Antradienį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai pristatė pirmosios savaitės rezultatus „šaudant“ greičio viršytojus naujais kilnojamais greičio matuokliais. Beveik tūkstantį pažeidėjų per savaitę užfiksavę policininkai jau dabar pastebi gerokai sumažėjusį vidutinį srauto greitį, džiaugiasi „trikojų“ atsparumu antiradarams ir ruošiasi intensyviai naudoti įrenginius toliau.
Rezultatą mato jau dabar
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra antradienį žurnalistams pasakojo, kad tik savaitę panaudojus radarus, Kaune jau pastebimas greičio sumažėjimas.
„Jeigu anksčiau srautas viršydavo leistiną greitį 20-30 km/val., šiandien jis juda daug lėčiau, 10-20 km/val. ribose. Tai rodo, kad kritimas yra. Mūsų vairuotojai yra sąmoningi, supratingi ir nenori gauti baudų“, – kalbėjo R. Kemzūra.
Matuojant iki 100 km/val. greitį, radarų paklaida – 3 km/val., o virš 100 km/val. – 3 proc. Tolerancija dalykas subtilus. Kai dirbame tamsiu paros metu, lyjant, esant blogoms oro sąlygoms, mažiname toleranciją iki minimumo, kai eismo sąlygos gana geros, ji gali siekti iki 10 km/val.
Per savaitę naujaisiais prietaisais užfiksuoti beveik 1000 pažeidėjų. Didžioji dalis vairuotojų greitį viršijo 20-30 km/val. 11 vairuotojų lėkė 50 km/val. greičiau leidžiamos ribos. Rekordininkas – A. Juozapavičiaus prospekte 118 km/val. greičiu važiavęs vairuotojas. Įvertinus tai, kad šioje gatvėje intensyvus eismas, daug pėsčiųjų perėjų, buvo tamsu, lijundra, anot R. Kemzūros, aiškėja, kad ne visi eismo dalyviai saugo save ir kitus.
Trūkumas tik vienas
Kaip detalizavo Kelių patrulių kuopos vadas, Vokietijoje gaminamas prietaisas „PoliScan FM1“ fiksuoja atvažiuojantį ir nuvažiuojantį transportą, iki 300 m atstumu matuojamas transporto priemonių greitis ir joms priartėjus maždaug 50 m atstumu, daroma nuotrauką.
Ji patenka į duomenų kaupiklius ir serverį, kur programa automatiškai formuoja administracinio teisės pažeidimo protokolą automobilio savininkui.
„Įrodomoji medžiaga nepriekaištinga, mano supratimu, nelieka jokių abejonių dėl pažeidimo, kadangi sistema išskiria greitį viršijusią transporto priemonę, jos valstybinį numerį apveda stačiakampiu, vaizdas aiškiai fiksuojamas“, – pastebėjo R. Kemzūra.
Jo teigimu, kol kas vienintelis trūkumas – kad pakankamai ilgai, iki valandos, užtrunka prietaisą pilnai paruošti darbui. Tačiau, anot R. Kemzūros, tik laiko klausimas, kada pareigūnai sugebės maksimaliai efektyviai dirbti naujaisiais radarais.
„Geradariai“ gali sulaukti baudų
Paklaustas apie socialiniuose tinkluose dėl „trikojų“ kylantį ažiotažą, R. Kemzūra tikino pareigūnus net džiaugiantis, kad vairuotojai į naują greičio matavimo bangą sureagavo, aktyviai dalijasi informacija – taip vyksta prevencija.
„Iš kitos pusės, tas aktyvumas parodo, kad ši sritis buvo pakankamai apleista, vairuotojai turėjo galimybę piktnaudžiauti. Šiuo metu, jam sumažėjus ar visai išnykus automatiškai kyla nepasitenkinimas. Manome, laiko klausimas, kada pasipiktinimo nebeliks, tolerancija ir žmogiškumas nugalės“, – sakė R. Kemzūra.
O norintieji reklamuotis ir galvojantys pakenksią policijos darbui, įspėjo Kelių patrulių kuopos vadas, yra neteisūs ir verčiau savo iniciatyvų atsisakytų.
„Turime praktiką, anksčiau buvę atvejų, kai mums trukdė vykdyti funkcijas. Su šiais prietaisais dirbantys pareigūnai turi nešiojamas vaizdo stebėjimo kameras, fiksuosime įrodymus ir bus taikomos atsakomybės, sankcijos gali siekti 60-600 eurų. Ar verta trukdyti? Manau, ne“, – argumentavo R. Kemzūra.
Trukdymas yra, pasak jo, kai savo funkcijas vykdančiam (šiuo atveju – matuojančiam greitį) pareigūnui vairuotojas bando užstoti prietaiso matomumo zoną ir pareigūnui paprašius piktybiškai vengia patraukti. Dirbant naujais matuokliais dėl tokių atvejų administracinių bylų dar nėra pradėta, užtenka pokalbio su asmenimis, tačiau 2017 m. yra ir teismo nutarčių, pagal kurias asmenys už trukdymą nubausti.
„Dar smagu, kad, kiek žinome, antiradarai ir panašios priemonės, kuriomis anksčiau piktnaudžiaudavo vairuotojai, nepadeda ir nėra veiksmingos naujųjų prietaisų atžvilgiu. (…) Kiek skaitau viešojoje erdvėje, šiuo metu mobiliems greičio matuokliams priešnuodžių nėra“, – tvirtino R. Kemzūra.
Per parą – kelios skirtingos vietos
Komentuodamas Klaipėdos atvejį, kai „trikojis“ buvo pastatytas už elektros skydinės, Kelių patrulių kuopos vadas spėjo, kad tai nebuvo sąmoningas slėpimas. „Bet nesiruošiame ir taip statyti, kad jie neatliktų savo funkcijos, – aiškino pareigūnas. – Bus statomi saugiai prietaiso atžvilgiu, taip pat kad netrukdytų eismo dalyviams bei vykdytų savo funkciją tiek prevenciškai, tiek fiksuojant pažeidėjus.“
Iš anksto numatytų vietų radarams nėra, įvertinus eismo saugumo grėsmes, kurioms įtaką turi greičio viršijimas, jie bus naudojami visoje Kauno apskrityje ištisą parą, dieną ir naktį.
[susije_video kurie=””]
„Mums patiems tai naujovė, stengiamės priprasti, kuo greičiau surinkti ir efektyviau naudoti, tačiau įvertinome, kad kiekvienas prietaisas per savo darbo laiką gali būti perkeltas į 4-5 skirtingas vietas. (…) Pagrindinis momentas – stengsimės išlaikyti šiandien vairuotojams pasiektą poveikį, kad eismo kultūra tik gerėtų, greitį viršijančių išsišokėlių būtų kuo mažiau. Kol kas turime 6 radarus ir jais dirbdami, manau, pilnai užtikrinsime saugų eismą Kauno apskrityje. Pagal mūsų darbo metodą, radarai nestovės važiuojamojoje dalyje, netrukdys eismui – tai gali būti šalikelė, kelkraštis, pėsčiųjų takas“, – sakė Kelių patrulių kuopos vadas.
Beje, infraraudonųjų spindulių blykstė tamsiuoju paros metu naudojama, tačiau, pažymėjo R. Kemzūra, ji nėra akinanti, kažkuo išskirtinė ir trukdanti.
Įspėjamieji ženklai neprivalomi
R. Kemzūra pridėjo, kad naujosiomis sistemomis galima dirbti trimis būdais: viešai, neviešai ir mišriai. Viešai pareigūnai dirba, kai „trikojis“ statomas šalia policijos automobilio, neviešai – kai išvažiuojama apsirengus civiliais nežymėtu policijos automobiliu ir šis pastatomas neutralioje vietoje, kas vairuotojams dažnai panašu į slapstymąsi. Mišrus būdas – kai uniformą vilkintis pareigūnas, pastatęs „trikojį“, yra kur nors nuošaliau.
„Dėl įspėjamųjų ženklų – niekada ir nestatydavome matuodami greitį, darytume tai rankiniu būdu ar neviešu automobiliu. Įspėjamieji ženklai šiuo metu statomi tik priešais stacionarius greičio matavimo prietaisus. Kauno policija neturi nė vieno stacionaraus prietaiso, kurį galėtume pastatyti metams ar dvejiems vienoje vietoje“, – aiškino R. Kemzūra.
Matavimo sistemos, pasak jo, bus naudojamos pavojingiausiose, intensyviausiu eismu pasižyminčiose vietose, kuriose, tikėtina, daugiausia eismo įvykių kyla dėl viršijamo greičio. „Nesistengsime prietaisų slėpti, maskuoti“, – patikino Kelių patrulių kuopos vadas.
Eismo įvykių padaugėjo
Kaip naujienų agentūrai BNS sakė Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas Vygintas Lukošius, pernai eismo įvykių Kauno apskrityje padaugėjo 20 proc., sužeistų žmonių – 27 proc., žuvo dviem eismo dalyviais daugiau.
„Pagrindinės eismo įvykių priežastys yra leistino ir saugaus greičio nesilaikymas – tai sudaro ketvirtadalį visų eismo įvykių priežasčių. Kita priežastis – apie 24 proc., kuomet nepraleidžiamas pagrindiniu keliu važiuojantis eismo dalyvis ir kairio posūkio pažeidimai“, – BNS cituojamas V. Lukošius.
Trečia pagal dažnumą eismo įvykių rūšis – nelaimės su pėsčiaisiais: arba dėl jų pačių, arba dėl vairuotojų neatidumo. Visgi per dešimtmetį pastebimas eismo įvykių bei žūčių keliuose mažėjimas. 2014 m. žuvo 50 eismo dalyvių – daugiausiai per dešimtmetį, pernai žuvusiųjų Kauno apskrityje buvo 27.
Eismo situacija, pasak V. Lukošiaus, gerėja tiek dėl inžinerinių eismo saugumo sprendimų, tiek dėl aktyvių policijos priemonių.
Atsiėjo daugiau nei milijoną eurų
Naujieji radarai, kuriuos iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“ nusipirko Policijos departamentas, turėtų padėti sumažinti dėl didelio greičio įvykstančių nelaimių skaičių Kaune ir visoje Lietuvoje.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad departamentas pagal viešojo pirkimo sutartį įsigijo ne tik 37 komplektus mobilios greičio matavimo įrangos su jos integravimo į administracinių nusižengimų registrą programine įranga, bet ir personalo apmokymus.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, pirkinys atsiėjo kiek daugiau nei 1,17 mln. eurų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, prietaisai Lietuvos policiją pasiekė rugsėjį.
