Kauno taryboje dirbantiems konservatoriams nepavyko primesti savivaldybei daugiau atsakomybės dėl Kauno centrinio pašto pastato likimo. Posėdyje nuskambėję siūlymai vietos valdžiai perimti rūmus ir čia steigti Lietuvos architektūros centrą (LAC) nesulaukė didelio palaikymo.
Erdvė švietimui ir kūrybai
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narės Jurgitos Šiugždinienės ir iniciatyvinės grupės „Paštininkai“ pateiktame sprendimo projekte siūlyta tarybai palaikyti idėją Kauno centrinio pašto rūmuose steigti LAC. Tuo pačiu savivaldybės administracijos direktorių siekta įpareigoti pasirūpinti, kad objektas atsidurtų miesto žinioje bei dalyvauti derybose dėl centro įsteigimo.
Projekto aiškinamajame rašte dėstoma, kad juo siekiama spręsti Kauno centrinio pašto išsaugojimo, įveiklinimo ir atvėrimo visuomenei klausimus. Geriausia, autorių nuomone, čia būtų atidaryti LAC, kuris „veiktų kaip kūrybinių industrijų klasteris architektūros ir dizaino srityse, stiprinantis miestiečių kompetencijas, architektūrinį raštingumą ir kūrybingumą“.
Rūmai esą būtų ideali vieta kaupti, tyrinėti ir eksponuoti nacionalinius architektūros artefaktus bei gyventojus smarkiau įtraukti į projektavimo procesus, skatinti diskusijas.
Sukritikavo dėl nekonkretumo
„Siūlymas yra pavesti administracijos direktoriui išanalizuoti situaciją, apsvarstyti, kokio centro Kaunui reikėtų, aktyviai dalyvauti derantis centriniame lygmenyje su Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Prezidentūra, kur yra įsteigta tarpinstitucinė darbo grupė“, – tarybai antradienį pristatė J. Šiugždinienė.
Valdantieji sprendimui, tiesa, pažėrė kritikos dėl neišbaigtumo, neįvardijamo finansavimo. „Vieningo Kauno“ atstovas Visvaldas Varžinskas projektą vadino avantiurišku, mat neaišku, kas turėtų imtis atsakomybės už architektūros centro įveiklinimą ir kokiomis lėšomis jį reikėtų finansuoti.
J. Šiugždinienės teigimu, norint sužinoti, kiek toks projektas kainuotų, reikia parengti studiją, o finansuoti jį galėtų Europos Sąjunga, Norvegijos finansinės programos ar privatūs investuotojai.
Nepaisant konservatorių mėginimų, argumentai daugumos neįtikino. 7 tarybos nariams balsavus „prieš“, 24 susilaikius ir 9 pasisakius „už“, sprendimo projektas atmestas. Iš pardavimo išimtas istorinis pastatas, kuriame „Lietuvos pašto“ veikla nuosekliai stabdoma, lieka kyboti ore.
Miestas pirkti pastato neketina
Praėjusią savaitę prie Kauno savivaldybės susirinkęs nemenkas būrys protestuotojų reikalavo, kad istorinis pastatas būtų išsaugotas, čia toliau būtų vykdoma pašto veikla.
„Manome, kad su šia protesto akcija bus kas nors konkretizuota ir planai pakeisti. Tikimės, Kauno meras persigalvos – gerbiamam V. Matijošaičiui miestiečiai rašė laiškus ir galbūt jis susimąstys. Jeigu niekuo netikėtume, mūsų čia nebūtų“, – kalbėjo 12 metų centrinio pašto rūmuose dirbanti Raimonda Regelskienė.
Kauno vicemeras Mantas Jurgutis tąkart džiaugėsi, kad kauniečiai yra pilietiški ir išreiškia savo nuomonę, tačiau nedvejodamas sakė šį pastatą įsigyti, suremontuoti ir įveiklinti nesant miesto išgalėms.
„Savininkas – valstybė ir jeigu objektas yra Kaune, turime apie jį galvoti šalies mastu. Kol kas valstybės požiūris į šį objektą neaiškus, vyksta daug diskusijų. Natūralu, kad ir žmonės reiškia savo nuomonę“, – sakė M. Jurgutis, pridūręs, kad valstybiniu mastu suformuota darbo grupė, kurioje dalyvaus ir savivaldybės atstovai.
Tam tikro pokyčio sulaukta – „Lietuvos paštas“ nutraukė Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų aukcioną, tuo metu už Vilniuje esantį pastatą pasiūlyta 11 mln. eurų. Kauno modernizmo perlo likimas toliau bus sprendžiamas gavus tarpdisciplininės darbo grupės išvadas.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
