Kelionė į Kauną su „Ryanair“ smarkiai nuvylė – Kas vyksta Kaune

Kelionė į Kauną su „Ryanair“ smarkiai nuvylė

Skaitytojo nuotr.

Prieš kelias dienas skrydis iš Kopenhagos į Kauną „Ryanair“ oro linijų lėktuvu pasisuko netikėta linkme. Apie vidurdienį pakilti turėjęs lėktuvas ore atsidūrė tik vakare – išvargę keleiviai pasakoja nebuvę tinkamai informuoti apie atidėjimą, o skrydis esą buvo baisus.

Sugaišo visą dieną

„Pirmadienį teko patirti nemažai problemų skrendant iš Kopenhagos į Kauną su „Raynair“ aviakompanija. Skrydis vėlavo 7 valandas. Iš oro uosto turėjome pakilti 11.50 val. Danijos laiku, o pakilome tik 18.56 val.“ – pasakojo su „Kas vyksta Kaune“ susisiekęs keleivis.

Jo žiniomis, skrydis FR7620 vėlavo dėl techninių kliūčių – lėktuvui nuleido ratą. Keleiviams buvo pasakyta eiti į terminalą ir laukti, o kiek ir ko – neaišku. Informacijos esą buvo teikiama mažai, žmonės pervargo, tarp jų buvo keletas mažų vaikų ir besilaukianti moteris.

„Galima tik pamanyti, ką jiems teko iškęsti“, – dėstė skaitytojas. Anot jo, nesuprantama, kodėl viskas taip užsitęsė, nes ilgą laiką prie lėktuvo nevyko jokie darbai.

„Pagaliau pakilus, skrydis buvo tikrai baisus – lėktuvas purtomas, garsai sklido tokie, kokie, manau, neturėtų sklisti. Nusileidus Kauno oro uoste, žmonės džiaugėsi ir plojo iš laimės, bet iš išlipus iš lėktuvo jis iš karto vėl pradėtas taisyti. Ar iš viso galima skraidinti tokiais lėktuvais keleivius?“ – dvejojo sudėtingą kelionę patyręs žmogus.

Jis svarstė, kad šitiek nepatogumų sukėlusios oro linijos turėtų pateikti išsamesnį komentarą dėl nevykusio pirmadienio skrydžio. Diena keleiviams buvo sugadinta, 7 valandos vėlavimo, skaitytojo manymu, yra labai daug.

Keleiviams pasiūlė užkąsti

Prakalbinti „Ryanair“ atstovus šiuo klausimu, kita vertus, buvo ne taip ir paprasta. Greičiau atsiliepęs Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas „Kas vyksta Kaune“ nurodė, kad tokiais atvejais tiksliai pakomentuoti vėlavimo priežastis, sprendimus ir kompensacijų procesus gali tik oro vežėjas.

„Galime patvirtinti, kad šis skrydis tikrai vėlavo dėl techninių priežasčių, kurių mums oro bendrovė konkrečiau nenurodė“, – informavo T. Vasiliauskas.

„Ryanair“ spaudos tarnyba portalui atsiųstame komentare teigė spalio 21 d. suplanuotą skrydį iš Kopenhagos į Kauną buvus atidėtą prieš pakylant lėktuvui dėl „smulkaus techninio gedimo“.

Oro linijų tvirtinimu, kol inžinieriai tvarkė lėktuvą, keleiviams prieš išskrendant į Kauną tą dieną buvo suteikti du komplektai maitinimo talonų, už kuriuos oro uoste žmonės galėjo pasistiprinti.

Galima gauti kompensaciją

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Civilinės aviacijos skyriaus vedėja Virginija Žegunytė „Kas vyksta Kaune“ sakė, kad skrydžiui vėluojant daugiau kaip 3 valandas, pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą nr. 261, apibrėžiantį keleivių teises, galima prašyti kompensacijos kreipiantis tiesiogiai į vežėją elektroniniu paštu arba internetu užpildžius pretenzijos formą.

Skrydžio tarp Kopenhagos ir Kaunas atstumas – kiek daugiau nei 700 km. Kaip nurodė pašnekovė, reglamente numatyta, kad tokiu atveju maksimalus kompensacijos dydis siekia 250 eurų.

„Jeigu skrydis atidėtas dėl orlaivio gedimo, kurį sukėlė perkūnijos išlydis, susidūrimas su paukščiais, techniniai nesklandumai pripažįstami kaip ypatinga aplinkybė ir oro linijos neprivalo kompensuoti. Kiekviena situacija, susijusi su keleivių teisėmis, yra vertinama atskirai. Vienareikšmiškai pasakyti, kad šiuo konkrečiu atveju keleiviams priklauso kompensacija, negalima“, – aiškino V. Žegunytė.

Minėtame ES reglamente be visiškos kompensacijos apibrėžiamos ir kitos vežėjo prievolės keleiviui. Tarkime, oro linijoms atidėjus ar pakeitus skrydį, atsižvelgiant į laukimo laiką, bendrovė turi suteikti maistą ir gaiviuosius gėrimus, du telefono skambučius, fakso pranešimus arba elektroninius laiškus, apgyvendinimą viešbutyje, jei būtina pasilikti vieną ar daugiau naktų bei transportą nuo oro uosto iki apgyvendinimo vietos ir atgal. Daugiau informacijos apie ES 261 reglamentą galite rasti čia.

Delsti neverta

Pasak V. Žegunytės, reglamente numatoma, kad norėdamas gauti kompensaciją, spręsti klausimus, susijusius su galimais jo teisių pažeidimais, keleivis pirmiausia privalo kreiptis į vežėją. Jei tiesiogiai klausimo išspręsti nepavyksta arba keleiviui atrodo, kad vežėjo atsakymas nepagrįstas ar to atsakymo išvis nesulaukiama per 6-8 savaites, žmogus turi teisę kreiptis į atsakingą nacionalinę priežiūros instituciją.

„Kiekviena valstybė narė yra paskyrusi tokias institucijas, šiuo atveju reikėtų susisiekti su atsakingais Danijos organais – kreiptis reikia į tos šalies instituciją, iš kurios skrydis vėlavo. Keleiviui rekomenduojama veiksmų labai ilgai neatidėlioti, valstybės savo nacionalinėje teisėje tokiais atvejais kreipimuisi yra nustačiusi senaties terminus. Lietuvoje tai yra treji metai, Lenkijoje, berods, metai“, – kalbėjo LTSA Civilinės aviacijos skyriaus vedėja, Danijoje taikomų terminų įvardyti negalėjusi.

Geriausia, anot V. Žegunytės, pretenziją rašyti iš karto po skrydžio, nes atsakymų reikia laukti ilgai, taip pat ir šiuos skundus nagrinėjančioms nacionalinėms priežiūros institucijoms, kurios savo ruožtu irgi kreipiasi į vežėjus. Atskirais atvejais, tai gali užtrukti nuo dviejų mėnesių iki pusės metų ar net ilgiau.

Paraiškų skaičius auga

„Vežėjai tikrai neskuba mokėti kompensacijų, atsakinėja eilės tvarka. Man pačiai teko tą darbą daryti kaip nacionalinės priežiūros institucijos atstovei – srautai didėja, o žmonių nedaugėja nei kompanijose, nei keleiviams gelbstinčiose institucijose“, – tvirtino pašnekovė.

Palyginus 2017 ir 2018 metus, Lietuvos transporto saugos administracijoje skundų dėl avialinijų padidėjo beveik dukart, atitinkamai nuo 247 iki 432. Į vežėją kreipiasi dar daugiau klientų, nes nacionalinės institucijos tokiais atvejais – antras žingsnis, nepavykus sprendimo rasti betarpiškai.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT