Kaune naujos parodos atidarymas: „Pusiniai namai“ atskleidžia Vilijampolės istoriją

J. Šiaučiūnaitės–Verbickienės nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Ketvirtadienį Kaune vyks naujos parodos atidarymas.

Sausio 9 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje vyks Ingos Navickaitės-Drąsutės parodos „Pusiniai namai“ atidarymas.

Ingos Navickaitės-Drąsutės projektas „Pusiniai namai“, 2016 m. pradėtas nuo estetinio galvosūkio (ar namui nestinga antrosios pusės?), iki 2019 m. vis grįždavęs į Vilijampolės gatves ir kiemus, iš naujo permąstomas, apaugo kontekstais.

Kompozicinis stygiaus pojūtis žvelgiant į tuščią erdvę šalia pusinių Vilijampolės namukų įtaigiai atliepia šios vietos išgyventą netektį, prarastą šio miesto istorijos pusę. Šiaip ar taip, tiek namukai, tiek jų gyventojai nepamiršta to, kas prarasta ‒ tą išgirsti galima net trumpame pokalbyje, per pertraukėlę tarp ūkio darbų.

Inga Navickaitė-Drąsutė (g. 1990 m.) – grafikos dizainerė, fotografė, iliustratorė. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete įgijo Taikomosios grafikos specialybės bakalauro ir magistrantūros diplomus, VDA KF Grafikos katedroje dėstė knygrišybos ir personažo dizaino vystymo disciplinas.

I. Navickaitė-Drąsutė sukūrė tris autorines fotografijos knygas – „Bedančiai“, ,,Desentimental“ ir „Pusiniai namai“. Ji taip pat sukūrė dizainą R. Vikšraičio, V. Šontos ir kitų autorių leidiniams.

Vilijampolė įkurta 1652 m., kai Jonušas Radvila pakvietė užsienio pirklius ir amatininkus atvykti į Kėdainius bei kuriamą Vilijampolę. Nuo pat XVIII a. pr. didžiąją dalį Vilijampolės miestelio gyventojų sudarė žydai. 1919 m. miestelis buvo prijungtas prie Kauno.

Pastačius su miesto centru jungiantį tiltą, Vilijampolė ėmė keistis: 1918 ‒ 1940 m. plėtėsi pramonė, gyventojų sudėtis tapo mišresnė. Nemažai žemės reformos metu suformuotų naujų sklypų buvo paskirta besikuriantiems bežemiams, darbininkams, tarnautojams.

Dėl to XX a. trečiajame dešimtmetyje imti statyti daugiausia 1–2 aukštų mediniai namai (būtent tada Vilijampolėje atsirado ir pusiniai namukai). Antrojo pasaulinio karo metais Vilijampolėje įkurtas žydų getas, 1943 m. rugsėjo 15 d. paverstas koncentracijos stovykla. Iš 37 000 Kauno žydų tik mažiau nei 3000 išgyveno Holokaustą.

Paroda veiks iki vasario 9 d.

13 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Scenos storžieviai iš JAV „Limp Bizkit“ sudrebino „Žalgirio“ areną iki pamatų

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo atidėti Kauno „Žalgirio“ ir Milano „Armani Olimpia“ dvikovą

Milano ekipos vidurio puolėjas A. Gudaitis į Kauną neatvyks: pakirto liga

Kauno „Žalgirio“ varikliukui – malonus įvertinimas: atsidūrė tarp geriausiųjų

Kauno Laisvės alėjoje dingo prabangios rankinės: aiškinamasi, kas spruko nepanoręs atsiskaityti (foto)

Rukloje svarbus kariuomenių vadų susitikimas: paspaudė rankas dėl karinių veiklų

Kauniečiai prašo padėti: Kleboniškio miške dingo šuo - įžymybė

„Žalgiris“ pateikia specialią informaciją dėl Eurolygos rungtynių Kaune su Milano ekipa

Kauno Infekcinių ligų klinikos vadovė: labai svarbu vykdyti SMS žinutėmis gaunamus nurodymus

Papasakojo apie atleisto D. Žukausko apklausą: bendradarbiauti aiškiai nenorėjo