Kauno apylinkės teismas trečiadienį atvertė bylą dėl nevalytų nuotekų leidimo į Nemuną.
Šioje byloje kaltinimai dėl aplinkosaugos priežiūros taisyklių pažeidimų, kai padaryta didelė žala gamtai, pareikšti dviem buvusiems „Kauno vandenų“ darbuotojams, o civiliniu atsakovu patraukta ir pati bendrovė.
Aplinkos apsaugos departamentas šioje byloje yra pateikęs daugiau nei 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį.
Trečiadienį pradėti bylos nagrinėti nepavyko, nes į posėdį neatvyko „Kauno vandenų“ atstovas bei vieno iš kaltinamųjų advokatas. Paskelbus pertrauką, kitas posėdis byloje numatytas vasario 6 dieną.
Pasak prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad „Kauno vandenų“ darbuotojai neužtikrino nuotekų tvarkymo reglamente nustatyto nuotekų išvalymo laipsnio.
„Buvo nesilaikyta aplinkos apsaugos taisyklių, buvo išvestas neteisėtas vamzdis, kuriuo tekėjo iš vietinės siurblinės nevalytos nuotekos tiesiai į išvalytų nuotekų kanalą ir to taršos leidimas nebuvo numatęs, to nebuvo galima daryti“, – žurnalistams sakė kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Inesa Gulbinienė.
Kaltintojų duomenimis, taip nuotekos buvo leidžiamos nuo 2013 iki 2017 metų.
„Pagal ikiteisminio tyrimo duomenis, tai nebuvo viešai žinoma“, – sakė prokurorė.
Abu kaltinamieji jau kelerius metus bendrovėje nebedirba – yra išėję į pensiją. Jie žurnalistams trečiadienį pasakojo, kad vamzdis įrengtas likviduojant avariją, o vėliau buvo užsuktas.
Buvęs valyklos viršininkas Petras Maruniakas prieš posėdį žurnalistams pasakojo, kad jeigu jie nebūtų įrengę šio vamzdžio 2013 metais, avarija būtų išvedusi iš rikiuotės visus vandenvalos įrenginius.
„Avarinė situacija buvo pas mus, užnešė smėliu: per 14 metų kiek mes eksploatavome tą valyklą prinešė smėlį, užnešė vamzdį ir sustojo siurblinė ir pradėjo semti. Mes tą avariją likvidavome, pastatėme naują liniją ir viskas tuo lygtai užsibaigė. O paskui, pasirodo, jau buvau treji metai pensijoje, gaunu pranešimą, kad va, reikia dalyvauti čia, kadangi buvau viršininkas ir atsakingas“, – sakė jis.
Jis kaltinamas, kad dirbdamas viršininku ir būdamas atsakingas už Kauno miesto Nuotekų valyklos eksploataciją taip, kad būtų užtikrintas nuotekų išvalymo laipsnis bei turėdamas užtikrinti tinkamą ir kokybišką įrenginių eksploataciją ir remonto vykdymą, šių savo pareigų nevykdė.
P. Maruniakas teigė, kad jam dirbant nuotekos į upę nebėgo.
„Paskui kažkas įvyko, remontą darė, statybininkai kažką prasuko ir kelis mėnesius, matyt, bėgo. Kažkas iš savų darbuotojų pranešė“, – pasakojo jis.
Bronius Strumskis, bendrovėje dirbęs vyriausiuoju technologu, kaltinamas, kad nekontroliavo technologinių procesų, neorganizavo įrenginių bei įrangos technologinės dalies profilaktikos darbų, neorganizavo techninės dokumentacijos pakeitimų.
„Aš daviau parodymus, kad aš pasinaudojau, buvau paleidęs per tą vamzdį, tai buvo 2013 metais trys dienos“, – žurnalistams sakė jis.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamento teisininkas teigė, jog žala skaičiuojama nuo 2013 metų iki tada, kai vamzdis buvo rastas.
„Įvertinus tai, kokios buvo išleidžiamos nuotekos, koks kiekis, pagal tai buvo apskaičiuota žala“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Civilinių bylų ir teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Zykevičius.
Jo žiniomis, patikrinimas buvo atliktas Aplinkos ministerijos iniciatyva, nes deklaruojama tarša buvo mažesnė nei valyklos veiklos apimtys.
Dėl to, kas turės atlyginti žalą gamtai ir už kokį laikotarpį ji bus skaičiuojama, spręs teismas, išnagrinėjęs bylą.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 metų kovą, Aplinkos ministerijos ir jos pavaldžių institucijų specialistams gavus informaciją, kad bendrovė „Kauno vandenys“ galimai dalį neišvalytų nuotekų išleidžia į Nemuną.
Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bendrovės „Kauno vandenys“ teritorijoje buvo rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.
