Priešpaskutinę šių metų dieną Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojai specialioje spaudos konferencijoje priminė apie pirotechnikos gaminių keliamus pavojus ir saugų jų naudojimą. Sprogimų sudarkytos kūno dalys nebeatgauna normalios funkcijos, o rinkoje, anot medikų, šiuo metu plinta tikras plaštakų siaubas – petardos, galūnes tiesiog paverčiančios faršu.
Kaip konferencijoje pasakojo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Rytis Rimdeika, nuo 2000-ųjų, paskelbus Sveikų rankų deklaraciją, plaštakų sužalojimų buvo sumažėję. Tačiau pastaruoju metu pasikeitė prekybos formos – pirotechnika parduodama internetu, „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose – keičiasi ir statistika keičiasi: 2014 m. klinikose gydyti 58 ambulatoriniai pacientai, sužaloti nuo fejerverkų sprogimų, 2017 m. – jau 86.
2014 m. ligoninėje dėl tokių sužeidimų gydyta 20 pacientų, 2015 m. – 27, 2017 m. – 31, o 2018 – 60. Lyginant su 2014-aisiais, pastebėjo R. Rimdeika, nukentėjusiųjų padaugėjo trigubai.
Rinkoje – lengvai prieinami itin pavojingi sprogmenys
Profesorius įvardijo ir vieną skaudžios statistikos augintojų: „Rinkoje – naujas „herojus“. Petarda „Dum Bum“, internete kainuojanti iki 2 eurų. Tokių sprogmenų svoris siekia 2-7 g, o klasifikuojami jie kaip nepavojingi pirotechniniai įrenginiai arba fejerverkai. Petardos parduodamos visiems, vienintelis reikalavimas – kad pirkėjas būtų sulaukęs 16 metų amžiaus.“
Anot R. Rimdeikos, kadangi gaminys atrodo sąlyginai nepavojingas, žmonės neįsiskaito į jo naudojimo instrukcijas ir patiria didžiulius sužalojimus, kurie lieka visam gyvenimui. Nutraukiami pirštai, plaštaka, kurioje sprogsta petarda, tampa nebetinkama naudojimui, nebefunkcionali – savo žodžius gydytojas iliustravo siaubingomis nuo „Dum Bum“ nukentėjusių pramogautojų nuotraukomis.
„Gal tokie sprogmenys ir gali būti parduodami legaliai bet kam, ne medikų prerogatyva nuspręsti prekybos taisykles, tačiau norime įspėti, kad šias petardas naudojantys asmenys atkreiptų dėmesį į instrukciją. Jų negalima laikyti rankoje, reikia padėti saugiu atstumu, padegti per ištiestą ranką ir bėgti kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo R. Rimdeika.
Jo teigimu, žmonės petardą padega rankoje, per 1-2 sekundės įvyksta sprogimas, kurio rezultatas – nuplėšyti pirštai, sudraskyta, praktiškai mėsos gabalu paversta plaštaka.
„Po ilgų operacijų sutvarkius tokias plaštakas, jos vis tiek lieka nefunkcionalios, – reziumavo Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas, apeliavęs į žmonas, mamas, kurių vyrai ar vaikai nusipirko tokių petardų. – Neatsakingai jas naudojant, šeimoje galite turėti žmogų su negalia.“
Iš gabalų surinktos plaštakos gyja sunkiai
Kauno klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Ernest Zacharevskij nurodė, kad šiemet dėl plaštakos ir riešo sužalojimų sprogus petardai ligoninėje gydėsi trys asmenys. Vienas, pabandęs, ar sena petarda veikia, kelių pirštų neteko dar prieš Kalėdas, kiti du jauni žmonės nukentėjo Kalėdų naktį, jie skubiai operuoti.
„Tai yra plėštinės žaizdos, amputacijos, taip pat didžiulė audinių kontūzija. Nesvarbu, kad dirbi 2-3 valandas ir stengiesi surinkti plaštaką, po kurio laiko matai, kad audiniai negyvybingi“, – sužeidimų specifiką nusakė E. Zacharevskij.
Sprogimo sukeltos traumos atveju medikai pirmiausia surenka sudraskytus audinius, sutvarko pirštus, biges. Toliau gydymu siekiama užtikrinti kuo geresnę mirusių audinių kraujotaką, kad greičiau gytų žaizdos, reikalingi antibiotikai, papildomos priemonės, bet tuo, anot specialisto, viskas nesibaigia.
„Tokios žaizdos įprastai gyja lėtai, dėl to didėja randėjimas, toliau laukia reabilitacija ir žmonės netenka vieno ar kito lygio darbingumo“, – prastas prognozes vardijo E. Zacharevskij.
Gresia panirti į amžiną tamsą
Sprogus fejerverkui ar petardai, pastebėjo Akių ligų klinikos gydytoja dr. Edita Puodžiuvienė, kas penktam pacientui pasireiškia ne tik kūno paviršiaus, plaštakos, bet ir akių sužalojimai.
„Fejerverkas – gana dažna akių sužalojimų priežastis, JAV traumų registro duomenimis, pirotechnika sukelia 4-6 proc. visų sunkių akių traumų. Švedijoje fejerverko sukeltą akių traumą patiria 1 iš 100 tūkst. gyventojų, o Vengrijoje tik 0,1 proc. sunkių akių traumų kyla dėl pirotechnikos, priežastis – uždraustas petardų ir fejerverkų naudojimas“, – ribojamo prieinamumo efektyvumą netiesiogiai demonstravo E. Puodžiuvienė.
Akių klinikoje prieš 15 metų penkerius metus rinkti duomenys apie sunkias akių traumas. Jais remiantis, tokias traumas dėl fejerverkų patyrė 2 proc. pacientų, per metus – apie 5 nukentėjusieji, kurių akys smarkiai sužalotos sprogus pirotechnikai. Pasak E. Puodžiuvienės, duomenys nemalonūs, nors traumų dažnis Lietuvoje mažėja. Per šį kalėdinį laikotarpį kol kas nebuvo nė vieno tokio paciento, bet laukia Naujųjų metų naktis, kuri, gydytojų vertinimu, gali būti sunki.
„Jeigu būtų mano valia, fejerverkus išvis uždrausčiau, bet nuo manęs nepriklauso, medikams tai – proga įspėti žmones. Akys sprogus fejerverkui patiria mišrų sužalojimą: didelė smūgio banga, cheminis ir aukštos temperatūros poveikis. Turime ne tik vokų ir akies paviršiaus nudegimą, bet ir akies vidinių audinių pažeidimus, kartu gali atkeliauti aštrus fragmentas, pasitaiko trauminių akies sužalojimų“, – dėstė E. Puodžiuvienė, pridėjusi, kad tai blogina prognozę ir žmogus gali netekti regėjimo.
Naujųjų naktis – viena kruviniausių
Skubiosios medicinos gydytojas Vytautas Aukštakalnis neslėpė, kad Naujųjų metų naktis lyginant su kitomis šventėmis – viena kruviniausių, kaip ir visur pasaulyje. Pagrindinė priežastis – alkoholio vartojimas, su kuriuo susijusi absoliuti dauguma sužeidimų. Apskritai Naujųjų metų naktį ir kitą dieną pacientų padaugėja apie 30 proc., žmonės nukenčia ne tik nuo sprogimų, bet ir krenta, susitrenkia, figūruoja pjautinės žaizdos.
„Siūlyčiau labai saikingai vartoti alkoholį. Kad nepakliūtumėte pas mus ir nepadidintumėte tos kruvinos statistikos, kviečiu prieš bet kokių fejerverkų ar prietaisų naudojimą perskaityti instrukciją. Kaip ir gaivinimo metu, svarbus žmogus, kuris yra greta. Prižiūrėkite savo draugus ir artimuosius, jei matote, kad elgiasi netinkamai – patarkite, padėkite, priminkite, kad jums yra svarbūs ir galbūt neverta sprogdinti tos petardos“, – patarimais dalijosi V. Aukštikalnis.
R. Rimdeika ragino nenaudoti petardų ir fejerverkų, nesibūriuoti aplink sproginėjančią pirotechniką, saugoti mažus vaikus, jei yra galimybė – grožėtis įspūdingesniu profesionalų šou nei patiems degti knatą ne itin įspūdingos, bet pavojingos petardos, kuri per kelias sekundes gražaus reginio gali sugadinti visą gyvenimą.
Vis dėlto įvykus nelaimei, pirmiausia sužeistą vietą reikėtų šaldyti, tada uždengti švariu tvarsčiu. Įvertinus skausmą, kraujavimą, tinimą, sužalojimo apimtį, spręsti, ar kreiptis į gydymo įstaigą. Labai dažnai, R. Rimdeikos teigimu, tie sužalojimai būna nedideli ir sugyja savaime. Paminėtina, kad sprogmenys, patekę į odą, palieka ilgalaikes tatuiruotes. Jei liekamieji reiškiniai ir bus nedideli, gali įvykti pigmentacija, kuri išliks ilgai.
V. Aukštikalnis patyrus traumą sakė nedelsiant kreiptis pagalbos telefonais 033 arba 112 ir turėti kantrybės, nes dispečerinė, kurioje dirba profesionalai, užduos tam tikrus klausimus, padėsiančius padėti artimajam ar sau pačiam.
