Žiniasklaidos atstovai išrinko svarbiausius 2019-ųjų metų įvykius

DELFI / Kiril Čachovski nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Svarbiausias 2019-ųjų įvykis Lietuvoje buvo Gitano Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.

Į svarbiausių įvykių penketuką taip pat pateko gaisras Alytuje, lietuvių triumfas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, teisėjų korupcijos tyrimas ir nuosprendis Sausio 13-osios byloje.

„G. Nausėdos pergalė atveria naują Lietuvos politikos puslapį, tačiau patirties ir atramos Seime trūkumas kol kas stabdo prezidento ambicijas daryti reikšmingą įtaką vidaus politikai, siekiant įgyvendinti „gerovės valstybės“ rinkimų pažadus“, – sako BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis.

Antrąjį Lietuvos įvykių penketuką sudaro Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos „šnipų mainai“, diskusijos dėl karininko Jono Noreikos atminimo lentelės, 1863-1864 metų sukilėlių palaikų perlaidojimas, savivaldybių tarybų rinkimai ir individualaus konstitucinio skundo įteisinimas.

Lietuvos žurnalistų nuomone, pasauliui daugiausia reikšmės turėjo protestai Honkonge, demonstracijos dėl klimato kaitos, Volodymyro Zelenskio išrinkimas Ukrainos prezidentu, pokyčiai Britanijos valdžioje ir apkalta JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

Apklausoje apie svarbiausius metų įvykius dalyvavo 30 žurnalistų iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, TV3, LNK ir „Info TV“ televizijų, naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt, „Kas vyksta Kaune“, Žinių radijo ir radijo „Znad Wilii“, laikraščių „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, „Tauragės kurjeris“, žurnalo IQ, naujienų agentūros BNS ir tarptautinės žiniasklaidos.

Prezidento rinkimus prie svarbiausių įvykių penketuko priskyrė 24 žurnalistai, savaitę trukusį gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje – 15, „Auksinio liūto“ apdovanojimą Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir teisėjų kyšininkavimo bylą – po 13, nuosprendį Sausio 13-osios byloje – dešimt žurnalistų.

Naujas Prezidentūros šeimininkas

Nepriklausomas kandidatas ekonomistas G. Nausėda gegužės mėnesį prezidento rinkimuose šventė užtikrintą pergalę – jis prieš konservatorių remiamą Seimo narę Ingridą Šimonytę laimėjo visose 60-yje Lietuvos savivaldybių.

„Verslo žinių“ politikos apžvalgininkas Stasys Gudavičius sako, kad prezidento pasikeitimas lemia pokyčius šalies politiniame fone ir santykiuose tarp institucijų.

„Turime nuosaikesnį prezidentą, kažkiek panašų į buvusį Valdo Adamkaus antrosios kadencijos laikais. Tai be kita ko reiškia, kad prezidento institucija, kaip ir priklausytų parlamentinėje valstybėje, nuėjo į antrąjį politinį planą“, – sako apžvalgininkas.

„Prezidento kaita ir galios centro pasikeitimas turi svarbias pasekmes vidaus politikai, nepaisant to, kad konstitucine prasme prezidento galios ribotos“, – pažymi „Žinių radijo“ žurnalistas Aurimas Perednis.

LRT žurnalistas Vykintas Pugačiauskas sako, kad G. Nausėdos pergalė ir šiemet vykę ginčai dėl J. Noreikos įamžinimo rodo, jog šalies viduje „aštrėja nauja vakarietiškąsias tendencijas atitinkanti pagrindinė politinio konflikto ašis tarp liberalizmo ir konservatizmo“.

Daugiau kaip savaitę spalio mėnesį trukęs Alytaus padangų perdirbimo gamyklos gaisras sukėlė didelę žalą gamtai ir paskatino diskusijas apie institucijų pasirengimą reaguoti į ekstremalias situacijas bei politikų lyderystę tokiais atvejais.

„Gaisras Alytuje atvėrė daug skylių priešgaisrinėje apsaugoje ir aplinkosaugoje“, – sako BNS politikos skyriaus redaktorė Jūratė Skėrytė.

Lietuvos paviljone Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje rodyta opera-performansas apie klimato kaitą „Saulė ir jūra“ pirmą kartą šalies istorijoje pelnė pagrindinį apdovanojimą – „Auksinį liūtą“.

Menininkės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė vaizdu iš paplūdimio pasiuntė subtilią, bet kartu dramatišką žinią apie kaistančios Žemės nuovargį.

Prancūzijos radijo RFI korespondentė Baltijos šalyse Marielle Vitureau (Mariel Vituro) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kūrėjai pelnė pasaulinį pripažinimą kalbėdami šiuo metu itin aktualia tema, o ne žvalgydamiesi į praeitį.

„Tai – įrodymas, kad Lietuva kaip ir didžiosios šalys turi ką pasakyti aktualiais klausimais, o praeitis negali būti vienintelis būdas prisistatyti kitiems. Reikia mokėti kalbėti apie šią dieną, ir opera tą parodė“, – sakė M. Vitureau.

„Saulė ir jūra (Marina)“ genialus kūrinys, tikiuosi, kada nors grįšiantis į Lietuvos sales“, – teigia naujienų portalo delfi.lt verslo žurnalistas Edgaras Savickas.

Vasario mėnesį visuomenės dėmesį sukaustė teisėsaugos tyrimas, kuriame dėl galimo kyšininkavimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti aštuoni teisėjai. Tyrimas tęsiasi iki šiol, jame įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų.

„Beprecedentinio masto teisėjų kyšininkavimo byla atvėrė milžinišką pūlinį teismų sistemoje. 26 sulaikyti asmenys ir tai, kad korupcija įtariami teisėjai yra iš įvairių grandžių teismų, parodė, kaip stipriai kyšininkavimas yra išsikerojęs teisėsaugoje. Bet tuo pačiu tai galima vertinti kaip ženklą, kad sistema valosi“, – teigia „Info dienos“ Žinių tarnybos vadovė Monika Petkevičiūtė.

Vilniaus apygardos teismas šiemet kovą Sausio 13-osios byloje buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Naujienų portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius sako, kad šis nuosprendis žymi vieną svarbiausių nepriklausomybę atgavusios Lietuvos istorijos etapų.

„Šis nuosprendis daugiau simbolinis, nes tikrieji šio nusikaltimo sumanytojai ir vykdytojai Lietuvai nepasiekiami, tačiau juo konstatuojama Lietuvos pozicija ir sovietinės agresijos teisinis įvertinimas“, – teigia R. Celencevičius.

Protestų banga

Pavasarį Honkonge kilo protestų banga dėl vyriausybės mėginimo įteisinti įtariamųjų ekstradiciją į žemyninę Kiniją, vėliau jie peraugo į visuotinį maištą prieš Pekino valdžią.

Žurnalo IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius sako, kad protestuotojai demonstruoja valią prieš Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) režimą ir „anksčiau ar vėliau drama turi baigtis“.

„Smurto iš abiejų pusių daugėja, tačiau Kinija dėl prognozuojamos pasaulio reakcijos negali tvarkytis taip, kaip įpratusi kituose savo regionuose. Vienokia ar kitokia konflikto baigtis turės fatališkų pasekmių“, – teigia O. Lukošius.

Žinių radijo žurnalisto Rido Jasiulionio vertinimu, „mažojo Honkongo kova už laisvę nuo Pekino valdžios yra ryškiausias įrodymas, kad nepaisant įnirtingos autokratų kovos prieš demokratiją, būtent ji yra galingesnė santvarka“.

Klimato pokyčiams tampant vis akivaizdesniems, šiemet milijonai žmonių visame pasaulyje ėmė jungtis prie demonstracijų reikalaudami politikų ryžtingų priemonių sumažinti šilumą sulaikančių anglies dioksido dujų išskyrimą.

„Protestai dėl klimato kaitos parodė problemos svarbą ir tai, kad jau neįmanoma jos ignoruoti“, – sako Renata Vidtman iš radijo „Znad Wilii“.

15min.lt Tyrimų skyriaus žurnalistė Birutė Davidonytė teigia, kad protestai „paskatino didžiules diskusijas, kurios iki tol nevyko arba vyko siauresniuose sluoksniuose“.

Ukrainos prezidentu balandį išrinktas komikas Volodymyras Zelenskis, jis rinkimuose užtikrintai įveikė antrosios kadencijos siekusį Petro Porošenką.

„Lietuvos ryto“ žurnalistas Tomas Dapkus sako, kad prezidento rinkimai ir po to sekusi V. Zelenskio įsteigtos politinės partijos „Tautos tarnas” pergalė parlamento rinkimuose pademonstravo, jog Ukrainos piliečiai nenori toleruoti senojo politinio elito, kuris buvo nelinkęs vykdyti būtinų reformų šalyje, kovoti su visais lygiais išplitusia korupcija ir įsigalėjusia oligarchija.

„Rinkimai pademonstravo, kad Ukraina yra gyvybingos demokratijos šalis, su aktyvia pilietine visuomene. Pertvarkų būtinybę išsakė visi be išimties Ukrainos regionai“, – teigia T. Dapkus.

Anot portalo lrytas.lt vadovo Tautvydo Mikalajūno, skandalas JAV dėl galimo spaudimo V. Zelenskiui tirti prezidento Donaldo Trumpo oponento Joe Bideno (Džo Baideno) sūnaus veiklą rodo, kad „Ukraina yra po padidinamuoju stiklu tiek Rusijoje, tiek JAV“.

„Naujajam Ukrainos vadovui teks milžiniškas krūvis įveikti naujus iššūkius, kurie bus labai svarbūs ne tik pačiai Ukrainai, bet ir visam regionui“, – sako T. Mikalajūnas.

Visus besibaigiančius metus tarptautinės žiniasklaidos dėmesį kaustė Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos drama. Įtikinti parlamentarų dėl „skyrybų sutarties“ nesugebėjusi Theresa May (Tereza May) birželį paliko premjerės postą, o daugiau aiškumo įnešė jos įpėdinio Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) užtikrinta pergalė per parlamento rinkimus gruodį.

„Pokyčiai Britanijoje leidžia tikėtis, kad „Brexit’as“ galiausiai įvyks“, – sako BNS žurnalistas Saulius Jakučionis.

Kitoje Atlanto pusėje politinė priešprieša tarp respublikonų prezidento D. Trumpo ir demokratų piką pasiekė prieš pat šventes, kai Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą prezidentui dėl piktnaudžiavimo valdžia ir trukdymo Kongresui tirti jo veiksmus.

„Apkaltos D. Trumpui inicijavimas turi ir turės įtakos JAV ir pasaulio politinei darbotvarkei“, – sako LRT Televizijos naujienų tarnybos prodiuseris Zigmas Zaikinas.

Į svarbiausių pasaulio įvykių dešimtuką taip pat pateko gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje, Europos Parlamento rinkimai ir naujos Europos Komisijos sudarymas, draudimas Rusijai dalyvauti sporto varžybose ketverius metus, prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) ataskaitos dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus paskelbimas ir JAV atsitraukimas iš šiaurės Sirijos bei po to sekusi Turkijos karinė operacija prieš kurdus.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Net ir pasibaigus karantinui, lietuviai toliau masiškai perka maistą internetu

Galutinio TS-LKD rinkimų sąrašo viršuje – J. Šiugždinienė, L. Andrikienė ir A. Gedvilienė

Paaiškėjo atlikėjos E. Škudzinskienės mirties priežastis

VDU tapo ambicingo „Europos universitetų“ tinklo dalimi

Miške auga ne tik medžiai: miškininkai surinko rekordinį išmestų padangų kiekį

Seime - siekis sutramdyti nelegalius žvejus, griežtinti verslinę žvejybą

Europos komisijos ekspertai įvertino Kauno pasirengimą tapti žemyno kultūros sostine

Kėdainiuose smurtavęs neblaivus policininkas nuteistas laisvės apribojimu

G. Landsbergis: „Mažos valstybės, norinčios išgyventi, turi būti stiprios“

Fiksuoja skaitytojai: vairuotojas per raudoną šviesoforo signalą pravažiavo net nestabtelėjęs