Advokatė paaiškino, kokią naudą suteikia taikos sutartis teisme

Asociatyvi / DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri nori išsiaiškinti esminius taikos sutarties sudarymo privalumus, kai ginčas jau nagrinėjamas teisme.

„Su bendrasavininke turime ginčą teisme dėl nustatymo naudojimosi tvarkos bendrai valdomu turtu. Galimai radome bendrą kalbą dėl abiem šalims tinkamos naudojimosi tvarko nustatymo. Ar galime bylą teisme baigti taikiai? Ar galėtumėte plačiau paaiškinti apie tokį ginčo pabaigimo būdą? Ką daryti jei nesusitari dėl bylinėjimosi išlaidų?“ – klausia skaitytoja.

Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:

Pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas numato, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas suteikia tam tikrų lengvatų ir pasižymi kitais privalumais.

Visų pirma, sudarius taikos sutartį ieškovui ar priešieškinį pareiškusiam atsakovui grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, jeigu byla nebuvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Jeigu byla pasiekė apeliacinės arba kasacinės instancijos teismą, grąžinama 100 arba 75 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Antra, taikos sutartimi galima lanksčiai susitarti dėl ginčo sprendimo abipusių nuolaidų būdu.

R. Lazauskienė / „Advocatera“ nuotr.

Tačiau pabrėžtina, kad teismas tvirtina taikos sutartį tik nustatęs, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja vienos iš sutarties šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebegalima vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Galiausiai, išspręsdamos ginčą taikiai, šalys gali savo nuožiūra susitarti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo arba susitarti nereikalauti viena iš kitos šių išlaidų kompensavimo.

Tokiu atveju, kai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ginčo šalys nesusitaria, taikos sutartyje gali būti nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti teismui, o tai reiškia susitarimą, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas būtų sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Taigi, nors taikus ginčo sprendimo būdas reikalauja pastangų, atkaklumo ir kompromisų ieškojimo, tai yra pigesnis, greitesnis ir patogesnis būdas išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el. paštu kaunas@kasvyksta.lt.

Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo atvykite į advokatų kontorą „Advocatera“ Kaune, prieš tai suderinus atvykimo laiką telefonu 8 671 29151. Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros „Advocatera“ interneto svetainėje.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno oro uosto kavinėse atliktos FNTT kratos

Naktį numatomos sunkios eismo sąlygos

Prieš akistatą su „Alba“ Š. Jasikevičius išskyrė žaidybinio plano akcentus

Muštynės kebabinėje: policija ieško šių vyriškių

Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai: įvardijo, kada ryšį turėsime Kaune ir kituose miestuose

Iš griūvančio pastato vasarą evakuotiems kauniečiams – gera žinia

Išaiškino naujų radarų naudojimo ypatumus: pareigūnams KET negalioja

Kaune startavo internetinė sporto erdvių nuomos platforma

Kauno pareigūnams įkliuvo automobilį vairavęs neblaivus karys

Kelio atkarpoje ties „Mega“ pradėta tilto per Nerį statyba