Alytuje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos dėl gaisro bendrovės „Ekologistika“ 2 hektarų ploto naudotų padangų sandėliuose. Jis kilo spalio 16 dieną, o gesinimo darbai baigti po daugiau nei savaitės – penktadienį. Prezidentas, apsilankęs nelaimės vietoje, žurnalistams sakė, kad „sistema dirba blogai“.
[galerija kiek=”4″]
„Kokie įspūdžiai? Apokaliptinis, aišku, vaizdelis, bet dabar ne vaizdų atvažiavome žiūrėti, atvažiavome išsiaiškinti, kodėl taip atsitinka; viena vertus, turime didvyriškus žmones, kurie pasirengę aukoti sveikatą, gal net gyvybę, ačiū Dievui, to nereikėjo. Bet sistema dirba blogai“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Jis teigė, kad padarytos net kelios klaidos. O šiuo metu būtina atsakyti į du esminius klausimus.
„Turime aiškintis, todėl neveikia glaudus bendradarbiavimas tarp skirtingų valdžios institucijų, kodėl nėra identifikuojamas gaisro pavojingumo lygis toks, koks jis yra, – adekvatus. Ir dėl to nepriimamos priemonės, kurias būtų galima priimti anksčiau ir efektyviau, galbūt ir su mažesniais nuostoliais. Viso to nebuvo, todėl dabar nėra ko čia virkauti dėl to, kas atsitiko. Dabar svarbu sutvarkyti du dalykus – pirma, kad pasekmės gamtai neatsilieptų ir žmonių sveikatai. Antras klausimas – jeigu, neduok Dieve, kas nors tokio atsitiktų ateityje, ar būtų kitoks koordinavimas, ne atsakomybės stumdymas nuo vieno kitam. Ar būtų labai aiškus savivaldybės ir centrinės valdžios institucijų veiklos koordinavimas“, – sakė jis.
Jis užsiminė ir apie tai, kad galbūt ne tik savivaldybėje, bet visos valstybės mastu turėjo būti skelbiama ekstremali padėtis.
„Tai priklauso nuo gaisro kategorijos lygio. Jei tai yra penktos kategorijos gaisras, o čia man neleis sumeluoti, cisternų kiekis gaisravietėje byloja apie aukščiausios kategorijos gaisrą, tai ir sprendimai turėtų būti atitinkami. Ir turi būti visos respublikos pastangos, o ne viena palikta savivaldybė viena spręsti. Bet aš šiandien nenoriu už akių užbėgti rytojaus posėdžiui“, – sakė G. Nausėda. Jis teigė, kad antradienį rengiamame susitikime „kalbės visi“.
„Teisingai sakote, ir Astravą pašonėje turime, visokių grėsmių turime, ir hibridines, ir pagaliau, neduok Dieve, visokios intervencijos galimos. Turime būti normaliai pasirengę, o ne kaip maži vaikai“, – apie išmoktas pamokas sakė prezidentas.
„Gaisras užgesintas tomis aplinkybės labai greitai ir labai sėkmingai, matyt, Dievulis pasaugojo, pagailėjo Alytaus. Viskas galėjo baigtis taip, kad ir sveikatai, ir visam kitam padariniai būtų buvę kur kas tragiškesni. Savotiškas signalas atsiųstas mums, kad tai – pamoka“, – kalbėjo G. Nausėda.
Apie tai, ką pamatė Alytuje, prezidentas parašė ir feisbuke. Jis išmoktas pamokas siūlo perkelti į ekstremalių situacijų valdymo mechanizmą.
„Į Alytų atvažiavau ne fotografuotis ir ne mojuoti šaukštais po pietų. Dabar laikas ne emocijoms, kurios liaupsina arba linčiuoja, reikšti, o šaltiems nervams, kurie mums visiems reikalingi, kad įvertintume situaciją, atliktume namų darbus ir kitą kartą ekstremalią padėtį valdytume kaip iš vadovėlio, o ne kaip išeina. Todėl šiandien Alytuje padėkojau ugniagesiams, apžiūrėjau gaisravietę, o rytoj Vilniuje susitiksiu su atsakingų institucijų vadovais. Mano pasiūlymas jiems bus aiškus ir nedviprasmiškas – perkelti Alytuje išmoktas pamokas į ekstremalių situacijų valdymo mechanizmą.
Kiekvienas nelaimės likvidavimo proceso etapas turi turėti konkretų šeimininką ir atsakingą asmenį. Kolektyvinė atsakomybė yra jokia atsakomybė. Pamoka bus išmokta“, – feisbuke rašė prezidentas.
„Galbūt visi nesudirbome vienu metu“, – svarstė jis. Prezidentas sakė, kad atvažiavo padėkoti su gaisru kovojusiems asmenims, – paspausti rankų.
G. Nausėda kol kas nenorėjo kalbėti apie galimus įstatymų pakeitimus, kuriais būtų galima užkardyti tokias nelaimes ateityje.
„Žinote, kartais galima ir įstatymais sureguliuoti. Bet kai po gaisro pradedama kabinėtis, ar čia viešieji pirkimai buvo tvarkingai organizuoti, vadinasi, kažkas gal ir įstatyminėje bazėje nebuvo gerai. Įsivaizduokime, neduok Dieve, karas, o mes pradėtume pagal visas procedūras ir viešųjų pirkimų įstatymus veikti. Yra ekstremalios sąlygos, kurioms susiklosčius turime pirmiausia kreipti dėmesį į operatyvų sprendimo priėmimą. Jei mes žaisime žaidimus, šiuo konkrečiu atveju pralošime gaisrui“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.
„Taršos leidimas yra išduotas esant pažeidimams. Ar čia įstatymas, ar žmogus kaltas, kuris taikė įstatymą? Kiek mane informavo, tai šitas savininkas dar tikisi dirbti. Klausimas, ar jis suvokia, kokioje situacijoje atsidūrė? Ten su tomis padangomis, kurios nesudegė, jis dar ruošiasi ūkinę veiklą vykdyti, užuot pagalvojęs, kokios pasekmės jo laukia už tai, kas čia atsitiko“, – sakė G. Nausėda.
Jis kol kas nenorėjo atsakyti, ar dėl nesuvaldytos padėties šiame gaisre turėtų iš užimamo posto pasitraukti vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
„Palūkėkime, mes visada norime kažkieno skalpą nuimti, o tada pažiūrėti, kas čia išeis. Pirmiausia, pasižiūrėkime, kas tikrai yra kaltas ir ką galėtume padaryti geriau ateityje“, – pirmadienį sakė G. Nausėda.
DELFI primena, kad kelias dienas po gaisro apylinkėse užfiksuotas smarkiai padidėjęs oro užterštumas pavojingomis medžiagomis, dėl oro taršos sukeltų sveikatos problemų į medikus kreipėsi aštuoni žmonės.
Mokslininkai įspėja, kad šio gaisro metu išsiskyrė didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų, o jo padariniai sveikatai gali būti jaučiami dešimtmečiais.
Maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį pranešė, kad gaisro paveiktose teritorijose užterštas pienas, ir uždraudė ūkininkams iš paveiktų teritorijų jį parduoti ar naudoti žmonių ar gyvulių maistui.
Alytaus mieste ir rajone paskelbtos ekstremalios situacijos.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
