Aiškėja naujausi tyrimų rezultatai: normos Kaune viršijamos keliasdešimt kartų (atnaujinta)

Gričiupio upelis / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Dėl Girstupio ir Gričiupio upelių taršos Kaune kylantis sujudimas įgijo dar tvirtesnį faktinį pagrindą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nario Pauliaus Saudargo iniciatyva atlikti tyrimai parodė gerokai normas viršijančius potencialiai pavojingų bakterijų skaičius. Savivaldybė šiandien apie situaciją sėda kalbėtis su aplinkosaugininkais, tuo metu politikai tvirtina, kad nacionaliniu mastu atsivėrusios ekologinės opos yra proga įsisenėjusias problemas iš esmės spręsti ir vietos institucijoms.

Maudynių verčiau atsisakyti

Gyventojų, ypač – žurnalisto Juro Jankevičiaus skalambijamus pavojaus varpus išgirdęs P. Saudargas „Kas vyksta Kaune“ pasakojo praėjusią savaitę paėmęs vandens mėginius trijose Kauno vietose, kurias nurodė gyventojai – jų manymu, ten vyksta nevalytų nuotekų išpylimas į upelius. „Dėl Girstupio upelio kreipėmės į aplinkosaugininkus, „Kauno vandenis“, tačiau nusprendžiau pats patikrinti, kad žinočiau, apie ką kalbu“, – argumentavo parlamentaras.

Paėmęs vandens mėginius, nuvežė juos į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL), kur tyrimai atlikti asmeninėmis P. Saudargo lėšomis. Padaryti ir mikrobiologiniai (kurių rezultatai jau yra), ir cheminiai (vandenyje ištirpusių medžiagų) tyrimai – pastarųjų atsakymų dar laukiama.

„Bakteriologiniai tyrimai parodė, kad žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų skaičius 100 ml Girstupio upelio vandens 30 kartų viršija maudyklose leistiną normą. Čia yra tekantis vanduo, žiema, lietingas laikotarpis, reiškia, bakterijos atskiestos daug kartų ir vis tiek tokia koncentracija. Reiškia, pilamos nevalytos srutos – tai akivaizdu. Jei būtų vasara, šiltesnis laikotarpis, net nežinau, kaip tai atrodytų“, – dėstė P. Saudargas.

Politikas spėjo, kad į Amalės upelį, tekantį per sodus, gyventojai irgi pila nuotekas – ten normos atitinkamai viršytos 23 ir 28 kartus, o Neryje kitoje pusėje Kauno pilies iš storo vamzdžio – 2,4 ir 14 kartų. Vamzdžių ten yra daugiau, tačiau tuo metu, anot Seimo nario, iš jų nieks netekėjo, tad ten problemos gal ir nėra.

Kaip įspėja NVSPL, E. coli mikroorganizmų grupė yra gausi ir įvairi. Dauguma jų yra normalios žmonių ir šiltakraujų gyvūnų žarnyno mikrofloros dalis, tačiau yra ir patogeninių E. coli padermių, kurios gali sukelti rimtas infekcines ligas. Po inkubacinio periodo, praėjus 2-3 dienoms, žmonėms gali pasireikšti įvairūs simptomai: stiprūs pilvo skausmai, pykinimas, viduriavimas – nuo lengvo iki sunkaus kraujingo.

„Žarnyno grupės bakterijos, įskaitant nepatogenines ir patogenines formas, išmatose ir aplinkoje išsilaiko apie mėnesį laiko. Šios bakterijos yra jautrios dezinfekcinėms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams, virinant žūsta“, – skelbia NVSPL.

Ekologinė sąmonė bunda nacionaliniu mastu

„Tyrimų rezultatus nusiųsiu aplinkosaugai, „Kauno vandenims“, tačiau manau, kad institucijos ir vandentvarkos įmonės apie visa tai žino. Gyventojai daug kartų kreipėsi ir kai pakalbu su kauniečiais, visi tą problemą žino, žiniasklaida rašė prieš metus. Matyt, matavo, bet nieko nedaro, situacija nesprendžiama. Ko gero, nėra taip lengva – aš suprantu savivaldybę, „Kauno vandenis“.

Prie zoologijos sodo einančio upelio didelė dalis eina po žeme. Reikia daryti tyrimą, žiūrėti, kur kiekvienas gyventojas deda savo nuotekas ir, ko gero, pamatysime, kad kai kuriems reikėtų pasiūlyti prisijungti prie valymo įrenginių. Yra XXI a. – kituose miestuose tokių žaizdų kažkaip mažiau, dėl Kauno yra ir, kaip suprantu, tai tęsiasi metų metus. Visgi laikas reaguoti“, – svarstė P. Saudargas.

Jis pažymėjo, kad žiemą taršą nustatyti palyginti sunku, mažiau kvapo, tai ne taip akivaizdu. Bet net jei šaltuoju metų laiku tekančiame vandenyje rodikliai viršijami keliasdešimt kartų, esą akivaizdu, kad situacija prasta.

„Girdėjau, kad šiandien Kauno savivaldybėje vyksta pasitarimas su aplinkosaugininkais. Bendrąja prasme, Lietuvoje dabar didelis ekologinis sąjūdis, nes didžiuosiuose miestuose lenda sąmoningos veiklos padarytos žaizdos. Suprantu, kad gali įvykti avarija, bet daromi sistemingi nusikaltimai tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje. Uostamiestyje – „Grigeo“ teršalai, sostinėje – smulkintas plastikas, ir panašu, kad jau rado, iš kur. Matyt, visuomenė pribrendo pokyčiams, teks keisti sistemą iš esmės“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Ieškos sprendimo su aplinkosaugininkais

„Kas vyksta Kaune“ primena, kad savivaldybė su „Kauno vandenimis“ vykdė reidus savavališkai įrengtas nuotekų sistemas eksploatuojantiems gyventojams nustatyti. Bendrovė savivaldybei pateikė 37 būstų savininkų, turinčių vandens tiekimo sutartis, bet nesinaudojančių centralizuota nuotekų sistema, sąrašą.

Keletas gyventojų, kaip pažymėjo savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, sutiko jungti savo būstus prie bendro nuotekų tinklo, o likusieji reidų metu bus pakartotinai raginami naudotis bendra nuotekų sistema. „Tuo pačiu inicijavome pasitarimą su Aplinkos apsaugos departamento specialistais ir bendrove „Kauno vandenys“, – apie antradienį numatytą susitikimą užsiminė R. Savickienė. Dėl šio pasitarimo rezultatų „Kas vyksta Kaune“ išsiuntė užklausą savivaldybei – gave daugiau informacijos, papildysime.

Aplinkos apsaugos departamento Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė „Kas vyksta Kaune“ anksčiau pateiktame komentare nurodė, kad paskutiniai Girstupio upelio vandens ėminiai tyrimams imti gruodžio 15 d. Tyrimų rezultatai parodė pavojingų medžiagų vandenyje nesant, o iš kitų ištirtų medžiagų viršijami tik biologinio deguonies sunaudojimo per 7 paras ir skendinčių medžiagų rodikliai. Sausio 15-ąją vandens ėminiai pakartotinai paimti trijose skirtingose Girstupio vietose.

„Atkreiptinas dėmesys, kad nustatyti konkretų taršos šaltinį šiuo atveju sudėtinga. Upelis teka urbanizuotoje teritorijoje vamzdžiais po žeme, o paviršiuje yra matomos tik dvi mažos 200 m ir 700 m jo atkarpos. Į šį upelį subėga paviršinės nuotekos iš urbanizuotų Kauno miesto teritorijų – stovėjimo aikštelių, gatvių ir kitų viešųjų erdvių, todėl galimas momentinis teršalų patekimas. Neatmetama galimybė, kad ir dėl neteisėto pasijungimo“, – dėstė I. Krikštopaitytė.

Tikrins ne tik gyventojus

Antradienį savivaldybėje įvykus pasitarimui su aplinkosaugininkais bei „Kauno vandenų“ atstovais, kaip šią problemą spręsti, Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė tvirtino, kad rengiamas veiksmų planas, pagal kurį numatoma tikrinti galimus teršėjus, ieškoti taršos šaltinių.

Pasak R. Savickienės, tikrinami bus tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. „Yra tokių atvejų, kuomet gyventojai ar juridiniai asmenys turi įsirengę įvairias skalbyklas, dar kažkokias įmonėles, kurioms nereikia taršos leidimų ir duomenų apie jų veiklą mes kaip ir neturime“, – žurnalistams sakė ji.

„Norime galų gale ne tik gyventojus pasitikrinti, bet visus, prie to baseino prieinančius galimus vartotojus“, – pridūrė savivaldybės atstovė.

R. Savickienė pripažįsta, kad problemą išspręsti greitai nėra realu ir teigia negalinti įvardyti tikslaus termino, kada tikimasi tai padaryti. „Negalėčiau tiksliai pasakyti, nes ne vien mūsų tai yra klausimas. Kitas dalykas, priklausys nuo to, kiek giliai mes turėsime atlikti tuos patikrinimus“, – kalbėjo ji.

52 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Iš „Žalgirio“ arenos greitąja išgabentas „El Fuego“ narys dėkoja Kauno medikams

Liūdnai pagarsėjusiame sporto klube sumuštas berniukas atsidūrė Kauno klinikose

D. Motiejūnas prisiminė absurdišką V. Romanovo pasiūlymą ir E. Žukausko skolą

Staigmena gyventojams: stovėjimo vietose išdygo gelžbetonio blokai

Troleibusui įlėkus į atitvarus, Taikos prospektas sunkiai pravažiuojamas

Tunelio gatvėje stoja automobiliai: siūlo rinktis kitą maršrutą

Kauniečiai prašo pagalbos: nufilmuota, kaip ilgapirščiai įsilaužia į automobilį (video)

Anšlaginiame koncerte Kaune Jazzu davė užuominą apie dideles ambicijas

Susipažinkite: sukurtas žemėlapis, kuriame matyti visi Kaune vykdomi ir planuojami projektai

Neišvengiama: vienkartiniu vadintas automobilių mokestis taps metiniu