Kauno merui įteiktas garbingas Japonijos apdovanojimas

„Kaunas auga“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno širdimi tituluojama rotušė ketvirtadienio vakarą alsavo Tekančios Saulės šalies nuotaikomis. Japonijos ambasada čia surengė iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kurioje Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui įteiktas Japonijos Imperatoriaus ordinas.

Dalis įvertinimo – bendražygiams

Kaip rašoma Kauno savivaldybės pranešime spaudai, dar šių metų gegužę Japonijos vyriausybė paskelbė, kad V. Matijošaitis apdovanojamas „Tekančios saulės ordinu su aukso spinduliais ir rozete“. Garbingas apdovanojimas paskirtas už nuopelnus stiprinant tarpusavio supratimą puoselėjant Čijunės Sugiharos atminimą ir skatinant tarpregioninį bendradarbiavimą tarp Japonijos ir Lietuvos.

„Būdamas Kauno miesto tarybos nariu, Visvaldas Matijošaitis prisidėjo įtvirtinant Japonijos ir Lietuvos draugystę. Nuo 2015 m. balandžio, kai buvo išrinktas meru, jis palaikė visas iniciatyvas ir veiklas, susijusias Čijunės Sugiharos įamžinimu, Kaune pradėti organizuoti Sugiharos savaitės renginiai“, – kalbėjo Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Shiro Yamasaki, su ponia Yuko Yamasaki iškilmingai įteikę apdovanojimo pažymėjimą ir ordiną.

Priimdamas apdovanojimą, V. Matijošaitis dėkojo artimiausiems bendražygiams ir Kaune veikiančių organizacijų nariams – Sugiharos grupės Kauno ir Japonijos ryšių plėtrai atstovams Sugiharos fondui „Diplomatai už gyvybę“.

„Didelė garbė priimti šį apdovanojimą. Manau, tai ne tik įvertinimas, bet ir paskatinimas toliau plėtoti bei stiprinti tarpusavio ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos. Visuomet vertinu komandinį darbą, nes tik taip galima pasiekti norimų rezultatų, todėl nemaža dalis šio apdovanojimo pelnytai priklauso žmonėms, kurie prisidėjo auginant draugystę su Tekančios Saulės šalimi“, – savo padėko kalboje sakė V. Matijošaitis.

Bendrystė kultūroje ir švietime

„Mūsų aktyvūs kultūriniai, švietimo ir ekonominiai mainai leidžia daug ko išmokti iš Japonijos ir geriau vieniems kitus pažinti. Sakurų sodinimas jau tapo gražia tradicija Kaune, prie kurios aktyviai jungiasi ne tik japonai, bet ir Kauno organizacijos. Geografinių atstumų nesutrumpinsime, bet tikiu, kad mintimis, bendrais darbais mes ir toliau vieningai artinsime mūsų valstybes“, – pridūrė V. Matijošaitis.

Pasak jo, Japonijos dvasią kauniečiai vis labiau jaučia grožėdamiesi Nemuno saloje augančiu sakurų parku. Neseniai Kaune viešėjo būgnų virtuozų grupė „Soshu Hiratsuka Tanabata Taiko“, Kauno publikai dovanojusi nemokamus koncertus. Bendrystės su šia šalimi rezultatus ilgainiui vis labiau pastebės net ir mažiausi miesto gyventojai. Kauno miesto pedagogai nuolat dalyvauja stažuotėse ir kaupia patirtį bei žinias sekdami japonų pavyzdžiu, mat šios šalies mokiniai pasižymi vienais aukščiausių pasiekimų pasaulyje.

Jau trejus metus Kaunas puoselėja artimus ryšius su Japonijos miestais Jaocu, Hiracuka, Tsuruga ir Gifu apskritimi. Prieš kitąmet vyksiančias Tokijo olimpines žaidynes Hiracukoje treniruosis Lietuvos sportininkai, todėl šis miestas jau dabar neoficialiai vadinamas „lietuviškiausia“ Japonijos vietove.

Sugiharą įamžins originali skulptūra

2020-ieji Lietuvoje paskelbti Sugiharos metais. Jau trečią kartą Kaune vyks Sugiharos savaitė, kurią vainikuos ypatingas momentas – bus atidengta skulptūra Pasaulio tautų teisuolio Čijunės Sugiharos atminimui. Ji iškils pačioje Kauno širdyje, Laisvės alėjoje netoli fontano, prie viešbučio „Metropolis“, kur, uždarius Japonijos konsulatą, prieš išvykdamas atgal į Japoniją gyveno ir toliau „gyvybės vizas“ pasirašinėjo Č. Sugihara.

Trijų metrų aukščio skulptoriaus Martyno Gaubo kūrinyje „Čijunei Sugiharai atminti“ vaizduojamos ratu į dangų besiveržiančios origami formos gervės, pagamintos iš patinuotos, šviesios bronzos. Skulptūros pagrindą sudaro ovalus juodas granitas. Jame bus išgraviruotas Sugiharos antspaudas, gyvenimo bei nuopelnų aprašymas lietuvių, anglų, japonų ir jidiš kalbomis.

„Skulptūroje kylantis gervių srautas simbolizuoja ištrūkimą iš karo, mirties gniaužtų ir laisvės bei taikos siekį. Mūsų misija yra drauge skleisti pasauliui Sugiharos vertybes šiais neramiais laikais“, – kitų metų spalį Kauną papuošiančios skulptūros reikšmę paaiškino V. Matijošaitis.

Čijunė Sugihara (1900–1986) buvo Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, 1939–1940 metais rezidavęs Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Antrojo pasaulinio karo metais jis padėjo apie 6 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų pabėgti iš Europos, išduodamas jiems tranzitines Japonijos vizas. Taip jis rizikavo savo karjera, nes oficialiai tam neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.

1940 m. rugpjūčio 28-ąją, kada konsulatas buvo uždarytas, Č. Sugihara ir toliau pasirašinėjo vizas „Metropolio“ viešbutyje. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis prieš išvažiuojant į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga–Berlynas, kurias pasirašytas mesdavęs pro traukinio langą. Tikslus išduotų vizų skaičius nežinomas. Manoma, kad galėjo būti išduota apie 2139 taip vadinamųjų „gyvybės vizų“.

12 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Garliavoje atsidariusioje parduotuvėje – gėrybės iš kaimo

Netoli „Girstučio“ baseino „BMW“ automobilio avarija

Prognozuoja chaosą: dėl naujos padangų perdirbimo tvarkos gali kilti kainos

Bendrystės žinią Kaune neša daugiau nei 400 popierinių žmogeliukų

Daiktų žymėjimas „keliasi“ į elektroninę erdvę

Kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas V. Adamkus pagerbtas už nuopelnus teismų sistemai

Laukia nemalonūs orai: gūsingas vėjas atneš šlapdribą

Kauno centrinio pašto ateitis: konservatoriai parengė išsaugojimo projektą

„Žalgirio“ košmaras tęsiasi – pralaimėtas septintas Eurolygos susitikimas iš eilės

Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, ką daryti su sutaupytu milijonu