Rengiamasi rekonstruoti „Via Baltica“ ruožą iki Lenkijos sienos

DELFI nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kelių direkcija rengiasi maždaug 300 mln. vertės „Via Baltica“ atkarpos nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstrukcijai.

Pasak direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, darbus planuojama pradėti 2021 metais, baigus žemės paėmimo procedūras ir pasirinkus rangovus, o juos baigti ketinama iki 2025-ųjų pabaigos.

Susisiekimo ministerija teiks Vyriausybei tvirtinti daugiau kaip 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo specialųjį planą, taip pat prašys pradėti plane numatytos žemės paėmimo procedūrą.

Pirmadienį šis klausimas bus svarstomas ministerijų atstovų pasitarime.

„Kai Vyriausybė patvirtins specialųjį planą, mes skelbsime techninio projekto parengimo konkursą. Tokio ilgo ruožo projekto parengimas tikrai gali užtrukti iki pusantrų metų, tačiau tuo pačiu metu lygiagrečiai bus vykdomos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros“, – BNS sakė V. Andrejevas.

Iš savininkų reikės paimti 745 žemės sklypus arba jų dalis, iš jų 415 yra Marijampolės rajone, 330 – Kalvarijoje. Pasak V. Andrejevo, kol kas nežinoma, kiek lėšų reikės žemės paėmimui.

„Turės būti atlikti individualūs vertinimai, be to, dalis žmonių gali su tuo nesutikti, todėl gali prireikti teisminių procedūrų“, – aiškino Kelių direkcijos vadovas.

Jo teigimu, nors preliminariai skaičiuojama, kad ruožo rekonstrukcija kainuos apie 300 mln. eurų, ši suma dar gali keistis tiek į didesnę, tiek į mažesnę pusę.

„Lėšų poreikį aiškiai matysime parengus techninį projektą. 300 mln. eurų suma yra preliminari, atsižvelgiant į ankstesnių ruožų išlaidas. Turime tam tikrų vietų arčiau sienos, kur yra pelkių ir durpynų, todėl rekonstrukcijai reikalingų lėšų suma gali koreguotis tiek į vieną, tiek į kitą pusę“, – sakė V. Andrejevas.

Rekonstravus ruožą leistiną greitį jame ketinama padidinti iki 130 kilometrų per valandą, panaikinti visas vieno lygio sankryžas ir nuovažas, atskirti tranzitinį ir vietinį transportą, sankryžas rengti tarp jų išlaikant 5 kilometrų atstumą, įgyvendinti aplinkosaugis reikalavimus.

Šiame „Via Baltica“ ruože esančios degalinės kritikavo rekonstrukcijos specialųjį planą, nes jame nenumatyti tiesioginiai įvažiavimai į degalines. Kelių direkcija tvirtina, kad „Via Baltica“ ruožas bus paverstas automagistrale, todėl padidinus leistiną greitį iki 130 kilometrų per valandą tiesioginiai įvažiavimai į degalines yra neįmanomi.

Degalinių tinklų „Emsi“ ir „Alauša“ valdytojai dėl rekonstrukcijos specialiojo plano kreipėsi į Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pastarasis rugpjūčio pabaigoje „Emsi“ prašymą dėl plano keitimo atmetė, tuo metu „Alaušos“ prašymas, anot V. Andrejevo, kol kas nėra išnagrinėtas.

Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.

Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai, projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

29 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Aplinkos ministras apie incidentą „Achemoje“: gyventojų informavimas visiškai šlubavo

Atsinaujinusi programa „Iniciatyvos Kaunui 2020“ laukia originalių idėjų

Kauno oro uoste nauja skrydžio kryptis: kitąmet bus galima pasiekti dar vieną kurortą

Įspėja dėl pavojingų eismo sąlygų: snigs beveik visoje šalyje

Kaunietė: jei norite iš ligoninės artimuosius parsivežti gyvus, nesitraukite nuo jų

Vyriausybė nusprendė bylinėtis su bendrove „Skonis ir kvapas“: nesutaria dėl kaljanų tabako akcizo

Ekstremalios sveikatai situacijos bus valdomos iš Kauno

Kaunas laukia pasiūlymų Gerumo kristalų apdovanojimams

Stabdomas Kauno centrinio pašto pardavimas, nuomonę pareiškė S. Skvernelis (papildyta)

Kauno „Žalgirio“ organizacija varžosi dėl geriausiojo darbdavio titulo