Vakar Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė kasacinį skundą dėl Eglės Kručinskienės atžvilgiu priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria buvo paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Kaip rašoma generalinės prokuratūros pranešime spaudai, prokuratūros vertinimu, teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir netiksliai vertino įrodymų visumą.
Šiuo atveju ypač svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija ir aiškios ribos, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.
Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E. Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.
Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E. Kručinskienės gynėjas. Byla imta nagrinėti Kauno apygardos teisme.
Apeliacinės instancijos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai. Šį sprendimą vakar apskundė Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė.
Papildyta 14.56 val.
Byla svarbi kuriant precedentą smurto bylose
Kaunietės Eglės Kručinskienės išteisinimą dėl smurto prieš vaiką Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundę prokurorai teigia, jog ši byla svarbi formuojant precedentą smurto prieš vaikus bylose.
Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, situacija ypač įdomi po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.
„Šiandien visi supranta, kad vaiko mušti negalima ir mes tą nustatome byloje, bylą perduodame teismui ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai šioje vietoje tikrai lieka mums, prokurorams, neatsakyti klausimai ir galvoju, kad ateityje ši byla bus tikrai labai svarbi formuojant teismų praktiką ir sprendžiant kitas situacijas“, – sakė D. Valkavičius.
Pasak jo, byloje buvo nustatyta ir iš esmės nepaneigta, kad mažamečiui buvo du kartus suduota per sėdmenis, tada kartą suduota per plaštaką ir po to vėl kelis kartus suduota per sėdmenis, tačiau teismai moterį išteisino.
„Liko mums neatsakyti du klausimai: ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?“ – sakė vyriausiasis prokuroras.
Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.
