Socialiniai tinklai keičia žmonių bendravimo įpročius: kaip susigaudyti?

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Daugumą mūsų vaikystėje tėvai mokė gražiai sėdėti prie stalo, valgyti su įrankiais, pasisveikinti ir atsisveikinti, tačiau naujų bendravimo įgūdžių socialiniuose tinkluose dažnas mokosi savarankiškai. Kai vis daugiau bendravimo laiko iškeliame į virtualią erdvę, tenka susimąstyti ir apie tam tikras taisykles, kurių juose turime laikytis, kad vėliau netektų gailėtis.

Visuomenės veidrodis

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sako, kad komunikacija socialiniuose tinkluose yra tam tikras visuomenės veidrodis. „Dažnai žmonės socialiniuose tinkluose išlieja savo slapčiausius jausmus, ko, greičiausiai, gyvai nepadarytų – tiek meilę, tiek neapykantą“, – sako jis.

D. Radzevičius primena apie laikotarpį prieš tris dešimtmečius, kuomet laisva saviraiška buvo negalima, todėl dalis žmonių buvo išmokę pasakyti savo mintis Ezopo – perkeltine – kalba. „Kita dalis visuomenės elgėsi kitaip – rašė ir piešė įvairius negražius dalykus, taip pat ir necenzūrinius žodžius, vulgarius piešinius ant sienų tualetuose“, – ironizuoja D. Radzevičius.

Jo vertinimu, socialiniuose tinkluose žmonės taip pat elgiasi panašiai. Vieni bando kultūringai ir kūrybiškai išsakyti savo nuomonę, kiti vartoja nenorminę, grubią leksiką, ženklus. 

„Užtenka vieno keikūno, kurio mintys per kitų pasidalinimus multiplikuojasi į šimtus peržiūrų, kad susidarytų įspūdis, jog tokia saviraiška yra dominuojanti. Bet iš tiesų, kaip ir gyvenime, taip ir socialiniuose tinkluose komunikacija yra labai įvairi ir ji po truputį keičiasi, nes žmonės pradeda nebetoleruoti vulgaraus, nenorminio elgesio, „išmeta“ tokius agresyvius komentatorius iš draugų, praneša „Facebook’ui“ apie neapykantą skatinančią kalbą“, – sako jis.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius/ R. Tenio nuotr.

Trynė komentarus

Pasak D. Radzevičiaus, yra nemažai žinomų žmonių, kurie yra trynę tam tikrus savo pasisakymus, komentarus, net savo ar kitų nuotraukas. Neseniai „Žinių radijo“ laidoje apie tai, kad galbūt būtų naudojęs kitas saviraiškos priemones, jei būtų numatęs socialinių tinklų vystymosi tendencijas, yra pasisakęs ir žinomas laidų vedėjas Algis Ramanauskas Greitai, pagarsėjęs necenzūriniais ir grubiais pasisakymais viešojoje erdvėje.

„Jei viešai peržengi tam tikras ribas, išlieka laiko klausimas, kada tai atsigręš prieš tave. Gali trumpoje perspektyvoje gauti „laikų“ iš provokuojančio elgesio, tačiau abejotina, ar vien tokiu būdu pelnytas populiarumas bus tvarus“, – sako D. Radzevičius.

Kad raiška socialiniuose tinkluose susijusi su mažesne auditorijų atsakomybe už skleidžiamą turinį, įsitikinęs ir filosofas, KTU docentas Nerijus Čepulis.

„Raiška socialiniuose tinkluose nereikalauja atsakomybės už savo žodžius. Juk fiziškai esi saugus, esi savo aplinkoje, tavęs niekas fiziškai negali nubausti. Tiesa, tave gali blokuoti, įžeisti atgal, bet fiziškai, kaip buvo gentinėje visuomenėje, niekas nepalies, nenuskriaus. Būtent fizinės reakcijos baimė vertė žmogų anksčiau apgalvoti savo žodžius, pasverti savo jėgas, argumentus, dabar tokios atsakomybės nebeliko, todėl stebime bendravimo suvulgarėjimą, tam tikrą amoralumą“, – sako N. Čepulis.

Balsinis bendravimas

Filosofo teigimu, nors dabar žmonės daug rašo, kaip dar sakoma, „tekstina“, tokia komunikacija labiau primena žodinį bendravimą, koks buvo prieš rašto, kitaip dar vadinamą Gutenbergo (aut. pastaba – spausdinimo preso išradėjo) erą. 

Žodinis bendravimas yra vienas iš elektrinės eros komunikacijos bruožų. „Pavyzdžiui, telegrafu perduodamas tekstas, nors ir užrašytas, labiau primena žodinį pasisakymą, yra trumpas, kapotas, mintys nėra išsakomos iki pabaigos. Kaip ir žodiniame bendravime, pavyzdžiui, prie stalo – kalbame tam tikromis frazėmis, nuotrupomis, juk nesakome vieno ištisinio traktato“, – lygina N. Čepulis.

Jo teigimu, balsinis bendravimas yra žymiai mažiau įpareigojantis, argumentai mažiau svarbūs, mažesnė ir atsakomybė už savo žodžius, todėl gali sakyti beveik bet ką. „Neturi būti logiškas, niekas tau neduoda įvertinimo, pažymio nerašo, todėl nebelieka ir atsakomybės ir tai yra neigiamas reiškinys“, – sako jis.

Filosofas Nerijus Čepulis/ KTU nuotr.

Agresyvumas plinta

Pasak filosofo N. Čepulio, mažiau atsakingas bendravimas iš socialinių tinklų keliasi ir į kitas mūsų gyvenimo sritis – ypač tai galima pastebėti politikų komunikacijoje. „Ir fizinėje savo komunikacijoje mes daromės agresyvesni, mažiau mandagūs“, – pastebi jis. 

KTU docentas įsitikinęs, kad prie to nemažai prisideda ir šiuolaikinė žiniasklaida, nevengianti šokiruojančių, agresyvių antraščių. „Grubus, vulgarus, patyčių, melo elgesys tampa masiniu reiškiniu“, – konstatuoja filosofas. Jo įsitikinimu, būtent žiniasklaida galėtų prisidėti ir prie tam tikro pokyčio, kuris jau vyksta. Pavyzdžiui, tam, kad komentuoti po straipsniu, internautui reikia užsiregistruoti. „Anoniminių komentarų eros pabaiga gali būti susijusi su atsakomybės už savo žodžius ir veiksmus didėjimu“, – prognozuoja N. Čepulis.

Filosofo teigimu, visuomenė šiuo metu gyvena post-tiesos pasaulyje, kuriame labai sunku atskirti tiesą nuo melo, nes dėl greičio darosi vis sudėtingiau patikrinti faktus, o melas tampa įrankiu. „Nebelieka moralinių svertų, nes rezultatas pateisina bet kokią priemonę“, – sako jis.

Kalbėdamas apie žiniasklaidą filosofas kerta dar griežčiau, jo vertinimu, vartodami žiniasklaidą kritiški žmonės jau nekelia klausimo, ar tai tiesa, jie kelia klausimą, gal tai gali būti tiesa?

„Pokytis gali įvykti, jei žiniasklaida išlaikys objektyvios tiesios ieškotojo statusą, kuriuo rodys pastangas rodyti realybę, o ne atvirkščiai – slėpti ją, atsižvelgiant į kažkieno interesą, iškreipti tikrovę, kad sulauktų daugiau peržiūrų ir pan.“, – sako N. Čepulis.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui: „Šiuolaikinės žiniasklaidos vaidmuo visuomenės sąmoningumo didinimui“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Pradėta S. Daukanto gatvės rekonstrukcija – atsiras svarbus akcentas

Lietuvoje patvirtinti dar 9 nauji koronaviruso atvejai

Svarbus pranešimas: pasirūpinkite savo gyvybės ir turto saugumu

Žymūs Lietuvos tėčiai įsiamžino kartu su savo atžalomis

Pirmąjį koncertą po karantino Jazzu surengė Kaune

Pačiame miesto centre kauniečiai liko be vandens

Seime naujas siūlymas: nori įteisinti nacionalines profesines sąjungas

Veiklą atnaujino skandaluose skendusi „Grigeo Klaipėda“

Degalinėje be kaukės apsilankiusį kaunietį nustebino operatorės pasiūlymas

„Kauno Žalgiris“ per neatsakingą klaidą nusileido svečiams iš sostinės