Dėl finansavimo Kauno klinikoms sprendęs A. Veryga pažeidė įstatymą | Kas vyksta Kaune

Dėl finansavimo Kauno klinikoms sprendęs A. Veryga pažeidė įstatymą

Asociatyvi / DELFI nuotr.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 2017 m. priėmė keturis įsakymus, susijusius su jo sutuoktinės darboviete. Šiais įsakymais sudaryta galimybė ir skirtas finansavimas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikoms atnaujinti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrangą – įsigyti naują linijinį greitintuvą.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimu, šioje situacijoje ministras privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė ir tokiu elgesiu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. VTEK pažymi, kad tiriant vertintas tik A. Verygos elgesys. Įrangos įsigijimo Kauno klinikose tikslingumo VTEK nevertino.

Kaip skelbiama VTEK pranešime, tyrimo duomenys rodo, kad, dar iki A. Verygai tampant ministru, Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo parengtas plano projektas, pagal kurį numatyta šalies gydymo įstaigose atnaujinti spindulinės terapijos įrangą. Tapęs ministru, A. Veryga šį planą patvirtino.

Pagal sudarytą prioritetinę eilę, pirmiausia planuota atnaujinti linijinį greitintuvą Nacionaliniame vėžio institute. Toliau sąraše buvo įrašytos Kauno klinikos. Atsižvelgiant į 2014 m. Vyriausybės nutarimu sudaryto 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto nustatytus reikalavimus, teikti projektą spindulinės terapijos paslaugų plėtrai galėjo tik Nacionalinis vėžio institutas, tačiau šiam projektui finansavimą skyrė Švietimo ir mokslo ministerija iš 2017 m. valstybės investicijų programos.

Atsižvelgiant į tai, spindulinės terapijos paslaugų plėtrą nuspręsta įgyvendinti antruoju numeriu prioritetinėje eilėje įrašytose Kauno klinikose. Taigi 2017 m. birželį A. Veryga pasirašė du įsakymus, kuriais nustatė, jog spindulinės terapijos plėtra ir investavimas vykdomas ir šioje gydymo įstaigoje. Atsižvelgiant į atsiradusias galimybes, Kauno klinikos pateikė projektą finansavimui gauti.

Kitais dviem – 2017 m. rugsėjį ir gruodį – pasirašytais įsakymais ministras patvirtino iš ES lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą, į kurį buvo įtrauktas ir Kauno klinikų teiktas projektas dėl linijinio greitintuvo atnaujinimo bei skyrė šiam projektui 4,6 mln. Eur. finansavimą.

Sutuoktinio darbovietė yra laikytina asmens privačiu interesu, šis duomuo privalo būti nurodomas privačių interesų deklaracijoje. VTEK pažymi, kad A. Veryga savo sutuoktinės darbovietę – Kauno klinikas – yra deklaravęs. Pagal teismo formuojamą praktiką, tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio interesų konflikto – įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui.

Tačiau atsiradus konkrečioms aplinkybėms, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti. Nusišalinimo procedūrą nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

Prieš pradėdamas spręsti interesų konfliktą galintį sukelti klausimą, asmuo privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą, nusišalinti ir toliau jokia forma nedalyvauti šio klausimo rengime, svarstyme ar priėmime. Vadovas tuomet sprendžia, ar pateiktą nusišalinimą priimti ar nepriimti ir įpareigoti asmenį toliau spręsti minėtąjį klausimą.

VTEK atkreipia dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad asmuo neįvykdė pareigos nusišalinti. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu siekiama užtikrinti viešąjį interesą, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai, vengtų interesų konfliktų ir elgtųsi taip, kad nė nekiltų abejonių dėl tokio konflikto egzistavimo.

VTEK pažymi, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniams pareigūnams. „Visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų“, – nurodo VTEK, tyrimą atlikusi pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pranešimą.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA