Teismas N. Venckienės nepagailėjo – skirtas suėmimas (atnaujinta) – Kas vyksta Kaune

Teismas N. Venckienės nepagailėjo – skirtas suėmimas (atnaujinta)

Penktadienį antrąkart į Kauno apylinkės teismą atvežta buvusi teisėja ir parlamentarė Neringa Venckienė išgirdo sprendimą dėl kardomosios priemonės. Trečiadienį iš JAV parvežta N. Venckienė suimta dviem mėnesiams.

Mano, kad N. Venckienė galėtų bėgti

„Nutarta vakar gautą prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo patenkinti visiškai. (…) Kardomoji priemonės palikta galioti, nustatyti konkretus terminas – dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo lapkričio 6 d., kai pagal ekstradiciją N. Venckienė buvo pargabentą į Lietuvą“, – po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas Arūnas Purvainis.

Kardomoji priemonė, anot jo, palikta galioti vieninteliu pagrindu – pagrįstai manant, kad įtariamoji, būdama laisvėje, galėtų pabėgti ir pasislėpti nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų.

„Priimant sprendimą nustatyta įtariamosios šeimyninė padėtis, ankstesni teistumai, ryšiai užsienyje. Teisėjas įvertino tokias aplinkybes – įtariamoji turi stiprius ryšius JAV, kur iki sulaikymo gyveno, turėjo užsiėmimą, ten gyvena jos sūnus“, – dėstė A. Purvainis.

Teismas, pasak A. Purvainio, nustatė didelę N. Venckienės pabėgimo riziką / R. Tenio nuotr.

Taip pat nustatytas faktinis N. Venckienės ryšių Lietuvoje nebuvimas: neturi gyvenamosios vietos, darbo, yra išsituokusi. Argumentai, kuriais įtariamoji ir gynyba bandė pagrįsti kitokias aplinkybes, tarkime, galimybė gyventi su tėvais jų bute ar asmens dokumento neturėjimas, pareigūnų manymu, nepagrindė švelnesnės kardomosios priemonės taikymo.

Rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika

Pasak A. Purvainio, ikiteisminio tyrimo teisėją įstatymas įpareigoja ne tik nustatyti pagrindą suėmimui, bet ir patikrinti kitas sąlygas, leidžiančias taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Pirmoji sąlyga – įstatymas už tas veikas, dėl kurių atliekami tyrimai, turi numatyti ilgesnę nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Du straipsniai, dėl kurių išduotas ekstradicijos prašymas, numato tokias bausmes.

Antroji sąlyga – viso proceso metu trunkantis suėmimas, įskaitant ir suėmimą užsienyje iki ekstradicijos, negali trukti ilgiau nei du trečdaliai bausmės pagal sunkiausią Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuriuo įtariamas asmuo. Ši sąlyga, pažymėjo teismo pirmininko pavaduotojas, yra išpildyta ir buvo svarbi vertinant suėmimo trukmę.

Šiuo požiūriu ikiteisminio tyrimo tyrėjas esą pagrindė suėmimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽŽT) praktika, kai procesas dėl pareigūnų veiksmų yra vilkinimas, kas leistų įtariamajam reikšti pretenzijas kardomosios priemonės trukme. Pakankamai ilga ikiteisminio tyrimo trukmė vis dar patenka į pateisinamų objektyvių priežasčių lauką, mat tyrimas užtruko dėl to, kad N. Venckienė slapstėsi JAV.

N. Venckienės motyvai netaikyti suėmimo buvo tokie, kad nėra pagrindo manyti ją galint pasislėpti, mat, kaip minėta, įtariamoji galėtų gyventi pas tėvus, neturi asmens dokumento. Kodėl įtariamoji neturi dokumento teismas nesigilino.

„Negalėčiau pakomentuoti, ar įtarimų galėtų būti pareikšta daugiau, kadangi vėliau teismui gali tekti nagrinėti ir tai būtų išankstinis nuomonės pareiškimas“, – žurnalistams pasiteiravus, ar įtarimų sąrašas galėtų ilgėti, kalbėjo A. Purvainis.

Ikiteisminis tyrimas baigtas

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis žurnalistams teigė besidžiaugiantis, kad prokuratūros pateikti argumentai įtikino teismą ir šis visiškai su jais sutiko: „Paskirtas suėmimas, kurio ir prašėme, tad sprendimas mus tenkina.“

Šiandien paskelbus nutartį dėl kardomosios priemonės termino nustatymo, pabrėžė prokuroras, atliktas dar vienas veiksmas – įtariamajai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.

„Atsižvelgiant į vakar atliktą apklausą, kadangi naujų aplinkybių nepaaiškėjo, nuspręsta nutraukti tyrimą“, – paskelbė D. Jakutis, pripažinęs, kad iš esmės apklausoje N. Venckienė nepasakė nieko, ko tyrėjai jau nebūtų žinoję.

D. Jakutis (dešinėje) konstatavo ikiteisminio tyrimo pabaigą / R. Tenio nuotr.

Toliau proceso dalyviai bus supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga, turės galimybę ją pildyti. Procesas priklausys nuo to, kiek prašymų bus gauta. Susipažinti su medžiaga nustatytas bendras terminas iki lapkričio 21 d. Toliau bus sprendžiama, ar tą laiką pratęsti – jeigu skundų nebus gauta, „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, byla teismą turėtų pasiekti daugiausia po mėnesio.

Kaip teisme anksčiau teigė įtariamosios advokatė Sonata Žukauskienė, ji nustebusi, kad prokuroro prašymas patenkintas pilnai – paliktas suėmimas ir nustatytas dviejų mėnesių terminas.

Anot S. Žukauskienės, nutartis dėl kardomosios priemonės bus skundžiama / R. Tenio nuotr.

Ji tvirtino, kad N. Venckienė sprendimą dėl suėmimo skųs – įtariamoji prašo paskirti jai švelnesnę kardomąją priemonę. S. Žukauskienė pabrėžė, kad N. Venckienės atžvilgiu pareikšti įtarimai dėl keturių nusikaltimų, už kuriuos praktikoje nėra skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Dėkoja policijos pareigūnams

A. Purvainis pakomentavo ir, jo žodžiais, nekasdienį policijos pareigūnų darbą teismo rūmuose pastarąsias dvi dienas. „Tikslas – kad būtų užtikrinta tvarka, sklandus ir saugus įtariamosios pristatymas bei teisminis procesas, ir galiu tik padėkoti pareigūnams, kad dėl profesionalaus jų darbo tai pavyko pasiekti“, – sakė teismo pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, nebuvo siekiama suvaržyti laisvę žinoti, girdėti apie procesą, tiesiog norėta užtikrinti proceso dalyvių saugumą – tai, beje, atlikta, ne tik N. Venckienės, bet ir kitų šiandien vykstančių procesų atžvilgiu.

Kauno apylinkės teismo rūmuose ketvirtadienį ir penktadienį dirbo sustiprintos policijos pajėgos / R. Tenio nuotr.

Pareigūnams padėką išreiškė ir D. Jakutis: „Esame labai dėkingi policijos pareigūnams, kad užtikrino visų vakar ir šiandien vykusių procesų saugumą. Nebuvo jokių ekscesų (…) – tai buvo svarbu, kad per 48 val. būtų atliktos visos privalomos procedūros.“

Prašė suimti dviem mėnesiams

Kaip žurnalistams ketvirtadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Darius Jakutis, jis prašė N. Venckienę suimti dviejų mėnesių terminui, kuris būtinas tyrimui pabaigti.

„Sprendimas motyvuotas procedūromis, kurios baigiant tyrimą ne tiek priklauso nuo prokuratūros, kiek nuo kitų proceso dalyvių, paties įtariamojo. Kadangi turime praktikos, kad prašymų tokiose bylose būna daug, nuspręsta prašyti minėto suėmimo laiko. Man tyrimui užtektų trumpesnio termino“, – aiškino D. Jakutis.

Jis atkreipė dėmesį įtariamąją šešerius metus besislapsčius, tad matoma grėsmė, kad skyrus švelnesnę kardomąją priemonę N. Venckienė tai gali daryti ir toliau. „Pagrindinis motyvas – kad N. Venckienė gali bėgti, slėptis“, – prašomą suėmimą grindė prokuroras.

Kaip skelbta trečiadienį, Lietuvos teisėsaugininkai esą buvo padarę viską, kas įmanoma, kol įtariamosios nebuvo mūsų šalyje. Šiuo metu atliekami veiksmai, susiję su įtariamąja.

Kaltinimų liko keturi

Tik keturi likę kaltinimai, ketvirtadienį dėstė D. Jakutis – JAV kolegų darbo ir teisinių procesų pasekmė. „Kiek esu susipažinęs su JAV teismų sprendimais, tai įvyko dėl formalių skirtumų tarp teisinio reglamentavimo“, – kalbėjo D. Jakutis, pridėjęs, kad N. Venckienė kaltės visiškai nepripažįsta.

Daugiausia nusikalstamų epizodų ikiteisminiame tyrime fiksuota dėl neteisėto duomenų rinkimo apie asmenis – jų buvo tiek, kiek nukentėjo asmenų. N. Venckienė taip pat įtarta tvirkinimu, bet minėti kaltinimai panaikinti.

[susije_video kurie=””]

Dabar N. Venckienė įtariama sudavusi policijos pareigūnui pasipriešindama jo reikalavimams ir veiksmams, trukdžiusi antstoliui patekti į patalpas prie asmens, kuris turėjo būti paimtas, taip pat smurtavusi prieš Laimutę Stankūnaitę, kuri buvo ten pat paėmimo metu.

„Iš esmės, turime du epizodus: vienas – apskritai teismo sprendimo nevykdymas, o kiti trys sueina į vieną dieną, kai policija ir antstolis atliko vaiko paėmimo operaciją. Klausimas, kodėl kitų kaltinimų neliko, adresuotinas JAV Teisingumo departamentui“, – dėstė D. Jakutis.

Į savo butą priimtų tėvai

Kaip portale DELFI rašė Nerijus Povilaitis, N. Venckienės pusseserė kalbėjo apie siūlomą švelniausią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. „Ji gyventų pas tėvus. Tėvai turi butą Garliavoje. Yra tėvų sutikimas, nuosavybės dokumentai. Prokuratūra viską turi ir žino“, – minėjo S. Žukauskienė.

Garliavos įvykių epicentru tapęs N. Venckienės tėvų namas Klonio gatvėje, prie kurio būriavosi žmonių minios, jau kuris laikas priklauso kitiems savininkams. Šaltinių duomenimis, Vytautas Andrius Kedys ir jo žmona Laimutė Kedienė namą pardavė bandydami padėti į JAV pasprukusiai dukrai.

Kartu su sūnumi Karoliu į Čikagą išvykusi N. Venckienė gyveno pernelyg nesislapstydama. Viešose vietoje užfiksuotos jos nuotraukos ne kartą buvo publikuojamos Lietuvos žiniasklaidoje. Prieš sulaikymą N. Venckienė buvo spėjusi įsigyti privatų namą bei atidaryti gėlių parduotuvę.

Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, N. Venckienei išvykus iš Lietuvos, jai buvo skirtas suėmimas už akių, todėl trečiadienio vakarą grąžinus įtariamąją į šalį suėmimas turėjo būti paskirtas iš naujo. Pareigūnai be teismo sprendimo galėjo būti apriboję jos laisvę 48 valandas.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad griežčiausia bausmė už N. Venckienei inkriminuojamus nusikaltimus yra treji metai laisvės atėmimo.

N. Venckienė trečiadienį vakare buvo pargabenta į Lietuvą ir yra laikoma Kauno tardymo izoliatoriuje. Ji iš šalies išvyko 2013 metais, o Čikagos kalėjime buvo laikoma nuo 2018 metų pradžios.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA