Didžiausiu Lietuvos kaimu tituluojama Domeikava šiemet žada sulaukti 10-tūkstantojo gyventojo. Tai – beveik tiek pat, kiek gyvena Raseiniuose, Kuršėnuose ar Biržuose. Atsižvelgdami ir į toliau augančius skaičius, Domeikavos gyventojai ne kartą svarstė apie statuso keitimą iš kaimo į miestelio, tačiau konkrečių veiksmų imtis neišdrįso. O kaip jiems skamba pasiūlymas tapti net ne miesteliu, o miesto dalimi?
[galerija kiek=”20″]
Tie „už magistralės“
Nors daugelis domeikaviškių savo kasdienybę tiesiogiai sieja su Kaunu, patiems kauniečiams ši teritorija paprastai lieka „užribyje“: atskirta magistralės Vilnius – Klaipėda, Domeikava gyvena savo gyvenimą. Čia sunku patekti pėsčiomis, čia užaugo dar tik kelios kartos (kaip gyvenvietė Domeikava išsiplėtė tik sovietmečiu), čia, vis dėlto, jau ne Kaunas, o Domeikava.
Nepaisant to, gyvenvietės augimas vyksta nuolat ir sparčiais tempais: Domeikava ir jos apylinkės yra vienas populiariausių pasirinkimų ieškant gyvenimo Kauno užmiestyje. „Domeikavos seniūnija ribojasi ne tik su magistrale: per vidurį jos žemių nuvingiuoja respublikinės reikšmės kelias Kaunas-Vandžiogala-Panevėžys, rytiniu pakraščiu palei Nerį driekiasi kelias Kaunas-Kulva-Jonava“, – pasakoja Domeikavos seniūnė Lina Mišeikienė.
Pasak jos, būtent geras susisiekimas ir buvimas prie pat Kauno yra vieni pagrindinių seniūnijos privalumų. Tačiau yra ir daugiau privalumų, kuriuos tapimas miesto dalimi galimai panaikintų. „Prisijungus prie Kauno, mūsų seniūnija liktų tik miesto pakraščiu – greta esančių Sargėnų istorija tai patvirtina“. Seniūnės teigimu, padidėtų mokesčiai, liktų mažiau galimybių vystytis seniūnijai priklausantiems ūkiams ar skleistis kultūrai, kuriai bendruomenėje iki šiol buvo ypač palankios sąlygos.
„Pavyzdžiui, Voškonių laisvalaikio salėje veikia mėgėjų teatras „Siena“, vadovaujamas Hanos Šumilaitės. Čia daug metų vykstantis mėgėjų teatrų festivalis „Naujieji Vasiukai“ išaugo net iki tarptautinio lygio“, – dėl sėkmingų kultūrinių veiklų ateities nerimauja L. Mišeikienė.
Beveik trečdalis gyventojų – jau oficialiai prieš
Domeikavos seniūnijos duomenimis, jau surinkta daugiau nei 2500 gyventojų, nepritariančių prisijungimo prie Kauno miesto idėjai, parašų. Akciją organizuoja Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga (KRBOS).
„Turime stiprią ir vieningą bendruomenę“, – pabrėžia L. Mišeikienė. „Pavyzdžiui, bendruomenės iniciatyva bei jos ir rėmėjų lėšomis Domeikavoje pastatyta viena pirmųjų bažnyčių po Lietuvos nepriklausomybė atkūrimo“, – sako ji. Ši bažnyčia yra ir vienintelė Lietuvoje turinti Lietuvos kankinių titulą: pavadinimas labai simboliškas žinant, kad sovietmečiu Domeikavoje kūrėsi nemažai tremtinių. Vietinių liudijimu, būtent pareiginga, darbšti, iniciatyvi tremtinių bendruomenė prisidėjo prie spartaus Domeikavos augimo ir daugelio jai sėkmę pritraukusių iniciatyvų.
Žymiausias objektas – po žeme
Šiandien turbūt daugiausiai svečių į Domeikavos seniūniją pritraukianti įžymybė yra pogrindinė spaustuvė „ab“. Ją Salių kaime, šiltnamyje po žeme, 1980 m. įkūrė Vytautas Andziulis turėjęs nemažą gėlių auginimo verslą bei jo bendramintis Juozas Bacevičius. Akivaizdu, kad gėlės tapo puikia priedanga: spaustuvės išleidusios šimtus politinių ir religinių leidinių saugumas ieškojo visą dešimetį: nuo 1980 iki pat 1990 m.
Be garsiųjų Salių seniūnijoje – dar 14 kaimų, kurių likimą prijungimo klausimas taip pat palies tiesiogiai. 5 iš šių kaimų (Varluvos, Ražių, Eigirgalos, Vytėnų ir Audėjų) liktų neprijungti. „Dalis minėtų kaimų turi daugiausia dirbamos žemės, matyt todėl nėra patrauklūs miestui. Tačiau to negalima pasakyti apie Varluvos kaimą – tai sparčiai besiplečianti gyvenvietė“, – pastebi L. Mišeikienė.
Amžinasis klausimas
Bet grįžkime prie pačios Domeikavos. Jeigu nedidelių, žemės ūkiu besiverčiančių seniūnijos kaimų likimas prijungimo atveju tampa visai miglotas, pačios Domeikavos atvejis lieka svarstytinas. Pagal LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, miestelis Lietuvoje – „tai kompaktiškai užstatyta gyvenvietė, turinti 500–3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ar socialinės infrastruktūros srityse“.
Nors toks apibrėžimas Lietuvoje dažnai sulaužomas ir yra vadinamas nelanksčiu, galima nutuokti, kad Domeikava „aukštesnio“ statuso tikrai nusipelnė. Tačiau, ar statusas tikrai pakeistų kažką daugiau nei tik pavadinimą?
Domeikavos seniūnės teigimu, dabartinė situacija tenkina, todėl konkretesnio poreikio kažką keisti nėra. „Žinoma, vykstant spartiems statybų tempams, susiduriame su iššūkiais: svarbu užtikrinti patogų susisiekimą, tvarkyti gatves. Tačiau Kauno rajono savivaldybė pastaraisiais metais į Domeikavą daug investavo: rekonstruota Domeikavos gimnazija, pastatyta nauja laisvalaikio salė, atnaujintas Eigirgalos darželis, nutiesta šaligatvių, išasfaltuota gatvių. Atnaujinus gimnaziją, joje padaugėjo moksleivių. Atsižvelgdama į gyventojų skaičiau augimą, Kauno rajono savivaldybė ruošiasi Domeikavoje statyti dar vieną vaikų darželį“, – teigiamus pokyčius vardija seniūnė.
