Įteisinta alternatyvi medicina: kokie pakeitimai laukia? – Kas vyksta Kaune

Įteisinta alternatyvi medicina: kokie pakeitimai laukia?

BNS / Milena Andrukaitytė 2020/01/19 19:31
Asociatyvi / R. Tenio nuotr.

Šią savaitę parlamentas priėmė Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą.

Alternatyvi medicina įteisinta ne pirmu balsavimu – anksčiau Seime neužteko balsų šiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotam teisės aktui priimti.

Šią savaitę balsavimui irgi užsiregistravo vos daugiau nei pusė, 74 parlamentarai, tačiau tiek kvorumo užteko įstatymui priimti. Už jį balsavo 65 Seimo nariai, aštuoni susilaikė.

Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo 2021 metų. Jį dar turės pasirašyti prezidentas.

SAM pažymi, kad alternatyvi medicina šiuo metu išvis nereglamentuojama, tad sudaromos galimybės klestėti apsišaukėliams, šarlatanams, o žalą patyrę žmonės negali reikalauti kompensacijų. Įstatymo kritikai per diskusijas teigė, kad parlamentas įteisina mokslu nepagrįstą praktiką.

Papildoma ir alternatyvi medicina pagal naująjį įstatymą tampa licencijuojama veikla, ji apimtų rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis.

Tokias paslaugas teikiantys asmenys turės įgyti reikiamą išsilavinimą, priklausomai nuo veiklos srities: medicinos, reabilitacijos, farmacijos, slaugos, akušerijos, kosmetologijos, edukologijos ir t. t.

Naujasis įstatymas apibrėžia į klasikinės medicinos sampratą netelpančias sveikatos priežiūros praktikas, joms nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai. Tarp tokių praktikų ministerija išskiria tokias kaip delfinų terapija, dėlių terapija, akupunktūra, kaniterapija (terapija su šunimis), kitas paslaugas.

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad alternatyvios medicinos reglamentavimas sumažins galimybes žmonėms patirti žalą sveikatai, o jei taip atsitiktų – leis reikalauti kompensacijų iš tokių paslaugų teikėjų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad naujovės leis žmonėms lengviau pasirinkti paslaugas ir praktikas, geriau suvokti, kas yra gydymas, o kas – sveikatinimas.

„Siekėme, kad žmogus, kuris sveikatos stiprinimui, gerinimui ar atstatymui pasitelkia vadinamuosius papildomus, alternatyvius metodus, būdus, gautų saugias ir kokybiškas paslaugas, ir kiekvienam būtų aišku, kurios paslaugos priskirtinos sveikatinimo paslaugoms, o kurios – ne“, – SAM pranešime cituojamas A. Veryga.

Anot jo, priimtas įstatymas sumažins grėsmę atvejų, kad dėl nekokybiškai teikiamų, nesaugių sveikatinimo paslaugų žmonės dar labiau pakenkia savo sveikatai, o valstybė patiria papildomų išlaidų jų gydymui.

Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų mokėti patys.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA