Naujo maniežo projektus sukritikavę Kauno lengvaatlečiai: netinka nė vienas | Kas vyksta Kaune

Naujo maniežo projektus sukritikavę Kauno lengvaatlečiai: netinka nė vienas

R. Tenio, LAS nuotr., „Kas vyksta Kaune“ montažas

Kaune greta S. Dariaus ir S. Girėno stadiono ruošiantis statyti lengvosios atletikos maniežą, viešame pristatyme aptarti aštuoni savivaldybės surengtam konkursui pateikti projektai. Nors gana ribotame plote saugomoje teritorijoje projektuojamas statinys negali itin nustebinti savo forma, autoriai varijavo kitais architektūriniais kintamaisiais. Visgi panašu, kad užmiršo tuos, kuriems maniežas skirtas pirmiausia – sporto bendruomenės atstovai pasigedo tolimųjų metimų sektoriaus ir atrado daug kitų trūkumų.

Darbus „Žagirio“ arenoje antradienį susirinkusiems savivaldybės, sportininkų ir architektų bendruomenių atstovams bei visiems smalsiems kauniečiams pristatė dr. Viltė Janušauskaitė su dr. Martynu Mankumi. Norintieji susipažinti su konkursui pateiktais projektiniais pasiūlymais, iki pat lapkričio 10 d. tai gali padaryti „Žalgirio“ arenoje (darbo dienomis nuo 10 iki 17 val.) arba Lietuvos architektų sąjungos portale.

Komisija konkursantus vertins pagal penkis kriterijus: miestovaizdį, architektūrinės idėjos originalumą, pastato struktūros funkcionalumą, tvarumą bei projektavimo paslaugų kainą. Kaip pažymėjo V. Janušauskaitė, maniežas turi nepažeisti vertingųjų savybių, priskirtų Kauno Ąžuolyno sporto statinių kompleksui, tačiau tai padaryti esą ne taip ir sunku – reikia išlaikyti sporto funkciją, takų ir gatvių tinklą. Taip pat projektuojamo pastato vieta priklauso Ąžuolyno parkui, kuris yra saugoma teritorija.

„Pagal konkurso sąlygas, objekto aukštis – apie 13 m, tad Ąžuolyno vertingosioms savybėms pakenkti statinys niekaip negalėtų. (…) Paprastai pasakius, visi projektai yra tiesiog dėžė, tad fasado sprendimai tampa esminiai apsprendžiant pastato kontekstualumą. Dauguma projektų apskritai pakankami apriboti savo forma, kad objektas sutilptų teritorijoje. Išlaikoma stačiakampio gretasienio struktūra, mėginama sužaisti fasado medžiagomis“, – pastebėjo recenzentė.

Vieni prisitaiko, kiti siekia išsiskirti

„Atviras maniežas“, „TECTUM“ ir „Musculus“, anot V. Janušauskaitės, yra pakankamai neutralūs, santūrūs, galimas daiktas, mėginama interpretuoti tarpukario architektūrą, kuri dabar ant bangos. Kitas projektas, laisviau žvelgiantis į kontekstualumą – „KLAM“, kur daug stiklo, pastatas iš esmės perregimas.

„Kiti du lakoniškų formų projektai, mėginantys sužaisti fasadu – „Atviras miestui“. Šis projektas su perforuota skarda, sukuriančia trimatį efektą, man kelia klausimų. (…) Fasadas yra skaidomas, atsiranda tam tikro irzlumo, išmėtyti langai. „Ąžuolynas“ – mėginama fasadu atkartoti natūralų medžiagiškumą. Šie projektai galėtų tikti bet kur, tačiau nebūtinai šiame kontekste“, – kalbėjo V. Janušauskaitė.

Darbas, kuriame pasirinkta ne integruotis, o kontrastuoti su aplinka – „Ochra“: krintantys lapai, rudeniškas įvaizdis. Tai, pasak recenzentės, vienas agresyvesnių projektų, nes brėžiamos įstrižos linijos, parudavusi spalva lemia objekto dominavimą. „Judėjimas įkvepia“ taip pat pretenduoja visiškai kontrastuoti su aplinka. „Kyla klausimas, kas turėtų dominuoti šioje erdvėje – paminklas, pėsčiųjų alėja, maniežas, ir kiek naujai projektuojami objektai yra kokybiški, kad prisiimtų tą vaidmenį“, – svarstė V. Janušauskaitė.

„Ochra“ Ąžuolyno komplekse palyginti rėžia akį / LAS nuotr.

Jai vienas įsiminusių projektų – „KLAM“, deklaravęs nuorodą į tarpukario architektūrą, už nuoseklumą pagyrų sulaukė ir „Ochra“. Tiesa, architektūros ir istorijos mokslų daktarei darbų pateikimas pasirodė netolygus – jei vieni daugiau dėmesio skyrė interjerui, kitur to praktiškai nėra, tad įvertinti, ar jis derės su išore neįmanoma, nes tokia medžiaga nepateikta.

„KLAM“ gręžiasi į tarpukario architektūrą / LAS nuotr.

Rinkosi dvejopą išplanavimą

Anot M. Mankaus, visi projektai „gerbia“ Šlovės alėją, formuoja perimetrą, o tai, kad konkurso dalyvių daug – gerai tiek komisijai, tiek miestiečiams, nors, kaip netrukus paaiškėjo, ta daugybė ne tokia ir vaisinga.

„Du darbai („Atviras maniežas“ ir „Ochra“) siūlė medinę santvarinę konstrukciją. Pagal kainą tai panašu, nors medinė konstrukcija galėtų pridėti taškų tvarumo požiūriu. Kiti renkasi metalines konstrukcijas“, – konstrukcinius planuojamų objektų parametrus vertino M. Mankus, pridūręs, kad visos išorės apdailos turi teisę gyvuoti, tik „metalo apdaila labiau žvanga jautriame kontekste“.

„Ochra“ projektuotojai siūlo naudoti daug medinių elementų / LAS nuotr.

Funkcinio zonavimo, t. y. kaip viduje išdėstytos skirtingos paskirties erdvės, yra iš esmės trys variantai. „Grubiai kalbant, yra maniežas ir visa kita: įėjimai, holas, kavinė, administracijos patalpos. Pirmasis variantas, kurio laikosi dauguma autorių – funkcinių patalpų blokas išdėstytas lygiagrečiai Šlovės alėjai, kas logiška – ten įėjimai, pastate verdantis gyvumas papildo pėsčiųjų alėją“, – teigė architektūros specialistas.

„Atviras maniežas“ ir „KLAM“ bando vystyti L raidės formos idėją – ne persirengimo kambariai, administracija, kavinės atsuktos į praeivius ir pateiktos jų dėmesiui, tačiau sportas. Tai, M. Mankaus manymu, visai gera idėja, bet tokiu atveju funkciniai ryšiai ištįsta, kadangi pagrindinį įėjimą absoliučiai visi projektuoja iš Šlovės alėjos pusės.

Nuosavas automobilis ar viešasis transportas?

„Patekimas į automobilių stovėjimo aikštelę projektuojamas tiek iš šiaurinės pusės per servitutą, tiek iš halės pusės. Kaip suprantu, ši aikštelė turės aptarnauti ir stadiono lankytojus, tačiau dauguma autorių neatsakė į klausimą, kaip atvykusiems automobiliu patekti į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną“, – pažymėjo M. Mankus.

V. Janušauskaitei kliuvo, kad daugelis kolektyvų neatsižvelgė į servitutą, tad visuose projektuose siūloma praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę į šiaurę nesirūpinant, kaip ji užstos pėsčiųjų praėjimą. „Daugelis (projektų – „Kas vyksta Kaune“) atrodo tarsi eitum į prekybos centrą pro automobilių stovėjimo aikštelę, reikia kažkaip panaikinti šį pojūti vizualiai užstojus aikštelę“, – komentavo recenzentė.

V. Janušauskaitė architektams pažėrė kritikos dėl automobilių stovėjimo aikštelės sprendimų / R. Tenio nuotr.

Kita vertus, M. Mankaus tvirtinimu, aikštelė visuose projektuose yra tinkamo dydžio, tik neišspręsti evakuacijos klausimai, yra vietų, iš kurių sunku pabėgti, trūksta laiptinių, kurių gal ir įmanoma pridurti. „Kaip žinome, Londono dangoraižiai teturi 200 vietų aikšteles, asmeninis automobilis nėra pirminis atvykimo į pastatą būdas. Tad viso komplekso sėkmė priklausys nuo to, kaip bus organizuojamas viešasis transportas. „Musculus“ išsamiau panagrinėjo viešojo transporto integraciją, kas yra sveikintina“, – teigė architektūros mokslų daktaras.

Tvarumas – antroje vietoje

Tvarumui, kaip pastebėjo recenzentai, konkurso dalyviai skyrė mažiausiai dėmesio – gal dėl to, kad jį sunku apibrėžti ir įgyvendinti. Kalbant apie visų visuomenės grupių įsitraukimą, pasak V. Janušauskaitės, projektuose matyti labai daug dušų, tačiau nė vieno, kuriuo galėtų naudotis neįgalieji. Yra problemų su patekimu ir automobilių stovėjimo aikštele, srautų judėjimu viduje.

„Dviračių saugykla numatyta rūsyje. Nėra saugu judėti rampa kartu su automobiliais, tuos dviratininkus, ypač sporto manieže, reikėtų labiau pasaugoti. Ekologija ir aplinkosauga mažai kas rūpinosi. (…) Niekas nesiūlė pagrindinio maniežo be natūralios šviesos, tačiau daugelis rūsyje projektavo treniruoklių sales, rūbines, gydytojų kabinetus. Šiuos sprendinius reikėtų pergalvoti“, – įžvalgomis dalijosi V. Janušauskaitė.

Kalbant apie energinį efektyvumą, blaškomasi tarp A+ ir A++ klasių – į pastarąją taikantys autoriai atsinaujinančių šaltinių naudojimą esą nurodė labiau kaip galimybę, neatspindėtą projektuose. Tarkime, „Musculus“ planuojama rinkti lietaus vandenį, tačiau nėra numatyti rezervuarai, kur jis būtų kaupiamas. Žinomam Kauno architektui Linui Tuleikiui pasiteiravus, ar konkurso sąlygas apskritai galima laikyti darniomis ir ar bent vienas darbas turi architektūrinį scenarijų, išplaukiantį iš aplinkos, recenzentai entuziazmu netryško.

M. Mankus pripažino, kad konkurso sąlygos nėra suderintos su Lietuvos architektų rūmais / R. Tenio nuotr.

M. Mankus įvardijo, kad, jo supratimu, sąlygos nesuderintos su Lietuvos architektų rūmais – tvarumo požiūriu, tai yra blogai. „Turime gerąją praktiką, jos reikia laikytis. (…) Vienas ar du darbai yra turintys tą scenarijų, tačiau laimėtoją rinks komisija. Mūsų funkcija nėra vertinti, nenorėčiau plačiau komentuoti, nes tai būtų neetiška kitų darbų ir čia galbūt esančių autorių atžvilgiu“, – kalbėjo mokslininkas.

Jo kolegė pridūrė, kad darnumo, tvarumo klausimai iš esmės nesprendžiami. Viskas sukasi aplink automobilį, dviratis – formalumas. „Tvarumą sąlygose sunkiausia aprašyti, ir darbuose tai atsispindėjo – tam autoriai skyrė mažiausiai dėmesio. Gal projektuotojai pasimetė sąlygose: ar turi būti pigiausia pastato eksploatacija, statybos, ar socialiai jautrus“, – spėjo V. Janušauskaitė, pažymėjusi, kad dėl ekologiškų medžiagų naudojimo statybų kaina gali ir išaugti, nors pastatas būtų tvaresnis.

Užmiršo svarbiausią dalyką

Prieš susirinkusiuosius stojęs Kauno lengvosios atletikos federacijos prezidentas Valdas Petkevičius, vis dėlto, iš esmės nubraukė pristatyme išsakytas pastabas pareiškęs, kad lengvosios atletikos atstovai nerado nė vieno projekto, kuris būtų tinkamas šiai bendruomenei.

„Kai kur funkcijos net neatitinka konkurso sąlygų, – kalbėjo vyras, klausęs, kodėl recenzentai to nepakomentavo. – Tarkime, užduota projektuoti tolimųjų metimų sektorių – jeigu jau dabar šio elemento nenumatoma, sunku tikėtis, kad projektai bus pataisyti. Klaidų begalė: inventoriaus sandėliukai rūsyje, sportininkų išėjimai iš konferencijų salės tiesiai ant apšilimo takelių pavojingi.“

Savivaldybės atstovams pristatyme lengvaatlečių pastabas įteikęs V. Petkevičius sportininkų vardu teigė, kad visi projektai netinkami, sąlygos turėtų būti parengtos ir konkursas organizuojamas iš naujo. Esą yra pataisomų projektų, tačiau yra ir nepataisomų – lengvaatlečiai baiminosi, kas nutiks, jeigu bus išrinktas netinkamas projektas.

V. Petkevičius (viduryje) išsakė lengvaatlečių nuogąstavimus / R. Tenio nuotr.

„Ploto užtenka per akis viskam. Didžiausias dėmesys skiriamas pastato išvaizdai, įkomponavimui į miesto planą, bet ne lengvaatlečių poreikiams ir funkcijai. (…) Pasaulio čempionatų treneriai sėdi ir nervinasi“, – architektų pasiūlymus kritikavo V. Petkevičius.

Naujo konkurso skelbti savivaldybė, tiesa, neskuba. Pauliaus Kero vadovaujama konkurso komisija, kurią sudaro Vigimantas Abramavičius, Vilius Adomavičius, Jonas Audėjaitis, Jūratė Juozaitienė, Jūratė Merkevičienė, Rimantas Mikaitis, Mindaugas Šivickas, Nerijus Valatkevičius bei Rūta Jankauskienė, atsižvelgusi į pastabas, bet kokiu atveju vertins darbus ir tik paaiškėjus, kad projektai iš esmės netinkami, būtų svarstoma organizuoti lengvosios atletikos maniežo konkursą iš naujo.

Sąlygos parengtos tinkamai

Buvęs Kauno tarybos narys ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos direktorius R. Mikaitis tikino, kad sektorių išdėstymo sąlygos, parengtos pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos reikalavimus, buvo nurodytos techninės užduoties priede, tačiau nė viename pateiktame projekte šito nėra.

„Konkurso dalyviai tikrai nesikonsultavo su lengvosios atletikos atstovais, kurie nė nežinojo, kas yra projektuotojai, ši informacija užkoduota. Turėtų būti dirbama su laimėtoju ištaisant šitą elementą“, – kalbėjo R. Mikaitis.

Savivaldybės Mieto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. Valatkevičius antrino, kad sąlygose visi kriterijai nurodyti – jos buvo rengtos ilgai, rimtai ir atsakingai.

„Jeigu darbai jų neatitinka, kalti projektuotojai. Labai gaila, kad architektai taip pasielgė ir gana atsainiai pažiūrėjo į sąlygas. Rezultatas ne pats geriausias, kaip visada, norėtųsi geresnio“, – komentavo jis.

V. Janušauskaitė pastebėjo, kad sektoriaus sprendiniai kai kuriuose darbuose galėtų būti taisomi projektavimo metu, o kituose iš esmės nekeičiant projekto tų vietų nepertvarkysi. „Receptas bent ateityje – prieš projektuojant turėtų būti įtraukta sporto bendruomenė“, – pridūrė specialistė.

Statyti žada 2021-aisiais

Kaip antradienį paskelbė Kauno savivaldybė, įsibėgėjusios S. Dariaus ir S. Girėno stadiono statybos bei sporto halės rekonstrukcija – tik dalis Ąžuolyno daugiafunkcinio sporto ir laisvalaikio komplekso projekto. Netolimoje ateityje jį papildys nauja erdvė lengvaatlečiams, o kauniečiai kviečiami įvertinti aštuonias architektų pateiktas konkursines vizijas.

Pranešime spaudai nurodoma, kad naujajame lengvosios atletikos manieže numatyti bėgimo takai, šuolių į aukštį bei tolį sektoriai, taip pat šuolių su kartimi, rutulio stūmimo ir tolimųjų metimų (ieties, disko) treniruočių sektoriai. Lengvaatlečiai prakaitą lies treniruoklių ir gimnastikos salėse, o jėgas atgaus masažo kabinetuose. Manieže bus įrengtos 500 vietų žiūrovų tribūnos.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tadas Metelionis planuoja, kad jau kitąmet bus parengtas techninis maniežo projektas, o statybos galėtų prasidėti 2021 metais. Kaip atrodys naujasis maniežas su 150 vietų požemine automobilių stovėjimo aikštele paaiškės pasibaigus architektūrinių idėjų konkursui.

„Žalgirio“ arenoje surengta ekspozicija atsiėjo kelis tūkstančius eurų / R. Tenio nuotr.

Prizinis konkurso fondas siekia 21 tūkst. eurų (atitinkamai 10, 7 ir 4 tūkst. eurų 1-3 vietoms), o su pirmos vietos laimėtoju turėtų būti sudaroma sutartis techniniam projektui. Viso konkurso viešojo pirkimo vertė, kaip „Kas vyksta Kaune“ patikslino savivaldybės Centrinio viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjos pavaduotoja Indra Jasiukaitienė – 280 tūkst. eurų. Centrinio viešųjų pirkimų portalo duomenimis, dar 5 tūkst. eurų miestui atsiėjo konkurso darbų ekspozicija „Žalgirio“ arenoje.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA