Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusios Seimo narės ir teisėjos Neringos Venckienės. Byla perduodama Kauno apygardos teismui, tuo metu Kauno apygardos prokuratūros atstovai suteikė daugiau informacijos apie baigtą tyrimą.
Garliavos istorija – testas teisėsaugai
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius informavo, kad prokuratūra užverčia N. Venckienės ikiteisminį tyrimą. Vyriausiojo prokuroro kolega Darius Jakutis surašė kaltinamąjį aktą, kuriame N. Venckienė iš įtariamosios tapo kaltinamąja.
„Visa Garliavos istorija yra testas tiek teisėsaugai, tiek valstybės institucijoms ir visuomenei. Nežiūrint į tai, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, istorija nekelia džiugesio, nes jos buvo galima išvengti, jei nebūtų tiek eskaluota eilinė šeimos drama“, – kalbėjo D. Valkavičius, priminęs, kad turimi įsiteisėję kito teismo sprendimai.
2019-aisiais, pastebėjo D. Valkavičius, Lietuvos Aukščiausiasis teismas N. Venckienę pripažino kalta mažametę tvirkinus Klonio gatvėje. Dar 2018 m. tas pats teismas neskundžiamu sprendimu nutarė, kad mažametei buvo daromas poveikis, o 2019-aisiais Kauno apygardos teismas neįsiteisėjusiu nuosprendžiu septynis asmenis pripažino kaltais neteisėtai rinkus informaciją.
„Artimiausiu metu byla bus perduota teismui ir kaltinamoji turės galimybę pateikti savo argumentus ne tik viešojoje erdvėje, bet ir teismo salėje – visi, stebėję šią istoriją, galės juos išgirsti. Yra įdomių momentų kalbant tiek apie ikiteisminio tyrimo eigą, tiek apie prašymus priimant sprendimus dėl kardomųjų priemonių“, – intrigavo vyriausiasis prokuroras.
N. Venckienei įteiktas kaltinamasis aktas
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs bei jį organizavęs Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. Jakutis akcentavo, kad ikiteisminis tyrimas baigtas jau prieš kurį laiką. Žymiai anksčiau paskelbta, kad didžiąją dalimi tyrimas atliktas byloje nedalyvaujant įtariamajai. O Lietuvai išdavus N. Venckienę, apie tyrimo užbaigimą paskelbta praėjus tik dviem dienoms ir priimtas sprendimas dėl kardomosios priemonės.
„Padaryta pauzė, leista įtariamajai susipažinti su tyrimo medžiaga. Terminas pratęstas vienam mėnesiui, baigėsi prieš didžiąsias metų šventes. Laikotarpis ištįso ne dėl prokuratūros veiksmų, o dėl to, kad buvo realizuojamos asmenų teisės baudžiamajame procese. (…) Prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pradėti tyrimus prieš byloje liudijusius asmenis gautas praktiškai paskutinę dieną, jis greit išnagrinėtas ir iš esmės netenkintas“, – pasakojo D. Jakutis.
Anot prokuroro, N. Venckienė pateikė, jos galva, tam tikros reikšmingos medžiagos, nuspręsta apklausti vieną asmenį specialiu ne liudytojo statusu. Visgi procesas jau baigtas, kaltiniamasis aktas surašytas ir pasirašytas trečiadienį prieš pietus, jis įteiktas kaltinamajai, byla bus perduota Kauno apygardos teismui. Kaltinamasis aktas yra 69 lapų apimties, prokurorų manymu, jis jau nesikeis. Visą bylą sudaro 20 tomų po 200 lapų.
„Jeigu kils klausimų dėl teismo nusišalinimo nuo bylos, kas buvo kilę nagrinėjant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, tai bus sprendžiama teismų ribose, nes prokuratūra kompetencijos nebeturi“, – pridūrė D. Jakutis.
Netenkino tik vieno prašymo
Kalbant apie kardomąją priemonę, pažymėjo D. Jakutis, prašyta padidinti nuo gyvenamosios vietos leistą nutolti 500 m atstumą. „Prokuratūros pozicija paprasta – kaltinamoji nurodė vietas, kur jai reikia nuvykti normaliais buitiniais sumetimais. Atmesta tik viena, kuri buvo smarkiai nutolusi link valstybės sienos – galimybė vykti į Marijampolės kapines, kur palaidoti gana tolimi giminaičiai“, – kalbėjo prokuroras.
Kitos patvirtintos, tai esą nebuvo kompaso reikalaujantis pasirinkimas. Iš esmės, pasak D. Jakučio, kaltinamoji gali lankytis tose vietose, kurių prašė. Žmoniškai suprastas jos prašymas nebūti tėvų išlaikytine ir gyventi oriai, kardomoji priemonė lieka galioti iki teismo.
Pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas
Tuo metu D. Valkavičius žurnalistams nurodė, kad kaltinamosios prašymu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, yra konkretus asmuo, dėl kurio bus vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
„Yra duomenų, kad vykdant vaiko paėmimo operaciją jis trukdė antstolei vykdyti pareigas. (…) Neturime duomenų, kad tas asmuo susijęs giminystės ryšiais su N. Venckiene. Kaltinamoji teikdama informaciją įvardijo tą asmenį ir nusprendėme pradėti tyrimą“, – aiškino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
D. Jakučio teigimo, N. Venckienė naująjį įtariamąjį prašė tik apklausti, nenurodyta, kokią informaciją jis gali pateikti ar kokius veiksmus galėjo atlikti.
Didžiausią iššūkį metė tarptautinės procedūros
„Pagal inkriminuotų nusikalstamų veikų specifiką, nemanau, kad procesas gali tapti uždaras, tačiau tai lemia ne tik teisėsaugos, bet ir gynybos pozicija“, – tolesnį bylos nagrinėjimą komentavo D. Jakutis, pridėjęs, kad sunkiausia vykdant šį ikiteisminį tyrimą, ko gero, buvo tarptautinės procedūros, turėjusios mažesnę sėkmę nei kiti procesai šiame tyrime.
„Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos sąlygos, kai Lietuvos institucijos gali neišduoti asmens prašančiai valstybei. Buvo galima manyti, kad JAV Lietuvai N. Venckienę išduos ne dėl visų veikų. (…) Tai nusistovėjusi praktika, kadangi išduodant abiejose valstybėse turi būti numatytas panašus veikų kvalifikavimas ir sankcijos. Visa informacija buvo perduota JAV, sprendimas priimtas toks, koks priimtas“, – sakė D. Valkavičius.
Galimybė pareikšti įtarimus dėl ankstesnių veikų, kurie panaikinti, pastebėjo D. Jakutis, priklauso tik nuo pačios N. Venckienės. „Mes savo dalį išnagrinėjome ir nėra reikalo aplinkybes aiškintis iš naujo“, – reziumavo prokuroras.
Kaltinama keturiomis veikomis
Kaip primena naujienų agentūra BNS, iš JAV pernai pargabenta N. Venckienė Lietuvoje iš pradžių buvo suimta, tačiau Vilniaus apygardos teismas lapkričio 19 dieną patenkino prašymą paleisti ją už 10 tūkst. eurų užstatą ir panaikino anksčiau skirtą dviejų mėnesių suėmimą.
N. Venckienei uždėta apykojė, paimti dokumentai. Į Lietuvą buvusi teisėja ir politikė iš JAV pargabenta lapkričio 6 dieną. Ji kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu policijos pareigūnui, trukdymu antstoliui ir sudavimu Laimutei Stankūnaitei.
N. Venckienė įtarimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais. Ji iš Lietuvos į JAV išvyko 2013 metais. Tais metais Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę.
