Lietuva turi savo pirmą vienaragį: „Vinted“ vertė pasiekė neįtikėtinas aukštumas

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Prieš 11 metų Lietuvoje įkurtas startuolis, tuomet dar besivadinęs „Mano drabužiai“, pranešė pritraukęs 128 mln. eurų investiciją ir tapęs pirmuoju Lietuvos vienaragiu. Per pusantrų metų įmonė ruošiasi įdarbinti mažiausiai 250 naujų darbuotojų Vilniuje ir aktyviai plėstis kitose Europos šalyse.

Technologiniais „vienaragiais“ (angl. Unicorn company) vadinami startuoliai, kurie pritraukę investicijas išauga į didesnės nei 1 mlrd. eurų vertės kompanijas. Lietuva iki šiol neturėjo savo „vienaragio“.

„Kol įmonė auga tokiu tempu ji toliau gali vadintis startuoliu. Nors mes startuolio, kuris tik degina pinigus ir neaišku kaip išgyvens, marškinius išaugome, bet pagal augimo tempus ir toliau patenkame į tą sąvoką, kad esame itin sparčiai auganti technologijų bendrovė.

Tikrai nebuvo paprasta tą padaryti. Pirmi investuotojai, kuriuos pritraukinėjome, dauguma jų atsisakydavo, nes sakydavo: „tame regione neturime investicijų, nepažįstame mokestinės, teisinės aplinkos, manome, kad čia nėra pakankamai talento, kad būtų galima sukurti tarptautinius internetinius produktus“. Turėjome įrodyti, kad jie neteisūs“, – DELFI pasakoja „Vinted“ vykdantysis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Mantas Mikuckas.

Mantas Mikuckas / DELFI nuotr.

Pasak jo, dažnai žmonės ne visiškai supranta, kas yra „Vinted“.

„Mes nesame tie, kurie prekiauja drabužiais, sandėlių neturime, esame platforma. Platforma, kuri šiandien įgalina žmones prekiauti drabužiais, vaikų prekėmis. Rytoj gali būti naujos kategorijos. Todėl mes ir esame technologijų bendrovė, nes sukūrėme technologinę platformą, kuri įgalina saugiai ir patogiai žmonėms tarpusavyje prekiauti įvairiais dalykais, neišeinant iš namų“, – sako M. Mikuckas.

Pritraukė dar 128 mln. eurų

Kadangi startuolių akcijos įprastai nėra kotiruojamos biržoje, kompanijos vertė dažnai apskaičiuojama pagal tai, kokią kainą už akcijas sumokėjo į įmonę investavę investuotojai.

„Vinted“ per paskutinį investicijų raundą pritraukė 128 mln. eurų. Pagrindiniu naujo raundo investuotoju tapo amerikiečių rizikos kapitalo fondas „Lightspeed Venture Partners“. Kartu su juo investavo ir jau anksčiau investavę Europos fondai: „Sprints Capital“, „Insight Venture Partners“, „Accel“ ir „Burda Principal Investments“. M. Mikuckas pasakoja, kad šie fondai yra tarp didžiausių rizikos kapitalo fondų, anksčiau investavę į tokias žinomas kompanijas kaip „Facebook“, „Spotify“ ar „Dropbox“.

„Bet ką parduodant, kokią kainą pirkėjas sutinka mokėti, tokia ir prekės kaina. Lygiai taip pat ir investuojant – kokią vertę mato investuotojai, modeliuodami ateities vertės augimą. Šiuo atveju ta vertė ne mūsų nustatyta, investuotojų pasiūlyta ir, manome, kad ji atitinka rinkose vertę lyginant mūsų įmonę su tomis, kurios listinguojamos biržoje pagal tam tikrus verslo rodiklius. (…) Turime labai stiprią savo vidinę finansų komandą su didžiule patirtimi ir suvokimu, kaip tokie vertinimai daromi, koks tavo vertinimas vertinant su biržos įmonėmis ar kitomis įmonėmis.

Tai mes pasitikime šiuo atveju savo vidiniu vertinimu. Taip pat, kadangi tai ne vieno investuotojo pateiktas pasiūlymas, o keleto investuotojų pateikti pasiūlymai, kurie pakankamai lygiaverčiai, mes supratome, kad tai nėra atsitiktinis pasiūlymas su tokia verte. Tai yra bendras rinkos matymas, kiek toks verslas – šiuo metu esantis tokio dydžio ir augantis – yra vertinamas“, – nustatytą 1 mlrd. eurų vertę paaiškina M. Mikuckas.

Įskaitant ir ankstesnius raundus, „Vinted“ iš viso pritraukė 228 mln. eurų investicijų. M. Mikuckas pasakoja, kad didžioji dalis įmonės akcijų priklauso investavusiems penkiems fondams.

„Jei skaičiuojame tas akcijas, reikėtų vertinti, kad kiekviename raunde investuotojas pasiima nuo 10 iki 15 proc. akcijų. Mes jau turėjome penkis raundus. Tai natūralu, kad 50 proc. akcijų sunku išlaikyti per penkis investicijų raundus“, – pamini M. Mikuckas.

Likusi dalis įmonės akcijų priklauso „Vinted“ įkūrėjams Mildai Mitkutei ir Justui Janauskui, taip pat M. Mikuckui. Taip pat įmonės akcijų turi kiekvienas darbuotojas, viso jiems padalinta apie 10 proc. akcijų.

„Įkūrėjai ir įmonės darbuotojai turi vis dar didelę akcijų dalį. Tai nėra kontroliuojanti dalis, tai mažesnioji įmonės akcijų dalis, bet per kitus mechanizmus esame išlaikę pilną įmonės kontrolę savo rankose. Sprendimų priėmimų teisė ir galimybė yra mūsų rankose, o akcinis kapitalas pasiskirstęs įvairiai – penki investuotojai, įmonės įkūrėjai, darbuotojai“, – DELFI sako M. Mikuckas.

M. Mikuckas pasakoja, kad praeitais metais įmonė pradėjo generuoti pelną. Tačiau šiuo metu daug daugiau investuojama nei gaunama pajamų, tad įmonės EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) – neigiamas.

„Tai produktas, kuris nebuvo pilnai monetizuotas, nebuvo išgryninta verslo strategija, pradžioje mes buvome stipriai nuostolingi. Tuomet labiau augome iš investuotojų lėšų, auginome vartotojų bazę ir platformos dydį, neturėdami aiškaus pajėgumo modelio. Tada nuo 2016 m. pradėjo susitelkti ties pajamų auginimo modeliu, 2018 m. pasiekėme pelningumą.

Supratę, kad verslo modelis yra pelningas, vėlgi pasukome ta kryptimi – auginkime šį modelį. Kai mūsų plėtra pradės klestėti, mūsų pelningumas automatiškai pradės didėti, nes mes tiesiog elementariai mažiau pinigų leisime į savo plėtrą. (…) Jei apribotume savo investicijų tempą, nuo kitos dienos būtume pilnai pelninga organizacija“, – sako M. Mikuckas.

Pasak „Vinted“ vykdomojo vadovo, dabartinės investicijos leis sparčiau plėstis esamose ir naujose rinkose, taip pat galimos recesijos metu suveiks kaip draudimo polisas. Jis neatmeta galimybės, kad ateityje reikės pritraukti ir daugiau investicijų.

„Vinted“ / DELFI nuotr.

„Viskas priklausys nuo galimybių ir poreikių. Šiuo atveju mes norime paspartinti savo tempą: per artimiausius pusantrų metų darbuotojų skaičius nuo 300 Lietuvoje augs iki maždaug 600, norime atidaryti labai daug naujų rinkų, kurios nebus pirmais metais pelningos, kol susirinks vartotojų bazė ir užsikurs visa platforma. Jeigu tai darytume iš savo esamo kapitalo, galbūt užtruktume penkis metus, jei darytume su papildomų investicijų pagalba – galbūt du metus ir mažiau.

Pasvėrėme, kad rezultatą norime pasiekti greičiau ir mus tenkina prisitraukti kapitalą su tokiu vertinimu. (…) Jei ateityje vėl matysime situaciją, kur pritraukus kažkokią pinigų sumą galime iš to sukurti gerokai daugiau vertės ir paspartinti verslo plėtrą, mes tai darysime.

Mes neatmetame galimybės, kad per artimiausius metus ar du gali įvykti recesija. Turėdami šią investiciją, jaučiame, kad tai yra dviguba apsauga mūsų verslui: recesijos nebuvimo atveju mes tiesiog toliau labai aktyviai plėsimės, recesijos atveju turėdami nemažą rezervą, galbūt galėsime daryti kažkokius konkurentų įsigijimus, kurie pervertino savo galimybes, neužsitikrino savo veiklos tęstinumo“, – svarsto M. Mikuckas.

Dabar – aktyvi plėtra

Šiuo metu „Vinted“ platforma turi 25 mln. narių 12 skirtingų rinkų: Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Dabar numatomos kelios kompanijos plėtros kryptys. Norima įsitvirtinti jau esamose rinkose, žengi į naujas šalis Europoje ir tuo pačiu tiriamos tolimesnių rinkų galimybės.

„Yra tikrai patrauklių rinkų, kuriose „Vinted“ dabar neegzistuoja, tai norime kuo greičiau atsidaryti tas rinkas ir jas auginti. Žiūrime į rinkas, kurios pakankamai didelės Europoje, vertiname, kokia ten konkurencinė aplinka, infrastruktūra. Kitais metais planuojame bent 3–4 naujose rinkose atsidaryti.

Bet ir esamose rinkose matome, kad mūsų augimo potencialas dar milžiniškas. Iš 12 rinkų 11–oje esame žaidėjas nr. 1, bet tai nereiškia, kad išnaudojome pilną rinkos potencialą, esame besiformuojančioje rinkoje. Neseniai pasidarėme tyrimus: du trečdaliai vartotojų išsivysčiusiose pasaulio šalyse nėra pirkę arba pardavę naudotų drabužių ar daiktų.

Du trečdaliai niekada to nė nebandė, vadinasi mes įžengėme į naują rinką ir ją formuojame, atnešame naują vartojimo būdą. Net esamose rinkose savo verslą galime auginti dešimtimis kartų, kol jis pasieks tos rinkos ribas.

Po gerų metų nuo dabar, mes svarstome galimybę išbandyti plėtrą už Europos ribų, pasižiūrėti kaip mums sektųsi kitose rinkose ir, atvirai pasakius, nežinome ar tai Šiaurės ar Pietų Amerika, ar tai bus Azija. Kol kas esame tyrinėjimų stadijoje“, – DELFI teigia „Vinted“ vykdantysis direktorius.

„Vinted“ / DELFI nuotr.

Nors „Vinted“ JAV pradėjo veikti dar prieš penkis metus, veikla šiuo metu ten nėra plečiama.

„Supratome, kad ta rinka ypatingai brangi ir konkurencinga. Tuo metu neturėjome pakankamai tvirto pagrindo, kad galėtume sau leisti tokioje rinkoje kaip JAV investuoti į rinkodarą ir laikyti nepelningai veikianti produktą. Tai grįžome prie to, kaip sutelkti pajėgas Europoje, pasistatyti tvarų ir stiprų verslą, kuris galėtų leisti ateityje eiti į labiau rizikingas plėtros galimybes“, – pasakoja M. Mikuckas.

Taip pat teigiama, kad „Vinted“ žada daugiau investuoti į naujas technologijas, kurios įgalins narius turėti dar geresnę patirtį platformoje ir toliau stiprinti saugumo bei pagalbos nariams sritis.

Augs darbuotojų skaičius

Centrinis bendrovės biuras yra Vilniuje, kur M. Mikucko teigimu, dirba apie 318 darbuotojų. Dar apie 20 darbuotojų dirba Berlyne, po maždaug 10 darbuotojų – Prahoje ir Varšuvoje. Vilniuje daugiausia darbuojasi duomenų analitikai, IT specialistai, o kitose šalyse – rinkodaros ir klientų aptarnavimo komandos.

„Vinted“ planuoja per pusantrų metų įdarbinti papildomai apie 300 darbuotojų. M. Mikucko teigimu, mažiausiai 250 jų bus įdarbinta Vilniuje. Pasipildys programuotojų, duomenų inžinerijos, produkto vystymo komandos. Tad įmonė šiuo metu dairosi ir naujo biuro galimybių Vilniuje. Planuojama, kad per penkis metus komanda galėtų išaugti ir iki dar didesnių skaičių.

„Vinted“ / DELFI nuotr.

„Mes didžiuojamės, kad „Vinted“ nuo pat pirmų atsiradimo dienų veikė iš Vilniaus. Mums tai buvo ypatingai didelis iššūkis, nes kompetencijų vystyti tarptautinį internetinį produktą iš čia, žvelgiant dešimt metų atgal, praktiškai neegzistavo.

Buvome visiškai savamoksliai, besimokantys iš savo klaidų, ieškantys patarimų, informacijos, nei vienas iš mūsų nebuvo to daręs anksčiau. Buvo labai daug skatinimų, pagundų, ypač iš mūsų investuotojų, persikelti į kokį Londoną ar kitą megapolį, kuriame bus galima lengvai susirasti žmones, kurie jau tai darę, turi patirtį.

Bet mes supratome, kad jei tai padarysime, tai nebebus lietuviška kompanija. Tai bus kompanija kaip „Skype“, kuri atsirado Estijoje, bet ne estai pastatė tokią, kokią žinome dabar. Užsiauginome labai daug talentų. Dabar talentų atsiranda daugiau, nes įsikuria kitų tarptautinių organizacijų, kurios taip pat plečia žinias ir patirtį.

Yra ir kita kryptis, kuri veikia vis sėkmingiau – labai patyrusių žmonių atsivežimas į Lietuvą. Mes turime mūsų vadovą, kuris yra olandas, labai patyręs žmogus. Jis dabar gyvena Vilniuje, dirba čia. Turime marketingo vadovą, kuris gyvena Vilniuje, o prieš tai dirbo San Franciske „Facebook“ ir „Google“ organizacijose. Pilnai tikime Lietuva, nes net jei ir trūks talentų, mes gan tikri, kad tą talentą atsivešime“, – DELFI sako M. Mikuckas.

Jis pasakoja, kad talentus privilioti atvykti ir gyventi Vilniuje nėra lengva, tačiau įmanoma. Jis pastebėjo, kad dažnai žmonių nuomonė ir lūkesčiai yra daug prastesni negu tai, kaip po to jie iš tiesų jaučiasi atvykę į Lietuvą.

„Žmonėms čia dar trūksta multikultūriškumo, trūksta kitų dalykų, kuriuos galbūt randa megapoliuose, bet mes sugebame parduoti Vilnių ir įtiktini, kad čia verta atvykti. Kol kas žmonių įspūdis po to, kai jie atsikelia ir padirba, yra labiau patenkinti nei galvojo, kad bus“, – sako M. Mikuckas.

Nors konkurencija dėl talentų Lietuvoje tik auga, o tuo pačiu dėl to auga ir IT specialistų algos, M. Mikuckas teigia, kad tai yra tik geras dalykas.

„Mums norisi, kad tie žmonės, kurie pas mus dirba, galėtų didžiuotis, kiek jie pas mus uždirba. Jei pakalbu su kitų interneto verslų įkūrėjais, vadovais Berlyne, Londone, San Franciske, man atrodo, yra dar gerokai sudėtingiau, nes yra dar didesnė konkurencija. Vadinasi saugios užuovėjos nėra niekur, visur ta pati konkurencija“, – sako jis.

Galimos naujos kategorijos, nauji pasiūlymai

„Vinted“ veiklos modelis, kurį pažįsta lietuviai, kitose rinkose kiek kitos. Startuolio vykdomasis direktorius pasakoja, kad Lietuvoje dar neįdiegta sistema, kuri veikia vakarų Europos šalyse, nes Lietuva – labai maža rinka, finansinis atsiperkamumas užtruktų ilgai. Dirbant užsienyje, bendrovė turi tris pajamų šaltinius.

„Vienas ir pagrindinis yra tas, kad yra transakcijos mokestis, kai vartotojas naudodamasis mūsų platforma perka daiktą ir gauna pilną transakcijos apdraudimą nuo kažkokių atsitikimų – ar siunta bus pamesta, ar daiktas sugadintas, ar kažkas kito atsitiks. Perka su pilnu užtikrintumu, o ta paslauga kainuoja 5 proc. nuo transakcijos mokesčio. Ši paslauga nėra privaloma. Vartotojams leidžiama pasirinkti, ar jie nori drausti savo transakciją ir daryti tai patogiu saugiu būdu per mus, ar daryti tradiciniu būdu. Dauguma vartotojų renkasi saugesnį būdą, nes mokestis nėra didelis.

Turime papildomų paslaugų pardavėjams. Jų dėka jie gali daug lengviau ir greičiau parduoti daiktus. Tai tam tikras daikto iškėlimas, paryškinimas, ką dažniausiai turi skelbimo portalai kaip savo paslaugą. Mes ir šį dalyką turime ir jis labai sėkmingai veikia.

