Beveik milijoną litų iš patiklaus parapijiečio išviliojęs ir dėl to kaltu pripažintas kunigas Jordanas Kazlauskas gali keliauti už grotų. To siekia prokurorai, nes nuteistas dvasininkas nesiteikia atlyginti turtinės žalos savo aukos giminaitei.
[galerija kiek=”4″]
Tikina dirbantis, bet nieko neuždirbantis
Ar gali kunigas dirbti papildomą darbą, už kurį jam būtų mokamas atlyginimas? Šį klausimą nagrinėja dėl sukčiavimo nuteisto kunigo Jordano Kazlausko bylą atvertęs Kauno apylinkės teismas.
Kunigas J. Kazlauskas kaltu pripažintas galutiniu ir neskundžiamu Aukščiausiojo teismo nusprendžiu, šį kartą į teismą kreipėsi Probacijos tarnyba prašydama panaikinti jam skirtą lygtinę 3 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir dvasininką pasiųsti už grotų.
Motyvuojama tuo, kad jis nevykdo vienos esminių sąlygų – iki šiol nesiteikia atlyginti nuosprendžiu priteistos kompensacijos. Pagal apkaltinamąjį nuosprendį apgautojo žmogaus dukterėčiai Ritai Kaušienei J. Kazlauskas turi sumokėti 251 tūkst. eurų. Kiti du nuteistieji – beveik 29 tūkst. eurų.
Vertingo turto netekęs vyras tiriant aferą mįslingai žuvo. Jo kūnas rastas baloje, spėjama, kad mirtis buvo neatsitiktinė.
Tačiau kunigas iki šiol nesumokėjo nei euro. Teisme jis tikino, esą tai ne jo kaltė, minėjo nieko neuždirbantis, tad neturintis kaip atlyginti priteistą žalą.
„Kai buvo teismo nuosprendis, mane įpareigojo toliau tęsti savo darbą. Jį tęsiau, mokėjau, kaip galėjau, bet jis man neduoda pajamų. Gauti kitą darbą, geriau apmokamą, man trukdo teistumas. Panaros pilnų namų bendruomenėje dirbu, bet už tai man nemokamas atlyginimas“, – argumentavo kunigas J. Kazlauskas.
Kaltu dėl sukčiavimo išviliojant turtą pripažintas dvasininkas save bandė vaizduoti kaip neįtikėtinos situacijos įkaitą.
Kunigas tikino turintis bažnytinės vadovybės paskyrimą ir dirbantis, tačiau jeigu už jo darbą nemokamas atlyginimas, esą tai ne ko kaltė.
Jis minėjo negalinis mesti savo darbo, nei reikalauti už jį atlyginimo. O dirbti darbo, už kurį būtų mokamas atlyginimas, nuteistas kunigas sakė negalintis bei nesugebantis.
Apmokamo darbo net nebandė ieškoti ?
„Iš kokių lėšų gyvenate?“, – teismo posėdžio metu klausė prašymą teismo nuosprendžio nevykdantį kunigą pasiųsti už grotų palaikiusi prokurorė Renata Oželienė.
„Žmonės, žinodami mano sunkią padėtį man padeda. Ir bulvių, ir burokų atveža. Pragyventi man padeda sesuo. Vienintelis mano turtas – 2000 metų gamybos „opelis“, – aiškino kunigas.
„Mes šiandien nustatinėjame, ar žmogus piktybiškai nemoka, ar tiesiog neturi lėšų. Ar tai piktybinis nemokėjimas ?“, – kalbėjo prokurorė R. Oželienė.
Kunigas minėjo kiek anksčiau kreipęsis į darbo biržą, teiravausi, kokį darbą man gali pasiūlyti. Tačiau išgirdęs, jog „tokiam žmogui“ jokio darbo pasiūlyti negali.
Į prokurorės klausimą, ar su sielovada susijusiam žmogui draudžiama dirbti bet kokį kitą darbą, kunigas negalėjo atsakyti. Galiausiai jis prisipažino darbo visai neieškojęs, vėliau tikino neturintis jokios specializacijos.
„Yra darbų, kuriems specializacijų nereikia“, – replikavo prokurorė R. Oželienė.
Dokumentus pasirašo jų neskaitęs
Prokurorės paklaustas, ar žino kokią sumą privalo sumokėti, kunigas ją įvardino, tačiau netiksliai. Jis tikino nežinantis, kas nutiks, jeigu jis teismo priteistos sumos neatlygins.
Nuteistam kunigui priminus, kad jis pasirašė po įspėjimu apie gresiančias pasekmes, jeigu ir toliau nemokės pinigų, jis teismui pateikė stulbinantį argumentą.
„Čia yra pareigūnai, jais pasitikiu. Jeigu pareigūnas paduoda (dokumentą), aš neskaitęs pasirašau. Aš esu buvęs bažnytinės teisės teisėjas ir išmanau teisės principus“, – sakė J. Kazlauskas.
„Mes šiandien nustatinėjame, ar žmogus piktybiškai nemoka, ar tiesiog neturi lėšų. Panašu, kad tai piktybinis nemokėjimas, nededant jokių pastangų susirasti mokamą darbą“, – sakė prokurorė Renata Oželienė.
Ar kunigui J. Kazlauskui skirta lygtinė laisvės atėmimo bausmė bus panaikinta ir jis keliaus už grotų, Kauno apylinkės teismas paskelbs jau netrukus.
Kaimo bėdžius tapo turtingu paveldėtoju
Kunigo sutaną tebevilkintį J. Kazlauską į teisiamųjų suolą atvedusi istorija prasidėjo dar 2005-aisiais, kai jis dirbo Kauno rajone – Tabariškių parapijos klebonu.
Mirus šalia Kauno esančio Poderiškių kaimo gyventojo Jono Mitkaus motinai, iki tol sunkiai besivertęs, vos galą su galu sudurdavęs kaimietis netikėtai tapo turtingu paveldėtoju. Jam atiteko 13 ha pakaunėje esančios žemės ir 2,52 ha miško.
Pasak bylą tyrusių pareigūnų, motinos palikimas šiam žmogui laimės neatnešė. Jis toliau gyveno vargingoje trobelėje, piktnaudžiavo alkoholiu, o netrukus tapo apie solidų palikimą sužinojusių nusikaltėlių taikiniu.
Apie J. Mitkaus gautą palikimą netrukus sužinojo ir tuometis Tabariškių klebonas J. Kazlauskas. Su būsima auka dvasininkas susipažino, kai šis klebonijoje rentė pirtį. Svetimo palikimo ėmė gvieštis ne tik kaimo klebonas.
Bylos duomenimis, prie „milijonieriumi“ kaime vadinamo J. Mitkaus pradėjo gretintis įvairaus plauko veikėjai. Vienas jų – Kaune žinomo mediko, tuomečio poliklinikos vadovo sūnus. Jis geranoriškai sutiko sutaisyti J. Mitkui dantis, o vėliau pareikalavo vietoje atlygio už juokingą kainą 100 tūkst. litų tuomete valiuta parduoti paveldėtas žemes.
Bylos duomenimis, kunigui J. Kazlauskui darant nusikaltimus aktyviai talkino jo patarnautojas Karolis Šventoraitis bei pažįstamas Julius Ulevičius. Visi trys galiausiai buvo pripažinti kaltais dėl milijoninės aferos ir nuteisti lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis.
Apgavo paveldėtoją, išviliojo visus pinigus
Kovą dėl paveldėto turto laimėti pavyko kunigui J. Kazlauskui. Padedamas savo bendrininkų jis pasirūpino gauti J. Mitkaus įgaliojimą ir 2005 m. rudenį vienai bendrovei pardavė kaimiečio žemę už 1 mln. 24 tūkst. litų.
Bylos duomenimis, J. Kazlauskui, kaip pardavėjo atstovui, buvo sumokėtas 100 tūkst. litų (beveik 29 tūkst. eurų) avansas. Tačiau kunigas J. Mitkui pinigų neperdavė – juos pasisavino. Dalį – 63 tūkst. litų (apie 18,2 tūkst. eurų) įnešė į savo sąskaitą. Kaip buvo panaudoti kiti pinigai, tyrėjams nepavyko nustatyti.
Vėliau žemę nusipirkusi bendrovė visiškai atsiskaitė pagal pirkimo – pardavimo sutartį ir į J. Kazlausko nurodytą jam priklausančią sąskaitą buvo pervesta daugiau nei 924 tūkst. litų (267,6 tūkst.eurų).
Šios bendrovės vadovas policijos tyrėjams vėliau pasakojo paties J. Mitkaus nematęs, visus reikalus tvarkęs su jo atstovu, kunigu J. Kazlausku. Byloje esama duomenų, jog odontologas irgi neliko nuskriaustas, kaip kompensacija už žlugusią viltį gauti vertingas J. Mitkaus žemes ir „nemokamą“ dantų taisymą jam atseikėta apie 30 tūkst. litų.
Kunigas savo globotiniui J. Mitkui pasakė vertingas paveldėtas žemes šalia Kauno pardavęs už tik už 600 tūkst. litų (173,7 tūkst. eurus), J.Mitkui kunigas pervedė tik 543 tūkst. 514 litų (157 tūkst. 412 eurų). Likusius pinigus 378 tūkst. 677 litus (109 tūkst. 672 eurus) J. Kazlauskas išsigrynino.
Tačiau gautais pinigais kaimiečiui pasidžiaugti taip ir neteko – juos padedant bendrininkams dvasininkas paskolino statybomis besivertusiam pažįstamui.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad alkoholiu piktnaudžiaujantį kaimo turtuolį kunigas įtikino, esą sąskaitoje laikyti pinigus nėra saugu, nuvežė į banką, kur jie buvo pervesti į pažįstamo verslininko sąskaitą.
Kunigas grasino pasikarti ir prakeikė policijos pareigūnus
Istorija iškilo į viešumą atsitiktinai, kai policija gavo paties J. Kazlausko pranešimą apie J. Mitkaus dingimą.
Ėmus tirti aplinkybes paaiškėjo, kad dėl turtuoliu tapusio kaimiečio varžėsi ne tik kunigas su bendrais, bet ir kitos nusikaltėlių gaujos. Nusikaltėliai žmogų buvo pagrobę, laikė įkalintą.
Kaimietis buvo išlaisvintas, kai policijos pareigūnai surengė pasalą notaro biure, kur J. Mitkus kitiems nusikaltėliams turėjo perrašyti likusį turtą.
Ėmus narplioti kunigo J. Kazlausko veiklą, šis kaip įmanydamas neigė savo kaltę. Tiek policijos pareigūnai, tiek ir J. Mitkaus dukterėčia R. Kaušienė vėliau pasakojo buvę šokiruoti kunigo naudotų šantažo metodų.
Pasak R. Kaušienės, ją pribloškė dėdės pinigus pasisavinusio kunigo elgesys. Anot moters, dvasininkas pagrasino nusižudyti, jeigu byla bus perduota teismui.
Girdint kitiems namiškiams kunigas jos dėdei pareiškęs, esą dėl teismo sprendimo galintis netekti kunigo sutanos, o jokio kito darbo dirbti nemokantis. Tad vienintelė išeitis – pasikarti, tačiau tuomet pradingtų bet kokia viltis atgauti pinigus.
Tad vienintelė išeitis – pasikarti, tačiau tuomet pradingtų bet kokia viltis atgauti pinigus.
Kunigo terorą patyrė ir jo nusikaltimus narpliojančios policijos tyrėjos. Moterys nustėro, išvydusios J. Kazlausko, kaip manoma, K. Šventoraičiui rašytą laišką.
„Imk ir prakeik savo kankintojus. Pirmiausia (policijos vyriausiosios tyrėjos pavardė – red. pastaba), ją ir jos vaikus, ir vaikaičius. Kad jie nematytų saulės šviesos, kad jie sirgtų ir kankintųsi, kad jiems ateitų nepabaigiamos kančios. Imk ir prakeik Dievo vardu, aš tai leidžiu. Ir aš tą patį padarysiu, kadangi turiu galią palaiminti ir prakeikti“, – rašė kunigas.
Policijos pareigūnės pasakojo kunigo prakeiksmą išgirdusios gyvai, kai šis lydimas advokato atvyko susipažinti su bylos medžiaga. Girdint gynėjui dvasininkas prakeikė tyrėjas, jų vaikus bei anūkus iki ketvirtos kartos.
J. Mitkaus likimas susiklostė dramatiškai. 2010 m. balandį šio svarbaus liudytojo kūnas su smurto žymėmis rastas tvenkinyje netoli namų. Žūties kaltininkai nenustatyti iki šiol.
Vienas teismas išteisino, kiti – pripažino kaltu
Kunigo J. Kazlausko ir dviejų jo bendrų bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas dvasininką buvo išteisinęs.
Šį verdiktą apskundus prokurorams, Kauno apygardos teismas į bylą pažvelgė visai kitaip, J. Kazlauską, K. Šventoraitį ir J. Ulevičių pripažino kaltais dėl sukčiavimo ir skyrė jiems lygtines laisvės atėmimo bausmes.
Pagal apkaltinamąjį nuosprendį apgautojo asmens giminaitei J. Kazlauskas turi sumokėti 251 tūkst. eurų. Kiti du nuteistieji – beveik 29 tūkst. eurų.
Toks nuosprendis netenkino kunigo J. Kazlausko. Lygtine 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas dvasininkas siekė išteisinimo ir skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą.
Tačiau teismo malonės buvęs bažnytinio teismo teisėjas, kunigas J. Kazlauskas nesulaukė. Jo ir kito nuteistojo skundai buvo atmesi konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas veiksmus teisingai kvalifikavo kaip didelės vertės J. Mitkui priklausančio turto užvaldymą sukčiaujant.
J. Kazlauskas birželį Aukščiausiajam Teismui pasakojo, kad jį nuteisęs teismas įpareigojo toliau tęsti darbą.
Kauno probacijos tarnyba pareikalavo, kad nuteistas dvasininkas dirbtų. J. Kazlauskas kreipėsi į jį nuteisusį Kauno apygardos teismą, prašydamas paaiškinti, ką jam, kaip dvasininkui, reikia dirbti. Teismas pareiškė, kad nieko neaiškins.
Sutaną išsaugojo, bet veikla – apribota
DELFI nusprendus pasidomėti, koks šiuo metu J. Kazlausko, kaip dvasininko statusas, ar jis nėra suspenduotas, kreiptasi į Vilkaviškio vyskupiją.
Jos kurijos kancleris, kunigas Kun. Linas Baltrušaitis atsakė, jog kaltu sukčiavimo byloje pripažintas J. Kazlauskas nėra suspenduotas, tačiau jo veiklai taikomi apribojimai. „Nuo 2018 m. sausio 5 d. kunigas Jordanas Kazlauskas yra paskirtas padėti sielovados tarnystėje Pilnų Namų Bendruomenėje, Panaroje.
Kunigas Jordanas nėra suspenduotas, bet savo kunigišką tarnystę gali atlikti tik Panaroje, todėl tuo jo vieša kunigiška veikla šiuo metu ir apsiriboja“, – teigė Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris, kunigas L. Baltrušaitis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
