Antrajai kadencijai perrinkto Kauno mero noras prisijungti dalį Kauno rajono seniūnijų virto kova tarp dviejų savivaldybių. Kauno savivaldybės taryba, kurioje dominuoja Visvaldo Matijošaičio suburto visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ atstovai, rajono savivaldybės spaudimui panaudojo netikėtą kozirį – ženkliai padidino mokestį savo vaikus į miesto darželius leidžiantiems ne Kauno gyventojams. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas tai vadina esmine klaida.
Jeigu ją meistriškai sugebės pasinaudoti V. Matijošaičio oponentai, B. Ivanovo manymu, tai galėtų turėti įtakos artėjantiems Seimo ar vietos savivaldos rinkimams. Dviejų savivaldybių, kurių viena nori prisijungti dalį kitos teritorijų, kova primena feodalų santykius.
Pasak VDU politologo B. Ivanovo, šią kovą pradėjęs, Kaune įsitvirtinęs V. Matijošaitis neįvertino savo kolegos, Kauno rajono mero Valerijaus Makūno.
O konfrontacijai aštrėjant priimtas sprendimas didinti mokestį už miesto darželius ne kauniečiams, politologo vertinu, esminė V. Matijošaičio klaida, kurios rinkėjai jam taip lengvai neatleis.
– Kaip vertinate pirmajame ture tiesioginius Kauno mero rinkimus laimėjusio V. Matijošaičio patiriamą viešųjų ryšių krizę, kai sprendimas didinti vaikų darželių įkainius ne Kauno gyventojams viešoje erdvėje sukėlė tikrą audrą?
– Čia labai įdomi istorija. Ponas V. Matijošaitis iki šiol žaidė miesto patriarcho, miesto šeimininko korta. Iš tikrųjų ši korta jam ir paišo koją.
Taip, jis teisingai atspėjo – Kaunas labai patriarchalinis miestas. Bet patriarchalinėje visuomenėje svarbiausi yra vaikai. Ir jeigu kas nors pabandytų užsimoti prieš vaikus, tam visuomenė „nuės galvą“.
Tą, kuris jam patarė šitaip daryti, reikia ne tik atleisti, o rimčiau bausti. Nes iš tikrųjų jis susimovė iš esmės, parodė visišką savo neišmanymą rinkėjo, kauniečio ir apskritai lietuvio identiteto prasme.
Nes tokiai visuomenei kaip mūsų vaikai yra labai yra svarbu. Ji gali atleisti viską – korupciją, įvairius neskaidrius sandorius. Tačiau tokios vaikų temos visuomenė niekada nepraleis, nes tai laikoma žemiau visko.
Dėl to ponas V. Matijošaitis čia suklupo ir suklupo labai rimtai. Nes atstatyti (populiarumo reitingus – DELFI) bus jam labai sudėtinga.
– Kas, jūsų vertinimu, labiausiai kiša koją antrai kadencijai perrinktam Kauno merui?
– Neabejoju, kad meras jis visai neblogas, vienas geriausių Kaune. Tačiau toks valdiškas, verslininkiškas požiūris į viską, teiginiai, kad žmonių nuomonę galima nusipirkti, šiuo atveju neveikia. Žmonių nuomonės jis tikrai nenusipirks.
Būtina atsižvelgti į mentalines tautos, patriarchalinės visuomenės ypatybes.
Tai rodo viešųjų ryšių specialistų, kurie pasiūlė tokią abejotiną darželių apmokestinimo idėją, visišką nekompetenciją.
– Kaip manote, kuo gali virsti ši komunikacinė krizė žvelgiant į perspektyvą, ją vertinant būsimųjų savivaldos ar Seimo rinkimų kontekste?
– Viskas priklauso nuo to, kiek yra įgalūs oponentai pasinaudoti šia situacija. Laiko yra nemažai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į kitą, svarbią aplinkybę. Vilniaus „stogas“ irgi byra.
Juk „žalieji valstiečiai“, iki šiol demonstravę pozityvią nuostatą V. Matijošaičio atžvilgiu irgi byra. Ramūnas Karbauskis vieną po kitos praranda pozicijas.
Kalbant teoriškai, prielaidų lygmenyje, jeigu ateis konservatoriai ir jiems pavyks su kažkuo sudaryti koaliciją, tada situacija gali pernelyg komplikuotis. Bus įjungtas administracinis buldozeris, kuris pervažiuos per V. Matijošaičio projektus.
O tai turės skaudžių pasekmių tiek Kaunui, tiek jo merui V. Matijošaičiui. Manau, kad deklaruojadamas norą prisijungti dalį kaimyninės Kauno rajono savivaldybės V. Matijošaitis kiek paskubėjo ir neįvertino Kauno rajono mero Valerijaus Makūno. Nes jis – politikos vilkas, iš kurio V. Matijošaičiui tik mokytis.
Jeigu V. Makūnas profesorius, tai V. Matijošaitis gal tik trečiojo kurso studentas politikos prasme. Čia patirtis versle mažai ką duoda, V. Makūnas žino daugiau už jį bei kur kas geriau išmano rinkėjų, žmonių mentalitetą.
– Minėjote konservatorius, kurie ilgą laiką dominavo Kaune, o šis miestas buvo laikomas jų tvirtove. Kokios konservatorių galimybes atsikovoti prarastą savo bastioną?
– Konservatorius pavadinčiau praleistų progų partija. Jiems likimas į rankas labai dažnai siunčia sėkmę, o jie, tarsi beisbole, šios sėkmės nesugeba pagauti, pas juos nuolatinė nuošalė. Dėl šio permanentinio nesugebėjimo išnaudoti sėkmę šios partijos atžvilgiu aš būčiau skeptiškas.
Būta daug epizodų, kuomet konservatoriai parodė tiesiog nesugebantys pasinaudoti sėkme, ją už uodegos nustverti.
Konservatoriai dar gyvena praėjusia diena, o šiandien didaktinė pozicija jau nebeveikia. Jie negali sau prisiimti patriarchų, visa žinančių ar moralinių vertintojų pozicijų.
Jie privalo keisti savo laikyseną ir jeigu tai kada nors pavyks tai padaryti, galėsime tikėtis pokyčių. Kol kas, deja, bet jie nesugeba išmokti pamokų, tikriausia ne tuos polittechnologus samdosi.
– Tačiau faktas, jog ne politikas su ideologiniu užnugariu, bet ūkiškumą deklaruojanti stambaus verslo atstovas perrinktas meru jau antrą kartą liudija, kad keičiasi ir Kauno elektoratas. Kaip šiuos pokyčius apibūdintumėte?
– V. Matijošaitis sugebėjo iš konservatorių perimti patriotinį naratyvą, tą tautinę vėliavą. Juk kur Vytis stovi? Kaune. Visa tai buvo pakankamai meistriškai išnaudota viešųjų ryšių prasme.
Kalbant apie elektoratą – jis keičiasi, jaunėja, emigruoja. Jam nebetinka tos senosios priemonės, šių laikų elektoratas gyvena socialiniuose tinkluose.
Todėl galiu konservatoriams duoti nemokamą patarimą – galingai eiti į socialinius tinklus, elektroninę erdvę ir ten bandyti plėtoti komunikaciją. Jeigu jie šito nedarys, paprasčiausiai taps vakar diena.
– Žmonės dabar linkę balsuoti už asmenybes, o partijos tarsi eina į antrąjį planą. Kaip manote, ar kitos politinės partijos sugebės kauniečiams pateikti rimtą, konkuruoti su dabartiniu vadovu galinčią asmenybę?
– Jeigu jau kalbėti apie politinę kovą, reikėtų statyti lygiavertį sparingo partnerį, nacionalinio lygmens politiką. Ne kokį nors labai garbingą profesorių, rektorę ar dar ką nors.
Reikia politinio sunkiasvorio, kitaip nieko nebus. Net reitingų lentelėje užimdamas šeštą ar septintą vietą V. Matijošaitis laimės, kadangi turi pakankamai platų administracinį resursą, organizacijos „Vieningas Kaunas“ palaikymą. Tai jėga, kuri gali jį išvesti.
Jeigu konservatoriai ar kuri nors kita partija norėtų rimtai pakovoti už Kauną, jie turėtų vykdyti plataus masto ir brangią rinkimų kampaniją tiesiogiai dirbant apygardose. Tai nuolat vykstantys susitikimai su rinkėjais bent dukart savaitėje.
Panašiai kaip ir Gitanas Nausėda, kuris tarsi iš niekur tapo prezidentu. Iš tiesų jis pora metų intensyviai dirbo, dantis sukandęs važinėdamas po Lietuvą, po jos rajonus. Ir staiga jis atsiranda sąrašuose.
Tai brangus malonumas, tai kainuoja. O konservatoriai nuolatos skundžiasi, kad jie neturi lėšų. Na, jeigu neturi lėšų, rėmėjų pinigų ir taip toliau, belieka tik vegetuoti. Arba galima taikyti dvigubą strategiją, kviesti nacionalinio lygmens politiką ir jį maksimaliai „promoutinti“.
Tai daryti per susitikimus, per tiesioginę komunikaciją einant nuo durų prie durų, per socialinius tinklus maksimaliai pasiekiant jaunimą, naują rinkėją. Manau esama naujų temų, kurias galima iškelti, be to vytis yra lengviau, tai dar vienas privalumas.
V. Matijošaitis, manau, savo zenitą jau pasiekė ir, prognozuotina, risis žemyn. Tačiau, kaip žinia, Lietuvoje žemyn ristis galima ir dvidešimt metų.
Tačiau čia tik vienas jo suklupimas, žiūrėsime, kaip jam pavyks iš šios situacijos išeiti. Matome, jog desperatiškai bandoma tai daryti, tai važiavimas gelbėti griūvančio namo, susitikimas su jo gyventojais. Viskas suprantama, jam pasiūlė nuveikti ką nors, tai tik vienas epizodų, žiūrėsime, ką jis dar padarys.
– Kol kas tik konservatoriai įvardinami ta politine jėga, kuri turi pakankamai potencialo mesti iššūkį dabartinei Kauno valdžiai. Kaip manote, kokia galėtų būti trečioji alternatyva, kas iš politinių partijų šią nišą galėtų užimti?
– Manyčiau, jog perspektyvų turi dešiniosios jėgos. Nereikia bijoti, jog Kaunas niekada nebalsuos už liberalus. Nesąmonė, ne už ideologijas lietuviai balsuoja, o už žmones, už protingus žmones. Yra Viktorija Čmilytė-Nielsen, ji gali ką nors „promoutinti“, jeigu suras kokią žinomą asmenybę.
Nes iš esmės praktiškai bet ką galima paversti lyderiu, tokių pavyzdžių Lietuvoje matėme. Todėl tikiu, jog atsiras alternatyvų.
Tikrai tarp jų nebus Neringos Venckienės, nors ji ir grįžta, o Kaunas ir N. Venckienė tarsi susiję. Nebus, manau ir Arvydo Juozaičio.
Kol kas mes dar nematome tos trečiosios alternatyvos. Gal ji atsiras, tačiau dar reikia palaukti.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