Taip pat turime reklamos paslaugą – trečiosios šalys mūsų platformoje gali reklamuotis, nes turime 25 mln. vartotojų bazę, o vienas vartotojas mūsų platformoje per dieną vidutiniškai praleidžia apie valandą laiko, tai socialinių tinklų lygio vartojimo mastas. Tad reklamos pajamos pakankamai didelės.

Šių trijų paslaugų kombinacija verslą padaro pakankamai pelningu neuždedant didelės naštos vartotojui, kuomet staiga reikia mokėti brangiai už kažkokią paslaugą ir nė viena iš šių paslaugų nėra privaloma. Galime vartotojui būti visiškai nemokama platforma, jei nieko nenori pirkti iš mūsų, ir galime būtų patogi ir mokama platforma, jei norima saugumo ir panašiai“, – sako M. Mikuckas.

Mantas Mikuckas / DELFI nuotr.

Anot jo, šios papildomos paslaugos bus diegiamos ir Lietuvoje, tik dar nėra aišku kuomet. Be to, nuo praėjusių metų rugpjūčio bendrovė pradėjo kurti integruotą tarptautinę platformą, pasiūlė tarptautinį prekių pristatymą. M. Mikucko teigimu, ateityje „Vinted“ gali atsirasti ir daugiau parduodamų daiktų kategorijų.

„Pradėjome nuo moteriškų drabužių, tada sekė vaikiški produktai ir drabužiai, tada vyrų kategorija, beje, dabar labiausiai auganti. Prancūzijoje testuojame namų apyvokos, dekoracijų prekių kategoriją. Natūrali tąsa tokia, kad neapsiribosime viena kategorija. Mes matome šį verslą milijardinį todėl, kad jis yra labai gilus ir labai platus. Kiek žmonėms iš tiesų turi daiktų namuose, kurių nenaudoja? Ir virš 1 mlrd. apyvarta, kurią pasiekėme, manome kad Europoje galima bent 10 kartų padidinti“, – sako jis.

Mat skaičiuojama, kad vien Europoje antrinė drabužių rinka yra verta 13 mlrd. eurų. Bendrovė siekia, kad žmonės rinktųsi tvarius sprendimus, t. y. daugiau pirktų daiktų antrinėje rinkoje, o ne kaskart vis naują produktą.

Apie „Vinted“

Milda Mitkutė ir Justas Janauskas „Vinted“ įkūrė 2008 metais, siekdami padėti kovoti su augančia problema Europoje – per dideliu kiekiu rūbų. Milda kraustėsi iš vieno būsto į kitą, tačiau suprato, kad turi per daug drabužių. Justas padėjo Mildai sukurti portalą, kuriame ji dalį drabužių norėjo atiduoti savo draugams. Platforma tapo itin sėkminga ir sparčiai augo organiškai be jokių išorinių investicijų. 2011 metais prie komandos, kaip pirmasis investuotojas ir vykdomasis direktorius, prisijungė Mantas Mikuckas.

Jis padėjo „Vinted“ išsiplėsti į tarptautines rinkas. Šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus. Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje. Platforma iš viso turi 25 mln. vartotojų, joje – per 180 mln. skirtingų drabužių ir vaikų prekių. Planuojama, kad per šiuos metus „Vinted“ platformoje bus atlikta sandorių, kurių bendra vertė sieks 1,3 mlrd. eurų.

Šiuo metu bendrovei vadovauja generalinis direktorius Thomas Plantenga, o į ją yra investavę penkios rizikos kapitalo bendrovės: „Lightspeed Venture Partners“, „Accel“, „Insight Venture Partners“, „Burda Principal Investments“ ir „Sprints Capital“.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

1 KOMENTARAS
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kaune penktadienį sužibo dar viena eglutė

Savaitgalį orai nedžiugins: numatomi niūrūs ir su krituliais

Penktadienio vakarą Kaune rastas negyvo žmogaus kūnas

„Žalgirio“ trenerių proto išbandymas: pratęsimo prireikė ir čia (video)

Knygų išparduotuvės Kaune – puiki idėja dovanų paieškoms

Nepažįstamieji iš kauniečio nugvelbė tūkstantinę sumą

Kauno valstybinis muzikinis teatras į savo sceną sugrįžo ambicingai

VDU kyla į protestą: kviečia jungtis visus šalies universitetus

Kauno bendrovė statys 200 kambarių viešbutį Anglijoje

Kauno geležinkelio stoties terminalą pasiekė Vokietijos karinė technika