Giminaičių socialiniame būste gyvenanti E. Kručinskienė nusileisti neketina: kas čia nelegalaus?

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Neseniai apie dalyvavimą Seimo rinkimuose pranešusią kaunietę Eglę Kručinskienę aplankę Kauno savivaldybės atstovai pareikalavo atlaisvinti socialinį butą, kuriame ji su šeima gyvena. Būstas iš tikrųjų skirtas jų giminaičiams, tad tai, anot Kauno savivaldybės, tiesiog nelegalu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius laidoje „DELFI diena“ sako, kad socialinis būstas apskritai – viena didžiausių problemų savivaldybėse. Kai kur jo gali tekti laukti ir 10 metų, o savivaldybės siūloma vos 15-os eurų piniginė parama būstui išsinuomoti – visiškas nesusipratimas.

Nesupranta, kas čia nelegalaus

Pasak E. Kručinskienės, jai ir jos šeimai ši situacija buvo netikėta. „Kaip suprantu, mes turim būti išmesti į gatvę. Auginame du mažamečius vaikus ir neturime kur gyventi, galbūt ką nors skirs laikinai. Kol kas nieko negaliu pasakyti. Gal neišmes tiesiog į gatvę žiemą, kad lauke reikėtų būti“, – laidoje „DELFI diena“ sako E. Kručinskienė.

Anot jos, anksčiau šiame būste gyveno jos seneliai, paskui – dėdė, tačiau giminei būstas niekada nepriklausė. „Šitas būstas priklausė mano seneliui ir močiutei: tarybiniais laikais gavo jį už savo darbą kaip visi. Čia gyveno mano dėdė Algis Augutis. Mes esam susiję su šiuo būstu, nors nesam tie, kuriems priklauso. Kadangi mano dėdė jo neišsipirko, tai jis liko savivaldybės, o paskui jį padarė socialiniu būstu. Tai buvo mūsų visų būstas, kurie augom pas senelius, gyvenom, čia buvo visos mūsų šeimos būstas“, – aiškina kaunietė.

Ji pasakoja, kad su šeima būste apsigyveno tada, kai giminaičiai išvyko dirbti į užsienį užsidirbti pinigų, kad, kaip teigia E. Kučinskienė, galėtų šį būstą išsipirkti.

„Mes atėjom pas savo giminaičius, nes jie išvyko užsidirbti pinigų, kad šitą būstą nusipirktų. Kad jis nebebūtų socialinis, o privatus. Jiems reikėjo pinigų, dabar planavo jau grįžti ir jame apsigyventi įsigiję. Prieš 2 metus jiems buvo teisė išsipirkti šitą būstą, bet kai sužinojo kainą, ji buvo labai didelė, jie truputį sudvejojo ir tuo metu nespėjo nusipirkti“, – pasakoja E. Kručinskienė.

Moteris sako, jog su šeima taip pat laukia eilėje socialiniam būstui gauti. „Su mumis buvo kabama, kokio mes būsto pageidaujame. Mes pasakėm, kad pageidaujam būsto Panemunėje ir kad būstas būtų medinis, kad galėtume malkomis kūrenti, nes nenorime daugiabučio, kuriame su savo mažomis pajamomis neįstengsime mokėti už šildymą, bus skolos. Jei mūsų giminaičiai praranda galimybę šitą būstą įsigyti, tai tegu mums perleidžia. Kaip tik jis atitinka mūsų šeimos poreikį ir mes jau priėjom eilę“, – sako ji.

„Nežinau, kas čia gali būti nelegalaus. Jei mano giminaičiai išvažiavo, ir jų būstas stovi, kad jis būtų prižiūrėtas, nepelytų, kad būtų pašildomas, ko gi paprašys žmonės. O kaip tiems žmonėms užsidirbti pinigų, kad išsipirktų tokį socialinį būstą, jei tik išvykę gali užsidirbti?“ – klausia moteris.

Siūlo laikytis įstatymų

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė sako, kad būstai asmenims suteikiami pagal eilę, o ne pagal pageidavimus. Paklausta, ar atvejis kaip nors susijęs su E. Kručinskienės paskelbimu apie dalyvavimą Seimo rinkimuose, savivaldybės atstovė sako, jog būstai nuolat tikrinami.

„Savivaldybė reguliariai tikrina būstus, aplanko, pasižiūri, ar naudojami pagal paskirtį, ar juose gyvena asmenys, kuriems socialinis būstas išnuomotas. < …> Per šiuos metus jau patikrinta apie 600 socialinių būstų. Ir ponios Kručinskienės būstas pateko į tą sąrašą, bet tikslo jokio nėra. Tai bendra tvarka“, – sako J. Baltaduonytė.

„Šis būstas, ką patvirtino ir ponia Kručinskienė, visada buvo savivaldybės. Jis nėra paveldimas. Tai yra būstas, suteikiamas eilės tvarka asmenims, kuriems reikalinga pagalba, o ne pagal tai, kas norėtų“, – aiškina ji.

„Jis buvo išnuomotas giminaičiams, kurie turėjo teisę išsipirkti būstą, bet ja nepasinaudojo, nes tai yra teisė, bet ne pareiga. Bet tai nereiškia, kad tu gali savo nuožiūra perleisti kitiems asmenims“, – priduria ji.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius taip pat mano, kad šioje situacijoje vienintelė problema – įstatymo nesilaikymas.

„Manau, kad problemos nėra, arba įstatymo nesilaikymas yra problema. Aiškiai pasakyta, kad yra įstatymas, kuris numato, kad jei neturi būsto, tavo žemos pajamos, tu pretenduoji į būstą. Atsistoji į eilę, eilė, tikėtina, juda lėtai. Jonavos atveju, jei pageidautum socialinio būsto ir būtum tinkamas pareiškėjas, reikėtų laukti apie 3,5 metų. Nežinau, kiek Kaune, manau, tikrai daugiau nei trejus metus. Eilėje nėra šventesnių – visi lygūs. Ir kai valstybė su tavimi sudaro nuomos sutartį, tu neįgyji jokios teisės pernuomoti, subnuomoti, daryti iš to verslą“, – aiškina M. Sinkevičius.

M. Sinkevičius / DELFI nuotr.

Anot jo, jei E. Kručinskienės giminaičiai atsisakytų būsto, kuriame ji šiuo metu gyvena, būstas greičiausiai atitektų kitai šeimai. „Jeigu ponia Kručinskienė yra eilėje ir laukia, bet jos giminaičiai, kurie turėjo teisę ir gyveno, atsisakytų to būsto, greičiausiai jis tektų ne poniai Kručinskienei, kuri nežinome, kurioje vietoje yra eilėje, o tiesiog laukiantiems pirmiesiems eilėje“, – sako. M. Sinkevičius.

Galimybės likti būste – miglotos

Paklausta, ar yra galimybių, kad E. Kručinskienės šeima galėtų likti būste, kuriame šiuo metu gyvena, Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja sako, kad iš pradžių jį reikia atlaisvinti.

„Jį atlaisvinus, jis būtų siūlomas eilės tvarka. Bet tik būstą atlaisvinus, jį sutvarkius. Tai reikia žiūrėti, kelinta eilėje yra ponia Kručinskienė“, – aiškina J. Baltaduonytė.

„Apie šitą būstą aš negaliu atsakyti, ar jis sutvarkytas, ar remontuotinas. Į laisvo būsto fondą įtraukiami tinkami gyventi būstai“, – sako savivaldybės atstovė.

Anot jos, likti gyventi šiame būste E. Kručinskienės šeima galėtų tik tuo atveju, jei būsto atsisakytų aukščiau eilėje esantys žmonės. J. Baltaduonytė taip pat primena, kad E. Kručinskienė jau yra atsisakiusi savivaldybės pasiūlyto kito būsto.

„Pradėkim nuo to, kad eilės tvarka jai buvo pasiūlytas būstas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, kvadratūrą šiai šeimai. Ji šio būsto atsisakė, išreikšdama pageidavimus. Eilėje yra daugiau nei 700 pareiškėjų. Kručinskienė nėra pirma eilėje. Jeigu pirmas eilėje yra vienas žmogus, o laisvo būsto fonde yra trijų kambarių butas, tai vienam asmeniui mes negalime siūlyti tokio buto. Jeigu kiti asmenys, esantys aukščiau eilėje, atitinka kriterijus, ar [Kručinskienės šeima gali] gauti šį būstą, galėtume svarstyti, jei tie asmenys atsisakys savo teisės“, – sako J. Baltaduonytė.

Tuo tarpu E. Kručinskienė teigia išsiaiškinusi, kad gauti šį būstą pagal bendrą eilę gali būti išvis nerealu. „Tai, kad kažkas yra už mus pirmesnis, nėra tiesa. Aš sužinojau, kad tokie būstai, neduodami šitoms šeimoms, kurios laukia eilėje būstui gauti, tai net nerealu, kad mums duotų šitą būstą. Nes dabar yra įstatymas, kad tokius būstus parduoda – atseit jie prasti“, – kalba E. Kručinskienė.

„Kaip ir sakiau, mes jau priėjom eilę socialiniam būstui gauti, ir būtų labai gerai, nes mes jau ir užregistravę vaikus į priešmokyklinę klasę čia. Mums čia viskas žinoma. Mums galite duoti šitą būstą, viskas atitinka mūsų šeimos poreikius. Susitvarkysim, vyras turi rankas, viskas blizgės, galėsit ateiti patikrinti. Ar jums labai sunku taip padaryti?“ – klausia moteris.

Į gatvę tikrai neišmes

Savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius užtikrina, kad šioje situacijoje nepilnamečiai vaikai į gatvę išmesti tikrai nebus.

„Ponia Kručinskienė yra teisi dėl nepilnamečių vaikų – jie tikrai nebus išmesti į gatvę. Jeigu ji neparodys geros valios ir pati neatlaisvins būsto, matyt, situacija įsišaldys laike ir istorija tęsis“, – mano M. Sinkevičius.

Vis dėlto, pabrėžia jis, nereikėtų piktnaudžiauti, geriau laikytis įstatymų. „Įstatymų yra numatyta, kad negali būti ilgas pageidavimų koncertas. Jeigu reikia būsto ir savivaldybė ar valstybė ateina į pagalbą, o tu atsisakai, po kelių siūlymų tave eliminuos iš eilės. Jei pradėsi rodyti kaprizus, valstybė sakys, turbūt nelabai ir reikia to būsto“, – aiškina M. Sinkevičius.

Anot jo, socialinio būsto problemos apskritai yra vienos opiausių visose savivaldybėse. „Skirtingose savivaldybėse [socialinio būsto reikia laukti] skirtingai. Jonavoje turime 1000 socialinių būstų fonde, tai laukti reikia 3,5 metų. Yra miestų, kur reikia laukti ir 10 metų. Galime užduoti klausimą, o kur tie žmonės gyvena? Jie kažkur, matyt, glaudžiasi. Bet socialinio būsto poreikis iš tikrųjų didžiulis“, – sako Savivaldybių asociacijos prezidentas.

„Valstybė arba siūlo būstą iš fondo, arba yra kitas nelabai populiarus būdas, kai dengiami nuompinigiai. Bet reikia registruoti nuomos sutartį, jos trukmė turi būti ne mažesnė nei metai ir, pavyzdžiui, Jonavoje trijų asmenų šeima, jei ji rastų būstą, gautų apie 15 eurų. Metodika nėra patraukli“, – aiškina M. Sinkevičius.

Paklaustas, ką už tokią sumą šeima galėtų išsinuomoti, politikas atsako lakoniškai: „Nieko. Todėl ši forma yra, bet ji neveikia. < …> 15 eurų parama iš valstybės – visiškas nesusipratimas.“

Daugiau naujienų skaitykite čia.

173 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Garliavoje atsidariusioje parduotuvėje – gėrybės iš kaimo

Netoli „Girstučio“ baseino „BMW“ automobilio avarija

Prognozuoja chaosą: dėl naujos padangų perdirbimo tvarkos gali kilti kainos

Bendrystės žinią Kaune neša daugiau nei 400 popierinių žmogeliukų

Daiktų žymėjimas „keliasi“ į elektroninę erdvę

Kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas V. Adamkus pagerbtas už nuopelnus teismų sistemai

Laukia nemalonūs orai: gūsingas vėjas atneš šlapdribą

Kauno centrinio pašto ateitis: konservatoriai parengė išsaugojimo projektą

„Žalgirio“ košmaras tęsiasi – pralaimėtas septintas Eurolygos susitikimas iš eilės

Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, ką daryti su sutaupytu milijonu