Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską. Būdamas arčiau Saulės nei mūsų planeta Merkurijus tą dieną atsidurs tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės ir kaip juodas taškas praslinks per Saulės diską.
Per nedidelį teleskopą ar žiūronus apsaugotus specialiais filtrais, bus galima pamatyti palaipsniui Saulės paviršiumi slenkantį juodą tašką, rašoma pranešime spaudai.
Merkurijaus tranzitas truks net šešias su puse valandos (nuo 12:35 iki 18:04 val.). Jis bus matomas Afrikoje, Antarktidoje, Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikose.
Lietuvoje Saulės disko kraštą Merkurijus palies 14:35 val. 14:37 val. – jis jau bus matomas kaip juodas taškas Saulės disko paviršiuje.
Iki saulėlydžio Merkurijus nuslinks Saulės disku šiek tiek daugiau nei ketvirtį kelio. Kaune Saulė leisis 16.31 val., Vilniuje 16.26 val., Klaipėdoje 16.38 val. Jau po saulėlydžio 17:20 val. Merkurijus bus atsidūręs arčiausiai Saulės disko centro, o nuo Saulės nuslinks 18.04 val.
Visas Merkurijaus tranzitas atrodys taip:
Tik arčiau Saulės nei Žemė esančios planetos Merkurijus ir Venera gali užslinkti ant Saulės disko.
Prieš tai Merkurijaus tranzitas buvo stebimas 2016 m. gegužės 9 d.:
Kitas Merkurijaus tranzitas Saulės disku Lietuvoje bus matomas tik 2032 m. lapkričio 13 d.
Veneros paskutinis tranzitas buvo stebimas 2012 m., kitas įvyks tik 2117 m.
Jei apsiniaukęs dangus trukdys stebėti šį įspūdingą reiškinį, tai verta bus prisėsti prie kompiuterio ir pažiūrėti tiesioginę šio įvykio transliaciją iš įvairių observatorijų.
Transliacija iš Kanarų Tenerifės saloje (Ispanija) įrengto Saulės teleskopo:
Transliacija iš Grifito observatorijos Los Andžele, Kalifornijoje, JAV:
Transliacija iš NASA kosmose skriejančios Saulės dinamikos observatorijos:
Griežtai draudžiama stebėti Saulę pro žiūronus ar teleskopą per akinius nuo saulės ar atsitiktinius filtrus. Labai pavojinga žiūrėti į Saulę tiesiogiai. Patariama Saulės vaizdą suprojektuoti ant popieriaus lapo arba pasitelkti specialius filtrus, sulaikančius didžiąją dalį net tik matomų, bet ir nematomų spindulių.
Apie šio įvykio stebėjimo ypatumus galite sužinoti čia:
„Merkurijus yra mažiausia Saulės sistemos planeta. Merkurijus skersmuo tik 1,4 karto didesnis už Mėnulio. Atmosferos Merkurijus neturi, o jo paviršius panašus į Mėnulio – nuklotas gausybe kraterių. Merkurijaus metai trunka tik 88 žemės paras – per tiek laiko jis apsisuka apie Saulę. Tik 13 kartų per šimtmetį Merkurijus atsiduria vienoje linijoje tarp Saulės ir Žemės, tada ir matome jo slinktį Saulės disku.“ – apie būsimą astronominį įvykį sakė etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
