Girti vairuotojai šiemet keliuose pražudė 17 žmonių

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Gruodis tradiciškai mus įsuka į nesibaigiančių rūpesčių karuselę: sausakimšos parduotuvės, begaliniai dovanų sąrašai, kelionių planavimas, eismą paralyžiuojančios spūstys miestų gatvėse. O kur dar šventiniai darbo vakarėliai, susitikimai su seniai matytais bičiuliais, kurių metu viena taurė vyno, alaus bokalas ar stipresnio gėrimo kokteilis tampa tiesiog įprasta pasibuvimo dalimi. Tokia įprasta, jog po to drąsiai sėdama prie vairo, sakoma pranešime žiniasklaidai.

Policijos departamento duomenimis, 2019 m. sausio–lapkričio mėn. Lietuvoje užregistruota jau daugiau nei 8300 neblaivių vairuotojų, 3286 iš jų nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės per minėtą laikotarpį įvyko 169 eismo įvykiai, žuvo 17 žmonių, 250 sužeista.

„Pastebima, jog neblaivių vairuotojų itin padaugėja būtent savaitgaliais ar švenčių metu, o tai juk reiškia viena – žmonės iš vakarėlių, restoranų, susitikimų su draugais ar verslo partneriais, kuriuose vartojo alkoholį, drąsiai sėdasi prie vairo. Beveik visi jie teisinasi, kad viena kita taurė juk nieko tokio – mažina įtampą, padeda atsipalaiduoti, be to, jokio poveikio nejuntama, – pasakoja Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius. – Todėl mes sau keliame tikslą – išsiaiškinti, kas tai skatina ir kas padėtų išvengti tokio neatsakingo vairuotojų elgesio.“

Vairavimo mokyklų „Sumanus vairavimas“, „Vairuotojų akademija“ ir „Festina Lente“ psichologė Renata Gataveckaitė atskleidžia, jog atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Tokį sprendimą pirmiausia lemia asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus paprastai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.

Išprovokuoja bet kas

Nemažą bendravimo su vairuotojo pažymėjimą dėl alkoholio praradusiais asmenimis patirtį turinti psichologė pripažįsta, jog būtent neigiamos emocijos išgėrusį žmogų labai dažnai išprovokuoja sėsti prie vairo.

„Sudėtinga šalies istorija paliko ryškų pėdsaką mūsų širdyse bei mintyse. Visai nenuostabu, jog daugelis vis dar ne tik nemokame tinkamai išreikšti ir išgyventi emocijų, bet jų ir neatpažįstame. Baimė, pyktis, kaltė, jaudulys lydi bene kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Sunkus darbas, santykiai su šeimos nariais, piniginė situacija kelia nerimą, depresines nuotaikas. Išgėrus alkoholio, negatyvus jausmas kuriam laikui nurimsta arba net virsta teigiamu. Tačiau iš tiesų alkoholis tik slopina pojūčius, bet nešalina problemos priežasties“, – pasakoja R. Gataveckaitė.

Daugelis išgėrusiųjų yra tiesiog uždelsto veikimo bomba. Apsvaigęs ir atsipalaidavęs žmogus pervertina savo galimybes, sėdasi prie vairo, o tada elementari situacija: baimė, jog sustabdys, nemandagus kitų vairuotojų elgesys ar net apakinusios priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos labai lengvai sukelia agresiją, pyktį ir su tuo susijusį neadekvatų elgesį.

Bene vienintelis būdas to išvengti yra mokymasis pažinti savo emocijas, nes valdyti ir kontroliuoti galima tik tai, kas yra atpažįstama. Be to, situacija pasikeistų, jei vairuotojas dažniau pagalvotų apie galimas neatsakingo elgesio pasekmes ir savo atsakomybę.

Nuo 2009 m. liepos 1 d. teisę vairuoti transporto priemones atgauna tik baigę specialųjį mokymosi kursą. Psichologo dėstomoje medžiagoje daug kalbama apie asmenybės savybių įtaką vairavimui, emocijas, vidinius psichofiziologinius dalykus (dėmesys, atmintis, suvokimas), apie vaistų, psichotropinių medžiagų poveikį bei vairavimo kultūrą.

„Išdėsčiusi savo papildomo mokymo kursą neretai išgirstu, kad tai galėtų būti dėstoma ir besimokantiems vairuoti asmenims. Logiška, juk tai būtų prevencija, kuri keltų vairuotojų sąmoningumą ir atsakomybę“, – priduria psichologė.

Sprendimas gali būti netikėtas

Tad ką reikėtų daryti, jei alkoholį vartojęs žmogus vis dėlto ketina sėsti prie vairo?

Jei kompanijoje yra išgėręs žmogus ir jis ketina sėstis prie vairo, šalia jo esantiems turėtų suveikti „stop“ mygtukas. Privaloma prisiimti atsakomybę už draugą ar bičiulį ir pabandyti sustabdyti jį pasiūlant išsikviesti taksi ar tiesiog pavėžėti.

„Beje, dar 1995 metais Belgijoje pradėta, o vėliau po kitas Europos valstybes paplito saugaus eismo kampanija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vairavimo išgėrus pavojus ir kuri ragina bent vieną vakarėlio asmenį sąmoningai nevartoti alkoholio, kad galėtų savo draugus, šeimos narius ar kolegas saugiai parvežti namo. Jis vadinamas Bob‘u (originalo kalba „Bewust Onbeschonken Bestuurder“, išvertus į lietuvių kalbą – sąmoningai blaivus vairuotojas). Manau, kad tai labai prasminga ir paveiku, todėl noriu tikėti, kad ši kampanija ras kelią ir pas mūsų tautiečius“, – patarimais dalinasi LTSA direktorius G. Lukošius.

Anot jo, jei išgėrusio asmens nepavyksta perkalbėti ar jis elgiasi agresyviai, apie tai pagalbos telefonu privaloma informuoti policijos pareigūnus.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kantri muzikos tėvas V. Stakėnas atskleidė savo pirmą kartą „Žalgirio“ varžybose

A. Užkalnis išreiškė savo nuomonę apie „trikojus“: jiems priešinasi tik vairuotojai su trimis smegenų vingiais

Raudondvaryje įvykus avarijai prireikė greitosios pagalbos

Kauno rajone – 100 metų jubiliejus

Naktį laukia sunkios eismo sąlygos

Fiksuoja skaitytojai: kodėl „Kauno švara“ naktį taip elgiasi?

Aplinkosaugos gėda Kaune: srutų upelis teka jau daugiau nei 50 metų

Kaune vėl pasipylė vagystės iš automobilių: labiausiai turėtų saugotis „BMW“ savininkai

Kaunietis pasipiktino automobilių stovėjimo aikštele: už ką mokėti?

Kauno rajone vakar siautėjo girti vairuotojai