Kitų metų rudenį visuomenei Kaune bus atverta dar viena erdvė – Vilniaus dailės akademija (VDA) planuoja baigti Muitinės g. 2 pastato rekonstrukciją. Ilgus metus buvęs apleistas pastatas pasipuoš nematytu XV a. stiliaus dekoru, jame kurs meninkai iš visos Lietuvos.
[galerija kiek=”8″]
Rekonstruojamo pastato istorijoje – nuo vienuolyno iki psichiatrinės ligoninės. Pagal rastus istorinius šaltinius, pastatas buvo statytas XV a., taip pat naudotas ir kilmingiausiems miesto svečiams sutikti, šiame amžiuje patalpas užplūs menininkai iš visos Lietuvos.
Kaip portalui „Kas Vyksta Kaune“ sako Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis, nors galutinių darbų data nustatyta 2021 m. liepos mėn. tačiau tikimasi, kad patalpomis bus galima pradėti naudotis anksčiau – jau 2020 m. rudenį. J. Audėjaitis sako, kad menininkai šiame pastate kurs pridėtinę vertę visam miestui.
Puošyba primins apie XV a. Kauną
Akademijos dekanas J. Audėjaitis pasakojo apie šio namo istoriją, – „1572 m. Jogailaičiai pardavė šį pastatą tuometiniams didikams ir nuo to laiko prasidėjo visokie virsmai šios vietos“. Pagal esamus šaltinius, šioje vietoje esantis namas siejamas su XV amžiuje buvusiu Pranciškonų vienuolynu, o šalimais stovinti Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia mena, jog pastatai buvo to pačio laikmečio. „Buvo čia ir gyvenamieji namai, buvo muitinė, taip pat ir policija buvo. Tačiau XIX a. viduryje, kai gubernijos centru tapo Kaunas, buvo priimtas sprendimas, kad čia reikia įrengti ligoninę, tai dabar būtent tas ligoninės išplanavimas čia ir likęs“, – apie pastatą kalbėjo J. Audėjaitis.
Atliekant rekonstrukcijos darbus, kai kurios detalės atsiveria tik pradėjus dirbti, dekanas teigia, kad – „statybininkai pradeda tvarkyti kokį kampą, o ten randama vis skirtingų laikmečių struktūros, todėl darbai prasitęsia, taip yra ir su vienu langu, esančiu ant pastato kampo. Pradėjus tvarkyti pamatėme, kad ten matomi net trys laikotarpiai, todėl kai bus pabaigti darbai, jis bus tarsi langas į praeitį. Bus matomi visi laikotarpiai“. Renovuojant istorines detales, daug pakeitimų daryti negalima, pagal kultūros paveldo reikalavimus, istorinės detalės turi išlikti autentiškos.
Pagal architektūros ir urbanistikos tyrimų duomenis, 1994 m. architektūrinių tyrimų metu, antrame aukšte surasta užmūryta keraminė renesansinė langų apvadų detalė su vyro profiliu, kurią menotyrininkė M. Matušakaitė sieja su Habsburgų dinastija, glaudžiai susigiminiavusią su Jogailaičiais. Tokios renesansinės detalės buvo naudojamos tik išskirtinių pastatų puošybai.
Nuo Muitinės g. 2 pažymėto pastato jau nuimti pastoliai netrukus čia ir vėl sugrįš, kad pastatas būtų papuoštas išskirtiniais elementais. Kaip pasakoja akademijos dekanas šis pastatas yra istoriškai labai įdomus, o kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose minima, jog tai namas, kuriame buvo priimami labai svarbūs miesto svečiai, – „yra minima apie tuos istorinius įvykius, vis tik kalbama, kad buvo tie priėmimai, bet žinia, nebuvo tais laikais konkretaus gatvės numerio ar tikslaus įvardijimo koordinatėmis kur tiksliai tas namas buvo, bet visi sulygsta jog tas namas yra būtent šitas, dėl jo išskirtinės puošybos, kurios kol kas nesimato“.
„Čiurlionio muziejuje yra saugomi langų angokraščiai, pagal kuriuos yra padarytos kopijos ir dabar yra gaminamos Lenkijoje. Pastatą jie turėtų pasiekti 2020 metų liepos mėnesį. Yra apie 17 kv. m. puošybos, tai yra labai daug. Visi jie suguls ant fasadų ir ši puošyba galutinai užbaigs šito kampo sutvarkymą ir atsivers pilnu grožiu“, – kalbėjo J. Audėjaitis apie išskirtinius puošybos elementus, kurie turėtų atkurti istoriškai svarbaus pastato išvaizdą į XV amžių.
Išlaidų sumos akademijos neišgąsdino
Pasak dekano, galutinių darbų data pagal sutartį nustatyta 2021 m. liepos mėn., tačiau pagal dabartinį darbų tempą, akademija tikisi, jog pagrindiniai darbai bus atlikti jau kitą rudenį. Vėliau liks jau įrengimo darbai, po kurių pastatas bus pilnai restauruotas ir juo bus galima naudotis ne tik akademinei bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.
Pagal skelbiamus duomenis, viso projekto išlaidų suma siekia daugiau nei 6 mln. eurų. Tačiau didelė dalis šių pinigų jau yra išleista atliktiems darbams ankstesniuose projekto etapuose. Akademija dengia dalį šio kultūros paveldui priskirto pastato rekonstrukcijos išlaidų.
Kaip pasakojo J. Audėjaitis, tai nemaža dalis skirta iš Valstybės investicijų programų, taip pat šiek tiek prisidėjo ir Kauno miesto savivaldybė prie fasadų tvarkymo, o dalis pinigų, tai paskola, kurią pasiėmė pati VDA. Šiai dienai Europos Sąjungos skirtas finansavimas dengia daugiau nei pusę visų išlaidų t.y. beveik 3 mln. 254 tūkst. eurų.
VDA turi patalpų ne tik Muitinės gatvėje, dalis paskaitų vyksta V. Sladkevičiaus gatvėje, tačiau ši keramikos ir tekstilės laboratorija ruošiama pardavimui. Tokiu būdu akademija tikisi padengti paskolą ir rekonstrukcijos išlaidas. J. Audėjaitis sako, jog būtent dėl to didelės finansinės naštos bendruomenė ir nejaučia.
O visai akademijai įsikūrus viename pastatų komplekse bus net dar lengviau. Dekanas neslėpė susirūpinimo, jog šiuo metu studentams tenka vargti esamose sąlygose, tačiau užtikrina, jog stengiamasi suteikti visas galimybes toliau pilnavertiškai studijuoti ir kurti. „Studentai šiuo metu vargsta tokiose sąlygose, bet stengiamės, jog jie turėtų kur dirbti, kurti, kol dar galime naudotis dar neparduotomis patalpomis“ – užtikrina J. Audėjaitis.
Akademijoje atsiras ir vieša galerija
Pasibaigus visiems darbams planuojama, jog Muitinės g. ir Aleksoto g. kampe įsikurs VDA galerija, kurioje bus eksponuojami įvairūs meno kūriniai. „Šitas kvartalas yra užgyventas menininkų, todėl aš manau, kad iš tikrųjų tai duos pridėtinę vertę visiems“, – apie ateities planus kalbėdamas džiaugėsi J. Audėjaitis.
Apie pastato istoriją pasakodamas dekanas tikina, kad akademija norės parodyti visus istorinius laikotarpius, ir kai čia buvo įsikūrę kunigaikščių rūmai ir kai tai buvo pagrindinė miesto ligoninė. Dekanas užtikrina, jog pastatas bus atviras visai visuomenei, o dėl istorijos eksponavimo jau tariasi ir su kitais susijusiais universitetais, – „šnekėta ir su medicinos universitetu, kad tą visą istoriją eksponuosime, rodysime ir tikrai nepaslėpsime po savo paveikslais“.
Galerija ne vienintelė vieta, kurioje planuojama eksponuoti įvairius meno dirbinius. Du akademijai priklausančius pastatus kerta V. Kuzmos gatvelė, kuri anot akademiko būtų puiki vieta parodyti meną miestui, – „manome galime išnaudoti ir ne savo teritoriją, o tarp pastatų esanti Kuzmos gatvelė tikrai bus panaudota. Tai bus erdvė per kurią mes išeisime į miestą, kur menininkai galės išeiti ir visiems miestiečiams kalbėti savo kalba. Meno kalba“.
Ši gatvelė jau ir ankščiau buvo išnaudota menininkams išsireikšti. Kaip pats dekanas pasakojo, dar prieš įsigyjant šį pastatą, esą per šia siaurą gatvelę buvo užmestas kablys iš Muitinės g. 4 numerio į Muitinės g. 2 numeriu pažymėtą pastatą, taip norint parodyti, jog pastatas reikalingas ir turi būti perduotas VDA naudojimui.
Menininkai prisideda kitaip
Kadangi pastatų kompleksas yra įtrauktas į Kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl studentai prie rekonstrukcijos darbų prisidėti tikrai negali. Tačiau dekanas džiaugiasi, jog menas išsireiškiamas net ir statybų aikštelėje. „Turime nuostabią eglę, kuri yra tikrai gražesnė už miesto eglę. Tikrai gražesnė. Niekas nepastebi kažkodėl. Bet mes ją visiems parodėme“, – linksmai pasigyrė dekanas, pažadėdamas parodyti kur ta nuostabi eglutė slepiasi.
Vaikštant aplink tvarkomą pastatų kompleksą, už vartų, vidiniame kiemelyje iš Muitinės gatvės galite pamatyti aukštą eglę stovinčią tarp ekskavatorių ir kitos tvarkymo technikos. Pakėlus galvą aukštyn jūsų dėmesį patrauks viršūnėje uždegta lemputė. Pasirodo daugelis žmonių retai akis pakelia aukštyn, o ši eglė matoma ir einant ar važiuojant Aleksoto tiltu.
