Įtarimai N. Venckienei: mįslingi JAV išbraukymai ir teisiniai pančiai teisėsaugai

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Iš už Atlanto į Lietuvą pargabentos buvusios teisėjos Neringos Venckienės įtarimų sąrašą Amerikos teisėsauga sutrumpino tris kartus: nuo trylikos iki keturių. Tačiau ar tikrai Lietuvos teisėsauga galės tęsti baudžiamąjį persekiojimą tik pagal juos? O jei atsiras naujų įtarimų, ar galės juos pareikšti?

Tokia tikimybė – pareikšti naujų įtarimų – egzistuoja. Tačiau, jei bus pareikšti įtarimai dėl veiksmų, kurie buvo padaryti prieš N. Venckienei perbėgant į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV), Lietuvos teisėsauga turės kreiptis į valstijas.

Tokiu atveju užsisuks ilgas procesas, laukiant, kol Amerikos teisėsauga juos patvirtins arba ne. Įtarimų be JAV teisėsaugos patvirtinimo Lietuvos teisėsauga gali kelti tik tokiu atveju, jei veiksmai, dėl kurių jie bus keliami, bus padaryti N. Venckienę jau susigrąžinus į tėvynę, reiškia – tik nuo šių metų lapkričio pradžios.

Įtarimų sąrašas po proceso JAV teismuose gerokai sumenko. Kodėl? Ar kažko pritrūko? DELFI kalbintas advokatas Linas Žalnieriūnas įvardijo, kodėl įtarimų galėjo sumažėti ir pagal kokius įtarimus asmuo galėjo būti perduotas.

N. Venckienė atvežta į Kauno apylinkės teismą 30 nuotr.

Advokatas pabrėžė ir veikas, dėl kurių asmuo negali būti perduodamas. Tiesa, tai – įdomi detalė, nes du iš keturių JAV paliktų straipsnių yra išvardytame advokato sąraše. Dar vienas iš keturių įtarimų kelia klaustukų, kuriuos panaikinti padėtų tik įsigilinimas į JAV teisę.

Susimąstyti verčia ir tai, kad visi keturi įtarimai, kuriuos paliko JAV teisėsauga, yra susiję su vienu įvykiu – mergaitės perdavimu iš Kedžių namų Laimutei Stankūnaitei. Dėl kitų epizodų pareikšti įtarimai buvo panaikinti.

Kodėl įtarimai taip sumenko?

2013-ųjų gegužę Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo priimtas sprendimas paskelbti N. Venckienės paiešką. Jau tuo metu žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad N. Venckienė su sūnumi gyvena Čikagoje, tačiau Amerikos pareigūnų buvo suimta tik po penkerių metų.

Tik tuo metu, kai N. Venckienė buvo suimta, Lietuvos Generalinė prokuratūra paviešino trylika įtarimų, kuriuos jie nurodė kreipdamiesi į JAV su ekstradicijos prašymu.

Generalinės prokuratūros pateikti įtarimai:

167 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

168 str. 1 d.: neteisėtas informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimas ar panaudojimas, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

153 str.: jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas, už kurį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

163 str.: piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis, už ką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

232 str.: nepagarba teismui, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

228 str. 2 d.: piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, už ką baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

154 str. 2 d.: šmeižimas asmens, neva padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, už ką baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

236 str. 1 d.: asmens melagingas apskundimas įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tačiau JAV pareigūnai šį sąrašą gerokai išbraukė ir paliko tik keturis įtarimus, pagal kuriuos ir perdavė N. Venckienę Lietuvai.

JAV teisėsaugos patvirtinti įtarimai:

231 str. 1 d.: trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

245 str.: teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

140 str. 1 d.: fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

286 str.: pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, už ką baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Advokatas Linas Žalnieriūnas DELFI kalbėjo, kad teismas, spręsdamas asmens išdavimą, susipažįsta su visais prašančios išduoti valstybės pateiktais dokumentais ir patikrina, ar jie surašyti tinkamų institucijų, ar jie atitinka reikalaujamą turinį ir formą. Jo teigimu, teismas taip pat vertina, ar prašančios išduoti valstybės dokumentų pakanka pagrįsti perdavimui pagal pateiktus įtarimus.

N. Venckienė Lietuvai buvo perduota, todėl advokatas teigia, kad dokumentai, tikėtina, buvo surašyti teisingai, tačiau pridūrė: „Manytina, kad šioje byloje galimai trūko kai kuriuos įtarimus pagrindžiančių duomenų arba jų prokurorai nepateikė. Tai galėjo būti pagrindas atsisakyti perduoti dėl kai kurių straipsnių“.

Advokatas L. Žalnieriūnas taip pat pridūrė, kad kai kurie įtarimai galėjo dingti dėl Lietuvos ir JAV teisės nesutapimų.

„Asmuo gali būti išduodamas tik už tas veikas, kurios laikomos nusikalstamomis, ir už jų padarymą asmuo yra baudžiamas tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal JAV valstybės įstatymus. Šiuo atveju reikia tikrinti JAV teisę, ieškant analogiškų veikų jų teisėje“, – tvirtino advokatas.

Beje, ekstradicijos metu asmuo gali būti perduodamas tik dėl tų veikų, už kurias gali būti skiriama bent vienerių metų laisvės atėmimo bausmė pagal abiejų šalių įstatymus. „Šiuo atveju iškart atkrenta tokie įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 140 str.; BK 313 str.; BK 245 str.. Dėl šių veikų negalėjo būti perduodama“, – teigė advokatas, nors vienas du iš jo įvardytų BK straipsnių yra keturių paliktųjų sąraše.

L. Žalnieriūnas taip pat pridūrė, kad negali būti perduodama dėl tų veikų, „už kurias Lietuvoje numatytas laisvės atėmimas iki dviejų ar trijų metų, tačiau JAV teisėje už jas gali būti skiriama iki vienerių metų laisvės atėmimas“.

N. Venckienė išvežta iš teismo – sprendimo dėl kardomosios priemonės nėra (atnaujinta) 25 nuotr.

Advokatas įvardijo šiuos įtarimus: BK 236 str.; BK 154 str.; BK 286 str.; BK 231 str.; BK 232 str.; BK 167 ir 168 str. „Tai realus pagrindas neperduoti asmens dėl tokių veikų, ypač atsižvelgiant į tai, kad JAV teisėje bausmės priklauso nuo nusikaltimo priskyrimo atitinkamam laipsniui ir panašiai“, – pridūrė L. Žalnieriūnas ir pabrėžė, kad norint viską išsiaiškinti, reikia tikrinti JAV teisę.

Beje, jo teigimu, Generalinė prokuratūra, gavusi leidimą parsigabenti N. Venckienę tik dėl keturių įtarimų, turėjo gauti ir tikslius paaiškinimus, kodėl kiti įtarimai buvo panaikinti. Lietuvos teisėsauga viešai JAV paaiškinimų nepagarsino.

„Reikšminga tai, kad teismas, spręsdamas asmens perdavimą už kelias veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamos bent vienerių metų laisvės atėmimo bausme, o kitos švelnesne bausme, tai teismas turi svarstyti asmens išdavimą už visas nusikalstamas veikas, – pabrėžė L. Žalnieriūnas. – Šiandien nesu susipažinęs su JAV teise, tačiau galima hipotetiškai svarstyti, kad JAV teismas atskiras veikas jungė į epizodus.“

Advokatas paaiškino, kad tarpusavyje susijusios veikos galėjo būti vertinamos kartu ir jeigu nebuvo pagrindo perduoti dėl vienos veikos, tai buvo atsisakyta perduoti ir dėl kitų susijusių veikų. Tiesa, L. Žalnieriūnas patikino, kad tai – tik samprotavimas.

Nuo praėjusių metų pradžios iki šių metų lapkričio Čikagos kalėjime kalintos N. Venckienės advokatai visais įmanomais būdais stengėsi sustabdyti ekstradiciją, vienas iš jų argumentų buvo – byla politinė. Jei jiems būtų pavykę tai įrodyti, N. Venckienė nebūtų grąžinta. Tai patvirtino ir L. Žalnieriūnas.

„Ne mažiau reikšminga ir tai, kad asmuo negali būti išduodamas už politinio pobūdžio nusikaltimus, – teigė advokatas ir pridūrė, – Tikėtina, kad šioje situacijoje perduotas asmuo pateikė savo argumentus JAV teismui ir galėjo kokybiškai pagrįsti,kad kai kurios veikos galėjo būti inicijuotos politiniais sumetimais, nes ji pati buvo Lietuvos Respublikos parlamento narė.“

Kas toliau?

Kai N. Venckienė buvo pargabenta į Lietuvą, Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad baudžiamasis persekiojamas jos atžvilgiu galės būti tęsiamas tik pagal jau įvardytus keturis straipsnius. Vis dėlto, neatmetama galimybė, kad naujų įtarimų ji gali sulaukti.

Teismas N. Venckienės nepagailėjo - skirtas suėmimas (atnaujinta) 29 nuotr.

„Procesas Lietuvoje gali vykti tik dėl tų veikų, dėl kurių asmuo buvo perduotas. Baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas dėl veikų, dėl kurių asmuo nebuvo perduotas, jeigu nėra jį išdavusios valstybės sutikimo. Norint pateikti naujus įtarimus reikalingas išdavusios valstybės sutikimas“, – teigė L. Žalnieriūnas.

Beje, jis pridūrė, kad „nagrinėjant bylą teisme gali būti pakeičiamas veikos, už kurią jis buvo išduotas, kvalifikavimas, tačiau švelninančiais pagrindais“. Advokatas paaiškino, kad, pavyzdžiui, teisiant už nužudymą įtarimas gali būti švelninamas, pavyzdžiui, iki neatsargaus gyvybės atėmimo.

N. Venckienė toliau kovoja su teisėsauga

Lapkričio pradžioje į Lietuvą pargabentai N. Venckienei Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai pratęsė suėmimą dviem mėnesiams. Pagal šį sprendimą, N. Venckienė iki sausio šeštosios turėtų būti laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje.

Jame ją jau aplankė žmogaus teisių gynėjai ir tėvai. Tiesa, susitikimas su tėvais vyko per stiklą, nors buvo gana ilgas – galėjo kalbėtis dvi su puse valandos. Vos teismui skyrus dviejų mėnesių suėmimą, N. Venckienė jį apskundė, tačiau Kauno teisėjai atsisakė tirti skundą pasiremdami tuo, kad turėjo su ją ryšių dar tuomet, kai ji dirbo teisėja.

Lietuvos apeliacinis teismas pavedė skundą nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Lapkričio 15-ąją buvo surengtas posėdis, kurio metu N. Venckienės advokatė prašė nušalinti kelis teisėjus, tačiau teismas prašymą atmetė.

Sprendimas dėl N. Venckienės skundo bus skelbiamas antradienį.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

5 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

„KEKS'o“ kalėdiniame padėkos vakare netrūko spalvų ir gerų emocijų

Už tautiečių nužudymą Kaune teisiamam ukrainiečiui siekiama skirti griežčiausią bausmę

Į Kauno gatves išrieda pirmieji savaime įsikraunantys hibridiniai „Subaru Forester e-Boxer“ visureigiai

Pradedama bilietų prekyba į olimpinę krepšinio atranką Kaune – paskelbtos kainos

Amerika Kaune: „Brooklyn Brothers“ atvyko

Atnaujinami traukinių tvarkaraščiai: Kauną pasiekti bus galima 40 kartų per dieną

Savanorių prospekte iškils dar vienas geidžiamiausio Kauno architekto kūrinys

Nauja tendencija: namus Kalėdoms papuošti kvapu

Siautės itin stiprus vėjas – išplis lietaus debesys

Iki galo Maskvoje kovojęs “Žalgiris” krito nuo vieno metimo