Žaliakalnyje esančioje bendrovės „Kauno vandenys“ būstinėje trečiadienio vakarą – sujudimas ne dėl gedimų, o šventinis šurmulys. Užsiregistravę kauniečiai pirmą kartą kviečiami iš vidaus pamatyti vieną čia įrengtų geriamojo vandens rezervuarų. Gaivia drėgme dvelkiančioje talpoje lankytojus pasitinka šviesos instaliacijos ir tamsiuose skliautuose aidintys atmosferinės muzikos garsai.
Švenčiant vandentiekio 90-metį – neįprasta dovana kauniečiams
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus, jubiliejaus proga įmonė džiaugiasi atverdama rezervuarus visuomenei. Pašnekovo žiniomis, galimybė iš vidaus pamatyti įrenginį, kurį kauniečiams leidžiama apžiūrėti dvi dienas, suteikta pirmą kartą. Ir tai – ne šiaip pasivaikščiojimas 3 tūkst. kub. m talpos užkaboriais – bendradarbiauta su menininkais, kad būtų paruošta garso ir šviesos instaliacija.
„Įprastai čia telkšo geriamasis vanduo, rezervuarai dukart per metus ištuštinami, plaunami ir dezinfekuojami. Šiuo metu viena pusė yra išleista, po renginio bus atlikta dezinfekcija ir vėl užpildyta vandeniu“, – aiškino R. Šulskus, pridūręs, kad pagal dabartinį suvartojimą per parą Kaunui tiekiama apie 60 tūkst. kub. m vandens, tad Žaliakalnio rezervuarai šiandien gali patenkinti maždaug dešimtadalį vandens poreikio.
R. Šulskaus teigimu, senojoje Eigulių vandenvietėje išgauto vandens skoninės savybės ir kiti parametrai buvo bei iki šiol yra vieni aukščiausių, neatsilieka ir Petrašiūnų vandenvietė, kuri turi vandens gerinimo įrenginius.
„Tokių pačių įrenginių statymo darbai vyksta Vičiūnų vandenvietėje, kitais metais numatyta juos statyti Kleboniškio vandenvietėje. Šiuo metu iš Petrašiūnų ir senosios Eigulių vandenvietės tiekiamo vandens kokybė yra aukščiausia, tačiau netrukus, dvejų metų laikotarpiu, iš visų vandenviečių turėtų atitekėti pačios aukščiausios kokybės vanduo“, – paklaustas, ar Kauno vanduo geriausias visoje Lietuvoje, dėstė bendrovės generalinis direktorius.
Padėjo KEKS 2022 komanda
Užsimaukšliname polietilenines kurpaites – juk nieks nenorėtų, kad būtų trypiama ten, iš kur vanduo teka į kauniečių stiklines – kelios akimirkos, ir stačiais laiptais jau leidžiamės į koncentruotos šviesos raižomą kolonų mišką.
Čia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) komandos narys Žilvinas Rinkšelis pasakoja „Kauno vandenis“ galvojus apie įvairaus formato renginius, kuriais minėdami didelę sukaktį galėtų pristatyti bendrovės istoriją visuomenei.
Įmonė, anot pašnekovo, susisiekė su KEKS 2022 siekdama bendradarbiauti ir pateikti kažkokį unikalų kūrinį. Europos kultūros sostinės komanda, turėdama apšvietėjų, menininkų kontaktų, mielai prisidėjo prie iniciatyvos ir gimė projektas, vandens rezervuarą užpildęs ne tik muzika, bet ir šviesos instaliacijomis.
Čia, nurodė Ž. Rinkšelis, ranką pridėjo šviesos menininkai „Disco4u.lt“, ambient muzikos projekto „Tykumos“ duetas. Kelias pastarąsias dienas prie instaliacijų įrengimo dirbo bent keli žmonės. Ruošiant rezervuarą lankytojams, padėjo ir „Kauno vandenų“ darbuotojai – talpa išleista, nudrenuota, pritaikyta žmonių srautams, kurių laukiama trečiadienį ir ketvirtadienį, nuo 16.30 iki 19 val.
Tiesa, lankytojams privaloma išankstinė registracija, kuri jau yra uždaryta – smalsuolių užsiregistravo apie 500, grupės suformuotos. Pasak „Kauno vandenų“ atstovės žiniasklaidai Vilmos Garlinskienės, bus stebima, kiek žmonių atvyks apžiūrėti rezervuaro šiandien – vis dėlto, abejotina, ar akcija bus pratęsta.
Lietuvių rankomis pastatyti įrenginiai deklaravo valstybingumą
Žmogui, svarstė R. Šulskus, 90 metų yra daug, įmonei gal nelabai, bet jau ženklus amžius. Juolab kad, anot „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus, tas amžius susijęs su Lietuvos kaip valstybės ir Kauno kaip laikinosios sostinės vystymusi. Tiek pirmosios vandenvietės Eiguliuose, tiek šios Žaliakalnio stoties atidaryme dalyvavo tuometinės Vyriausybės vadovai, svarbiausi asmenys. Tų įrenginių pastatymas laikytas tikro miesto, net valstybingumo simboliu.
„Kaip vienas projektų autorių, inžinierius Steponas Kairys pasisakė, Lietuva jau nebe sermėgų šalis, o Kaunas – ne lūšnų miestas. Tuometiniai laikraščiai, „Lietuvos Aidas“, rašė, kad atidarant Eigulių vandenvietę miesto burmistras Jonas Vileišis ir kiti garbingi svečiai kėlė pirmąkart „Kauno vandenų“ tiekto tyro vandens stiklus“, – kalbėjo R. Šulskus.
Jis pažymėjo, kad tie darbai padaryti Lietuvos specialistų protu ir rankomis. Užsienio kompanijos pateikė gana brangius projektus, tad patriotiškai nusiteikę žmonės nusprendė viską atlikti savo jėgomis, o įrenginiai funkcionuoja ir šiandien.
Iškilo ant Kauno tvirtovės liekanų
Šiuo metu centralizuotai tiekiamo vandens neturi tik keli procentai kauniečių. „Vystome infrastruktūrą, kad pasiektume šimtaprocentinį prijungimą. O pirmojoje vandenvietėje Eiguliuose, prie Neries, gręžiniai pradėti gręžti 1928 m., baigti – 1929 m. Tų metų gruodžio mėnesį, panašiu metu kaip dabar, paleisti pirmieji siurbliai“, – istorijos keliais suko „Kauno vandenų“ vadovas.
Aukštaičių gatvėje esanti vandentiekio stotis iš pradžių vandeniu aprūpindavo Senamiestį ir Naujamiestį, žemutinę Kauno dalį. Žaliakalnio rezervuarai apie 1929 m. buvo maži, siekė maždaug 400 kub. m, bet savotiškai užtikrino taupų vandens naudojimą, nes žemutinę dalį vanduo iš jų pasiekdavo savitaka. Elektra, pastebėjo R. Šulskus, tuomet buvo brangi.
Didžiųjų rezervuarų statyba Žaliakalnyje 1933 m. pradėta ne nuo plyno lauko, čia stovėjo Kauno tvirtovės sandėlių liekanos. Pastatai pritaikyti rezervuaro įrengimui, 1938 m. atidaryti du tuo laikmečiu modernūs rezervuarai, kiekvienas – 3 tūkst. kub. m talpos. Jie tarnauja jau daugiau nei 80 metų, dabar čia kaupiamas geriamasis vanduo.
Kartu su rezervuarais, tęsė pašnekovas, pastatyta ir garsaus architekto Broniaus Pundziaus skulptūra „Vandens nešėja“, o greta esanti vandentiekio stotis suprojektuota Stasio Kudoko. „Tai yra kultūros paveldas, kurį saugome ir didžiuojamės“, – šypsojosi R. Šulskus.
Daugiau apie „Kauno vandenų“ istoriją ir pirmuosius centralizuoto vandens tiekimo žingsnius laikinojoje sostinėje skaitykite čia.
