Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako, kad yra pasirengęs pasitraukti iš pareigų, jeigu nepavyks pasiekti sutarimo dėl pedagogų reikalavimų didinti finansavimą.
„Jeigu man nepavyktų pasiekti šito susitarimo, apie kurį aš kalbu, aš esu pasirengęs už tai atsakyti ir jeigu reikės, pasitraukti“, – žurnalistams penktadienį po kolektyvinio darbo ginčo komisijos posėdžio sakė ministras.
Jis penktadienį kartu su įspėjamąjį streiką organizavusi Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, kitų profsąjungų atstovais bei Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovais aptarė galimybes išpildyti pedagogų keliamus reikalavimus.
Profsąjungos reikalauja laikytis prieš dvejus metus pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje numatytų pažadų – 2020 metų biudžete papildomai švietimui skirti 117 mln. eurų.
Šiuo metu kitų metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų.
Ministras A. Monkevičius teigia tikintis, kad kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu pirmadienį švietimiečiams galės pranešti gerą žinią.
„Pirmadienį turi būti priimti sprendimai Vyriausybėje. Būtent finansiniai sprendimai, kurie turi būti užfiksuoti kaip biudžeto korekcijos Vyriausybės nutarimas, kuris bus teikiamas Seimui“, – teigė A. Monkevičius.
„Tikiuosi, kad su premjeru galėsime pirmadienį pranešti gerą naujieną, kad iš esmės yra atsižvelgta ir tie pagrindiniai rodikliai, numatyti pradinėje sutartyje, bus pasiekti“, – tvirtino ministras.
Jis pridūrė, kad penktadienį su profsąjungų atstovais sutarta dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų algų skirtumo išlyginimu.
Pasak jo, sutarta taip pat dėl visų pedagogų ir dėstytojų darbo užmokesčio kėlimo nuo kitų metų rugsėjo 10 proc., taip pat numatyti, kad jų algos kasmet kiltų taip pat po 10 proc.
Be kita ko, sutarta, kad Vyriausybės nutarime turėtų atsirasti papildomų pinigų, kurie buvo numatyti 2017 metais pasirašytoje sutartyje, švietimo pagalbos darbuotojams.
„Aš manau, kad tikrai pavyks“, – sakė A. Monkevičius.
Tuo metu finansų viceministras Darius Sadeckas neįvardijo, iš kokių lėšų ketinama patenkinti pedagogų reikalavimus.
„Šiuo metu mes dėliojame tą galutinį variantą. Darbas vyksta ir savaitgalį. Ieškomi tie sprendimai ir įsipareigojimai Vyriausybėje vertinami labai rimtai. Ieškome sprendimų, kad galėtume tenkinti įsipareigojimus, apie kuriuos šiandien kalbėjome“, – teigė D. Sadeckas.
„Tie šaltiniai patys įvairiausi – peržiūrime tiek išlaidas, tiek pajamų planus, tai – kompleksas šaltinių“, – sakė jis.
„Įspėjamasis streikas – rimtas signalas Vyriausybei“
Įspėjamąjį streiką ketvirtadienį surengusios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas sako, kad streikas buvo „rimtas signalas Vyriausybei“.
„Aš manau, kad įspėjamasis streikas buvo rimtas signalas Vyriausybei. Šiandien, po posėdžio, matome, kad judame rezultato link ir laukiame pirmadienį Vyriausybės posėdžio“, – sakė E. Milešinas.
Jis teigė, kad neradus sprendimų dėl keliamų reikalavimų, gruodžio ketvirtą dieną paaiškės, ar prireiks ir tikrojo pedagogų streiko.
Pasak E. Milešino, svarbiausia yra ne ministro atsistatydinimas, o reikalavimų vykdymas.
„Jeigu asmeniškai, tai aš nenoriu politikuoti. Čia kiekvieno ministro ar Vyriausybės sprendimas (…) Aš nemanau, kad ar vienas ministras, ar kitas ministras ateis. Mūsų tikslas yra kolektyvinė sutartis, įsipareigojimai ir visiškai nesvarbu, kas vadovauja ministerijai, kas vadovauja Vyriausybei“, – teigė profsąjungos vadovas.
Kolektyvinio darbo ginčo komisija, kurią sudaro ir profsąjungos, ir kelių ministerijų atstovai, ketina rinktis ir pirmadienį po Vyriausybės posėdžio bei įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas tenkina keliamus reikalavimus.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ketvirtadienį šalyje surengė įspėjamąjį dviejų valandų streiką dėl prieš dvejus metus duotų pažadų mokytojams dėl finansavimo švietimui 2020 metų biudžete.
Prieš tai, trečiadienį, prie Vyriausybės dalindama diplomus „Už ačių“ protestavo ir Vilniaus universiteto bendruomenė.
