Ne vien cepelinų dydžiu garsėjanti Karmėlava į Kauno glėbį nesiveržia – Kas vyksta Kaune

Ne vien cepelinų dydžiu garsėjanti Karmėlava į Kauno glėbį nesiveržia

R. Tenio nuotr.

Prie upės, miško, o vėliau – ir strategiškai patogaus kelio išsibarsčiusi Karmėlava visais laikais viliojo naujakurius. Pirmieji iš jų į Karmėlavos apylinkes „atsikraustė“ dar akmens amžiuje – būtent čia rasta viena seniausių Lietuvoje gyvenviečių. Patį miestelį jau XIV a. įkūrė Jogaila, savo laiku čia rezidavo ir Barbora Radvilaitė. Karmėlavos seniūnijoje šiuo metu gyvena virš 7 000 gyventojų, yra 14 gyvenviečių. 

Nuo Barboros Radvilaitės iki sovietų karinės bazės

„Cepelinai, kapinės, oro uostas“ – trys raktiniai žodžiai, kuriais standartiškai galima būtų apibūdinti Karmėlavą. Tačiau kaip ir daugelis Kauno rajono gyvenviečių, Karmėlava pamažu atranda savo tapatybę iš naujo. „Išsiskiriame savo multikultūrine aplinka bei pakankamai paslaptinga istorija“, – apie kitą Karmėlavos pusę sufleruoja Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė.

Vis dėlto, amžiams bėgant, didikiška aura buvo nustelbta karinės: sovietmečiu Karmėlavos apylinkėse įkurtos karinių oro pajėgų bazės, vėliau jų vietoje įrengta raketų bazė. Tokiam objektui reikėjo ir nemažai darbuotojų, todėl šalia Karmėlavos ėmė formuotis nauja kariškių gyvenvietė, dar ir dabar vadinama II-ąja Karmėlava.

„Galima sakyti, kad Karmėlava tapo įslaptintu kariniu miesteliu. Daug šio laikotarpio paslapčių atskleidinėjam iki šiandien. Visi įrengimai, bazių likučiai ypatingai vilioja istorijos mėgėjus“, – pasakoja V. Armolaitienė ir papildo, kad paslapčių Karmėlavoje paliko ne tik sovietai, bet ir carinė valdžia: šiuo metu tyrinėjami būtent šio laikmečio bunkeriai.

Užuovėja kitoms kultūroms

Daugelis II-osios Karmėlavos karinio miestelių gyventojų buvo rusų tautybės. Nemažai jų Karmėlavoje pasiliko visam laikui, todėl šiandien čia gyvena nemaža rusų bendruomenė. V. Armolaitienė papildo, kad be rusakalbių, Karmėlavoje gyvena ir nemažai romų. „Romai yra keliaujanti tauta, tad sunku nustatyti jų tikslų skaičių, tačiau žinome, kad jų mūsų seniūnijoje gyvena tikrai gerokai daugiau nei kitose. Visi puikiai sutariame – skirtingos Karmėlavos kultūros yra mūsų vertybė ir pasididžiavimas“, – teigia V. Armolaitienė.

Pasak jos, būtent mažumos yra grupė dėl kurios likimo taptų labiausiai neramu prijungus Karmėlavą prie Kauno. „Geriausių rezultatų pasiekiame, kai sukuriame tiesioginį ryšį. Pavyzdžiui, romų atveju: daugelį jų pažįstame asmeniškai, todėl jie nevengia bendradarbiauti: ateiti į seniūniją ir prašyti soc. paramos ar ieškoti darbo. Savo ruožtu, juos pažinodami, galime padėti įsitvirtinti: rekomenduoti, įsiklausyti į poreikius. Jeigu taptume miesto dalimi, nežinia, ar toks ryšys didesnėje sistemoje išliktų“, – sako ji.

V. Armolaitienė pabrėžia, kad šis klausimas aktualus ir visiems kitiems gyventojams, kurių dauguma prijungimo klausimui nepritaria. „Betarpiški santykiai bendruomenėje yra viena didžiausių seniūnijos vertybių“, – sako ji.

Cepelinai ar žuvis?

Multikultūrinė aplinka ir karinės paslaptys – dar ne visos Karmėlavos dėlionę papildančios detalės. Žvilgtelėkime į Karmėlavos herbą, kuriame vaizduojamos dvi žuvys: būtent jos išduoda, kad Karmėlava tai ne tik cepelinai, o jos pagrindinė arterija – ne tik kelias A6. Prie šio kelio, kuris pritraukė šlovę ir cepelinams, Karmėlava priartėjo tik XIX a. Iki tol miestelio gyvenimas virė kiek atokiau nuo jo. Dažnai – ir prie Neries upės, kurioje sužvejojamas gausus laimikis kažkada Karmėlavą garsino dar labiau negu dabar cepelinai.

Šiandien Karmėlavos su žvejyba bei Neries šlaitais daugelis nebesieja: visų akys krypsta į dangų, kur kyla lėktuvai arba į Laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kur panašiais greičiais kyla investicijos. Būtent šie objektai sukėlė nemažai diskusijų kalbant apie Karmėlavos seniūnijos prijungimą prie Kauno. „Kol kas sprendimas yra politiniame lygmenyje, todėl komentuoti šiuo atveju mes nenorėtume. Labai sunku prognozuoti, kokia ir ar iš viso būtų Karmėlavos sujungimo su Kaunu įtaka“, – sakė Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas.

Karmėlavos seniūnijoje gyvena virš 7000 gyventojų, yra 14 gyvenviečių. Veikia Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, lopšelis – darželis, Šv. Onos koplyčia, ambulatorija, biblioteka, Karmėlavos bendruomenės ir Ramučių kultūros centrai.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA