyklomis, kitoms su mokyklomis siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis dėl bendrojo ugdymo programos.
Kaip informavo ministras Algirdas Monkevičius, tai daroma tęsiant 2018-aisiais inicijuotą profesinių mokymo įstaigų tinklo pertvarką.
Planas su profesinėmis ir bendrojo ugdymo mokyklomis, kitomis įstaigomis dar bus derinamas mėnesį, Vyriausybė jam galutinai tikisi pritarti iki balandžio, o pertvarka įsigaliotų jau nuo šio rugsėjo.
Iš 61 šiuo metu veikiančios profesinio mokymo įstaigos penkias siūloma visiškai sujungti, 25-ioms siūloma sudaryti jungtinės veiklos sutartis su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl bendrojo ugdymo programų.
Likusioms siūlomi kiti variantai – pavyzdžiui, miesteliuose jų veikiančius skyrius tiesiog perkelti į bendrojo ugdymo mokyklas jose įsteigiant atskirą profesinio mokymo skyrių. Taip pat keturiose profesinio mokymo mokyklose atsirastų suaugusiųjų mokymo skyriai.
„Nauji dariniai fiziškai turi pradėti veikti rugsėjo 1 dieną, nuo naujų mokslo metų“, – spaudos konferencijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Arūnas Plikšnys.
Be kita ko, siūloma įtvirtinti, kad profesijos būtų galima mokytis kaip neformalaus ugdymo dalykų, suteikiant galimybę vis tiek vėliau gauti profesinės mokyklos diplomą. Pertvarka vykdoma mažėjant mokinių skaičiui bei siekiant pagerinti ugdymo kokybę.
„Mano galva, tai – sėkmingi žingsniai. Aišku, yra tam tikrų nepatogumų, bet verta juos įveikti, kad turėtumėme optimalesnį tinklą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Monkevičius.
Pasak jo, profesinės ir bendrojo ugdymo mokyklos per jungtinės veiklos sutartį galės pasidalinti tuo, ką daro geriausiai.
„Technologinės programos gali būti tos profesinės mokyklos bazėje, ten gali dirbti tie profesionalai, kurie tai gali padaryti puikiai, jie turi geras sąlygas. Tuo metu bendrojo ugdymo mokykloje kur kas geriau galima įgyvendinti bendrojo ugdymo programą. Šito trūko“, – teigė ministras.
ŠMSM skaičiuoja, kad pertvarka leis sutaupyti 3-5 mln. eurų. Per metus profesinio ugdymo sistemai skiriama apie 120 mln. eurų.
Siūlymus dar svarstys pačios įstaigos
Viceministras Arūnas Plikšnys priminė, kad reformos pradžioje 2018-aisiais profesinės mokyklos pertvarkytos į viešąsias įstaigas ir tai leido pasiekti jų valdymo lankstumo.
Dalis įstaigų jau buvo sujungtos per pastaruosius dvejus metus. Nauju etapu siūloma Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklą prijungti prie Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklą prijungti prie Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokyklos.
Klaipėdos laivininkų mokyklą siekiama sujungti su Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokykla, įkuriant naują įstaigą – Jūrų profilio specialistų rengimo centrą.
Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla turėtų prisijungti prie Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos. Taip pat Alytaus profesinio rengimo centre bus įkurtas suaugusiųjų švietimo skyrius.
Alytaus ir Telšių profesinio rengimo centruose planuojama įkurti suaugusiųjų švietimo skyriai, Elektrėnų profesinio mokymo centro Aukštadvario skyrių ketinama likviduoti.
Marijampolės profesinio rengimo centro Vilkaviškio padalinyje siūloma arba įsteigti suaugusiųjų skyrių, arba padalinį likviduoti ir įkurti profesinio mokymo skyrių Vilkaviškio „Ąžuolo“ gimnazijoje. Tokios pat alternatyvos siūlomos ir Kretingos technologijos ir verslo mokyklai: arba įsteigti suaugusiųjų skyrių, arba ją likviduoti įsteigiant profesinio mokymo skyrių Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijoje.
Jungtinės veiklos sutartis siūloma sudaryti profesinėms ir bendrojo lavinimo mokykloms Veisiejuose, Dauguose, Smalininkuose, taip pat apjungti programas siūloma Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės profesinio rengimo centrui ir katalikiškai Kazimiero Paltaroko gimnazijai. Šio miesto Profesinio rengimo centro Joniškėlio skyrių siūloma arba likviduoti, arba perkelti į Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės gimnaziją.
Raseinių technologijos ir verslo mokyklai siūloma arba iškart prisijungti prie Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, arba sudaryti sutartį dėl programos. Varėnos, Skuodo, Vilkijos profesinėms mokykloms siūlomi analogiški sprendimai jungiantis arba sudarant sutartis su Varėnos „Ąžuolo“, Skuodo Pranciškaus Žadeikio ir Vilkijos gimnazijomis.
Plungės technologijų ir verslo mokyklos Rietavo skyrių ketinama perkelti į Lauryno Ivinskio gimnaziją.
Sprendimams pritaria profesinių mokyklų ir savivaldybių asociacijos.
Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacijos vadovė Elena Pelakauskienė tikisi, kad naujoji sistema sumažins konkurenciją tarp profesinio ir bendrojo ugdymo įstaigų. Ji sako, kad planas mažuose miesteliuose leis neuždaryti mažų mokyklų ir „galbūt patenkinti aplink esančios darbo rinkos poreikius“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus sakė, kad penkiolika metų sektorius nereformuotas atvedė iki akimirkos, kuomet „vaistai nebepadeda ir reikia operacijos“. Tačiau jis pripažįsta, kad planą su įstaigomis ir savivaldybėmis suderinti bus sunku.
2019-aisiais į profesines mokyklas priimta 19 126 asmenys, šiemet tikimasi priimti 20 610 moksleivių.
