Pirmas atvejis istorijoje: panaikintas Kauno teismo nuosprendis dėl žiaurios žmogžudystės – Kas vyksta Kaune

Pirmas atvejis istorijoje: panaikintas Kauno teismo nuosprendis dėl žiaurios žmogžudystės

Asociatyvi / Kalėjimų departamento nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prokurorės ir nuteistojo Dariaus Ambraso, kuriam Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitė terminuoto laisvės atėmimo bausme, skundus, apygardos teismo nutartį panaikino ir paliko nuteistajam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Kaip praneša Lietuvos apeliacinis teismas, Apygardos teismo nutartimi nuteistajam D. Ambrasui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo sušvelninta ir jam paskirta 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis, apskųsdamas šią nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo prašė jam dar labiau sušvelninti bausmę (iki 5 metų), o prokurorė prašė pataisos įstaigos teikimo netenkinti ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę palikti nepakeistą.

Prokurorės nuomone, teismas nepakankamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nevisiškai ir nepakankamai atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, D. Ambrasui skyrus švelnesnę bausmę.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija prokurorės skundą tenkino, o nuteistojo skundą atmetė.

Kaip BNS patvirtino Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė, tai pirmas atvejis Lietuvos teismų praktikoje, kai panaikinama žemesnio teismo skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis.

Byloje esantys duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus, taip pat paties nuteistojo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens gali būti pasiekti, pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

„Valstybė turi pareigą apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, tai yra nuteistiesiems iki gyvos galvos laisvę riboti tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei. Vien faktas, kad asmuo jau kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės saugumui užtikrinti“, – nurodoma teismo nutartyje.

Nuteistojo elgesys kalinimo įstaigoje nebuvo vien tik pozityvus. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad dalis įkalinimo įstaigoje padaromų vidaus tvarkos pažeidimų, kai jie nėra sisteminiai ar pasikartojantys, gali būti vertinami kaip menkaverčiai, nešiurkštūs ar net formalūs ir nerodantys nuteistojo pavojingumo bei neturintys reikšmės jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui.

Tačiau nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima, nes nuteistasis, nors ne kartą buvo įspėtas, turėjo su savimi draudžiamus laikyti ir pavojų kitiems nuteistiesiems bei kalinimo įstaigos darbuotojams galinčius kelti daiktus, yra grasinęs pareigūnams. Skundą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad nuteistojo požiūris į kalinimo įstaigoje padarytus pažeidimus nėra nuoširdus ir pasižymi siekiu sumenkinti jų reikšmę.

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos baudžiamojo įstatymo pakeitimus, suteikusius asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, pažymėjo, kad minėti teisės aktų pakeitimai negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti teise į bausmės sušvelninimą tokiems asmenims, kurie, be kita ko, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

D. Ambrasas buvo nuteistas už tai, kad 1998 metais su pusbroliu Rolandu Palukaičiu, kuris taip pat nuteistas kalėti iki gyvos galvos, pagrobė jauną moterį ir du jos vaikus.

Jie už moters ir jos vaikų paleidimą reikalavo 25 tūkst. JAV dolerių išpirkos, tačiau negavę pinigų moterį mirtinai nukankino: garaže mušė, daužė kastuvu, kratė elektros srove, smaugė laidu. Kai pamatė, kad moteris jau prie mirties, R. Palukaitis D. Ambrasui liepė nuvežti jos vaikus į mišką ir užmušti.

Bet miške D. Ambrasas vaikų pasigailėjo ir paleido. Kitą rytą pagrobėjai vėl kankino moterį, kol ji mirė.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA