Kaune ekologinis sąmoningumas ugdomas ir per vaikų švietimą

„Ekonovus“ nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Pasaulinės ekologinės krizės ir grėsmingos klimato kaitos akivaizdoje vis daugiau žmonių ir įmonių siekia mažinti neigiamą poveikį aplinkai, gyventi ir veikti tvariau. Augantis visuomenės ekologinis sąmoningumas lemia didėjantį dėmesį aplinkosaugai, atsakingesniam vartojimui ir atliekų perdirbimui. Kartu ryškėja ir ekologinio vaikų švietimo svarba.

Ekspertų teigimu, tvaresnės vaikų gyvensenos įpročius svarbu ugdyti nuo mažų dienų – tik tuomet jie užaugs sąmoningais ir savo aplinka besirūpinančiais piliečiais. Įžvalgomis apie tai pasidalijo psichologas Olegas Lapinas ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis.

Praktiniai pavyzdžiai mažiesiems

Pašnekovai vieningai sutinka – vien faktais ir teorija vaikų ekologiško sąmoningumo neišugdysi. Kaip žinia, mažieji efektyviausiai mokosi per teigiamus pavyzdžius ir įtraukiančias veiklas.

„Ekologiniam sąmoningumui reikia sisteminio, visuminio mąstymo, kurio pradinukai dar neturi. Ekologinės tam tikrų veiksmų pasekmės nėra pastebimos iš karto, todėl vaikui gali būti sunku jas suvokti, kad ir kokie iškalbingi būtų moksliniai faktai ar prognozės. Kai numeti šiukšlę ant žemės, iš karto, atrodytų, nieko baisaus nenutinka – niekas negriūna, nesprogsta, dėl šio veiksmo niekam neskauda. Dėl to vaikui gali būti sunku suprasti, kodėl šiukšlinti yra blogai. Siekiant, kad vaikas tai suvoktų, apie tai jam reikia kalbėti vaizdžiai, per konkrečius pavyzdžius“, – sako psichoterapeutas Olegas Lapinas.

Anot O. Lapino, norint, kad vaikai suvoktų aplinkos tausojimo svarbą ir išsiugdytų tvaresnės gyvensenos įpročius, geriausia įtraukti juos į tokias veiklas, kurios leistų jiems prie ekologijos temos prisiliesti per praktiką ar mažų mažiausiai – per įdomią vaizdinę medžiagą.

„Galima vaikams rodyti edukacinius animacinius filmus, kuriuose, pavyzdžiui, įdomia forma atskleidžiamas plastikinės šiukšlės gyvavimo ciklas – kaip ji perdirbama ir virsta nauju dalyku. Taip pat pravartu įtraukti vaikus į aplinkos tvarkymo akcijas – mažiesiems itin svarbu dalyvauti procese, jausti, kad jie prisideda prie kažko svarbaus. Be abejo, būtinas ir teigiamas suaugusiųjų pavyzdys. Vaikams apie ekologiją galima kalbėti kiek nori, rodyti įdomiausią vaizdinę medžiagą, tačiau jei jų artimiausia aplinka – tėvai, mokytojai – nesivadovaus tokiais principais, sunku tikėtis, kad vaikai elgsis kitaip“, – sako O. Lapinas.

Vaikų darbeliai / „Ekonovus“ nuotr.

Švietimo ir verslo indėlis

Daugelyje Vakarų valstybių vaikų ekologinio švietimo svarba yra puikiai suvokiama, todėl tiek į mokyklų programas, tiek į užklasinę veiklą įtraukiamos su ekologija susijusios užduotys. Prie vaikų tvaresnės kasdienybės įpročių ugdymo prisidėti stengiasi ir socialiai atsakingi verslai, kurie mažiesiems organizuoja įvairias ekologines kūrybines dirbtuvės, medelių sodinimo akcijas ar edukacines ekskursijas.

Atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ vadovas Romas Draskinis sako, kad supažindinti vaikus su aplinkos tausojimo, atliekų rūšiavimo, ekologiškesnio gyvenimo svarba yra būtina, nes nuo to priklauso visos planetos ateitis.

„Tik nuo mažų dienų vaikus įtraukdami į ekologines veiklas, ugdydami jų sąmoningumą galime užtikrinti, kad jie užaugs savo aplinka besirūpinančiomis asmenybėmis. Siekiant to, svarbios ne tik tėvų ir švietimo sistemos, bet ir mūsų, verslo sektoriaus, pastangos“, – sako R. Draskinis.

R. Draskinis pateikia ir kelis tokios edukacijos pavyzdžius. Tai įmonės Kaune rengiamos edukacinės ekskursijos po atliekų rūšiavimo ir perdirbimo aikšteles, kurių metu mažiesiems pasakota apie šios veiklos svarbą ir tai, kaip kiekvienas galime prisidėti prie švaresnio ir tvaresnio pasaulio. Iš arti pamatyti šiukšlių rūšiavimo ir perdirbimo procesą, „Ekonovus“ vadovo teigimu, vaikams yra įdomu – nes tai praktinis patyrimas, kuriame jie klausinėja rūpimų dalykų, dalijasi tuo, ką iki šiol žinojo apie aplinkos tausojimą, pasakoja, kaip namuose taupo vandenį ar elektrą, kitaip tariant – gali įsitraukti, įgauti praktinių žinių, kas mažųjų ugdymuisi yra labai svarbu.

„Yra ir daugiau būdų ugdyti mažųjų ekologinį sąmoningumą – svarbiausia, kad tai būtų juos įtraukiančios veiklos, ne tiesiog „sausa“ medžiaga. Kaip tinkami metodai būtų darželiuose ar mokyklose įrengiami rūšiavimo ir kompostavimo konteineriai, į kuriuos vaikai mokomi mesti atitinkamas šiukšles, taip pat – medelių sodinimas, vadinamojo žaliojo sodo puoselėjimas ar kūrybinės dirbtuvės, kuriose, sumaniai panaudojant atliekas, iš jų pagaminami nauji daiktai. Tiek švietimo sistemos, tiek atsakingo verslo pozicija turėtų būti bendra – mokyti mažuosius, kad pirmiausia, kiek įmanoma, reikėtų vengti atliekų susidarymo, o antra – jas tinkamai ir atsakingai rūšiuoti“, – apibendrina R. Draskinis.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Giminaičių socialiniame būste gyvenanti E. Kručinskienė nusileisti neketina: kas čia nelegalaus?

Kauniečiai jau kviečiami čiuožti pasikeitusioje lauko aikštelėje

Po smarkaus susidūrimo Aleksote prireikė medikų pagalbos

Žalgirietis E. Ulanovas privačioje ceremonijoje vedė savo mylimąją

Kauno „Žalgiris“ stiprina sudėtį: prie komandos prisijungs K.C. Riversas

Laisvės alėjoje duris atvėrė rekonstruota „Iki“ parduotuvė: pirkėjų laukia specialūs pasiūlymai

Išaiškėjo Kauno kalėdinės eglutės aukštis

Rotušės aikštėje „šaknis“ įleido Kauno kalėdinė eglutė

R. Alijevui paskelbtas teismo nuosprendis: priėmė netikėtą sprendimą

FNTT pareigūnai atsisakė didžiausio Lietuvos istorijoje žinomo kyšio