„Kauno tiltai“ už keliasdešimt milijonų eurų ties naują geležinkelį

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė projekto „Antrojo kelio statybos ruože Plungė–Šateikiai projektavimas ir rangos darbai“ sutartį. Kaip skelbiama „Lietuvos geležinkelių“ pranešime, viešojo pirkimo metu geriausią pasiūlymą pateikė AB „Kauno tiltai“, sutarties vertė siekia 46,7 mln. Eur.

Konkurse antrieji liko jungtinės veiklos partneriai UAB „Hidrostatyba“, „Leonhard Weiss RTE AS“ ir AS „A.C.B.“, pasiūlę 46,77 mln. Eur. Trečiojo pirkimo dalyvio jungtinės veiklos partnerių Eurovia CS, a.s., AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Geležinkelio tiesimo centro“ galutinio pasiūlymo kaina buvo 53,25 mln. Eur.

Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkelių infrastruktūros“ generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, ši sutartis yra nuosekliai vykdomos geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros programos svarbi dalis.

„Vienas svarbiausių šio projekto tikslų yra užtikrinti strateginio IXB koridoriaus, kuris jungia sostinę Vilnių su pagrindiniu Lietuvos krovinių ir logistikos centru Klaipėdos jūrų uostu, ruožo pralaidumą ir greičio didinimą“, – pranešime cituojamas Karolis Sankovski.

Antrojo kelio statybos ruože Plungė–Šateikiai projektu numatoma rekonstruoti 13,9 km esamo geležinkelio kelio, pastatyti 13,9 km naujo geležinkelio kelio, rekonstruoti esamus tiltus ir pralaidas, iešmus, pervažas, įrengti triukšmo slopinimo sienutes, rekonstruoti esamas elektros, signalizacijos ir ryšių sistemas, įrengti tvoras, lietaus bei drenažo sistemas, pertvarkyti esamas Plungės ir Šateikių geležinkelio stotis, pailginant pagrindinių bei atvykimo ir išvykimo kelių naudingą ilgį.

Siekiant efektyvinti manevrinį darbą, patenkinti klientų poreikius bei pagerinti jų aptarnavimą, Plungės sotyje bus vykdoma papildomo atvykimo ir išvykimo kelio statyba.

Projektas, anot „Lietuvos geležinkelių“, leis sumažinti transportavimo išlaidas, aplinkos taršą, triukšmo lygį. Naujasis ir rekonstruotas ruožai padidins eismo saugumą, pagerins vietinio verslo funkcionavimą, darbo jėgos mobilumo sąlygas, o taip pat sudarys palankesnes sąlygas keliauti, turizmo industrijai plėtoti, logistikai bei intermodaliniam transportui vystytis. Taip pat, projekto metu bus vykdoma Europos geležinkelių transporto TEN-T tinklo plėtra Lietuvoje.

Šiuo metu Plungė–Šateikiai ruože leistinas greitis yra 120 km/h keleivinių ir 90 km/h prekinių traukinių, o įgyvendinus šį projektą greičiai padidės atitinkamai iki 160 km/h ir iki 120 km/h. Antrojo (naujojo) geležinkelio kelio ašies apkrova bus projektuojama iki 25 t (245 kN), o esamo geležinkelio kelio ašies apkrova išliks nepakitusi ir bus projektuojama taip pat iki 25 t (245 kN).

Lietuvos geležinkelių tinklą didele dalimi sudaro vienkeliai, todėl šis naujasis dvikelis pagrindinėje šalies geležinkelių arterijoje reikšmingai pagerins eismo sąlygas. Bus žymiai išplėstos tinklo eksploatavimo galimybės ir sudarytos esminės prielaidos užtikrinti šalies verslo poreikius intensyvinti krovinių bei keleivių pervežimus.

Projektą sudaro projektavimo darbai, ekspertizės paslaugos, statybos darbai, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos, eismo valdymo sistemų pritaikymo darbai ir kiti darbai. Projekto įgyvendinimo trukmė siekia 38 mėn., o jo užbaigimas numatomas 2022 m. IV ketvirtį.

Tai jau trečioji sutartis per 2019 m. IV ketvirtį dėl investicijų į pagrindinę šalies geležinkelių arteriją. Spalį „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė sutartį su tarptautinio konkurso laimėtoju dėl 51,13 mln. Eur investicijų į antrojo kelio statybos darbus ruože Livintai–Gaižiūnai, kuris taip pat yra strateginio IXB koridoriaus dalis.

„Lietuvos geležinkeliai“ gruodį taip pat primena pasirašę „Ruožo VilniusKlaipėda (Draugystės st.) elektrifikavimas“ projekto sutartį su jungtinės veiklos partneriais „Elecnor S.A.“ ir „Instalaciones Inabensa S.A.“. Sutarties vertė siekia 363,1 mln. Eur. Skaičiuojama, jog elektrifikavimas turės didelę ekologinę naudą – kasmet geležinkelio tinkle turėtų būti sudeginama 46 tūkst. tonų mažiau dyzelino. Socialinė ekonominė nauda dėl oro taršos sumažėjimo per visą eksploatacijos laikotarpį sieks apie 700 mln. Eur.

Planuojama, jog darbai bus baigti 2023 metais. Jau 2024 metais pagrindine šalies geležinkelių arterija tarp Vilniaus ir Klaipėdos, teigia „Lietuvos geležinkeliai“, traukiniai važiuos varomi ekologiškesne ir pigesne energija.

3 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus komandoje - naujas veidas

Kol naujo viaduko statybos stovi, vairuotojus toliau pasitinka kliūtys

Siūlomi nauji pretendentai į Kauno apylinkės teismo pirmininkus

Laukia permainingi orai: sniegą keis lietus, bet šiluma nesitrauks

Paskutiniame kėlinyje rungtynes perlaužę lietuviai nukovė Čekijos rinktinę

VDU tyrimas: mokytojų trūkumas matomas visoje šalyje

V. Matijošaičiui – šmaikštus siuntinys iš neapsikentusių studentų

Trijų automobilių susidūrimas netoli Kauno: medikų prireikė mažamečiui vaikui

Vienam rinktinės įžaidėjui susikirtus – šansas jaunajam žalgiriečiui R. Jokubaičiui

Dėl koronaviruso plitimo siūlo skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją