Renesansinis dvaras, italų architektų projektuotas bažnyčios ansamblis, prieplauka, keltas, o kadaise ir 20000 knygų biblioteka ar net firminis vynas – Nevėžiu nuo Kauno atskirtas Raudondvaris ne tik viena seniausių, bet ir vieną spalvingiausių istorijų turinti Kauno rajono gyvenvietė.
Ši istorija bei jos nuspalvinta tapatybė Raudondvaryje saugoma itin kruopščiai: dvare nuolatos vyksta įvairūs renginiai, veikia net du muziejai, o bažnyčioje dar galima paskambinti ta pačia fisharmonija, kuria muzikavo kadaise čia gyvenęs Juozas Naujalis.
Apie tai, kaip Raudondvario prijungimas prie Kauno paveiktų miestelio kultūrinį bei socialinį gyvenimą kalbamės su Raudondvario dvaro vadovu Zigmu Kalesinsku bei Raudondvario seniūne Daiva Bulotiene, rašoma pranešime spaudai.
Nepriklausomas identitetas – privalumas
„Kalbėdami apie Raudondvario kaip rekreacinės zonos patrauklumą, turime suprasti, kad jis yra patrauklus būtent tuo, kad nėra mieste. Žinodami, kad važiuojame į užmiestį, mes užmezgame kitokį santykį su aplinka, gamta, istorija. Tuo labiau, kad Raudondvaryje jos yra tikrai daug ir savitos. Tai, kas vyko čia, prarastų dalį žavesio, jeigu būtų vykę mieste“, – pasakoja Z. Kalesinskas ir papildo, kad kalbant apie prijungimą darosi neramu ne tik dėl Raudondvario, bet ir viso Kauno rajono identiteto.
„Kyla klausimų, kas nutiktų su Kauno rajono muziejumi, kuris šiuo metu yra Raudondvaryje. Ką daryti su artefaktais, kurių kontekstas savotiškai naikinamas? Ir šie klausimai yra labai esminiai: juk taip gaunasi, kad mes keičiame regioninę politiką! Dabar pagalvokime, kas nutiktų Lietuvai ir jos regionams, jeigu savo rajonus imtų prisijunginėti visi miestai? Tokiose Kauno savivaldybės idėjose nematau nieko daugiau tik populizmą ”, – apie galimus pavojus svarsto Z. Kalesinskas.
„Lankėsi“ net Salvadoras Dali
Z. Kalesinskui pritaria ir Raudondvario seniūnė D. Bulotienė. „Raudondvaris puoselėja labai stiprią, savarankišką istoriją ir tokią pačią bendruomenę. Galima sakyti, kad turime net du kultūros centrus: didelį, atnaujintą, aktyvų oficialųjį kultūros centrą ir neoficialųjį kultūros centrą – dvarą“.
Iš tiesų, peržvelgus Raudondvaryje vykusių renginių programas, pavydėti galėtų ir pats miestas.
Sąraše – nuo tarptautinių festivalių (pavyzdžiui, žemės meno festivalis „Land Art“) ar pasaulinio lygio koncertų iki milžiniško antplūdžio sulaukusios Salvadoro Dali parodos. 2017 m. Raudondvaris buvo ir mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Kaip juokauja Raudondvario gyventojai: „Kaip pradėjo Tiškevičius dvare visokius stebuklus, taip jie čia ir tęsiasi“.
Smulkiajam verslui – žingsnis atgal
Miestelio patrauklumą kuria ne tik kultūros ar turizmo sferų darbuotojai, bet ir verslininkai. D. Bulotienė mano, kad Raudondvario prijungimas prie Kauno miesto juos paveiktų ypač tiesiogiai.
„Kad ir tie patys jau viešai apkalbėti mokesčių skirtumai. Pavyzdžiui, reklamos įkainiai: parduotuvėlėms, gėlių kioskams, „kebabinėms“ – kiekvienai įmonei reklama reikalinga, tačiau kas garantuos, kad prijungus rajoną prie miesto, reklamos plotų kainos neišaugs? Šiuo metu mieste jos iki dešimties kartų didesnės“, – rizikas pastebi D. Bulotienė. Kita jautri grupė – ūkininkai.
„Raudondvario seniūnijos žemėse veikia ne vienas stambus ūkis, pavyzdžiui, „Lytagra“ Bernatonyse. Natūraliai kyla klausimas: kaip juos paveiks žemės mokesčiai? O kaip paveiks ateityje neišvengiami nekilnojamo turto mokesčiai? Klausimų labai daug, tačiau niekas dar nepateikė atsakymų“, – nerimauja Raudondvario seniūnė.
Paslaugos dažnai kokybiškesnės nei mieste
„Kad ir kaip norėtume atrasti galimo prijungimo privalumų, tai padaryti sunku. O netgi išgirdus kažkokius pažadus: kas garantuos, kad jie bus išpildyti, kas garantuos, kad pasikeitus kadencijoms Kauno mieste vėl nebus kažkokių pokyčių, kurie tuos pažadus nutrauks? Rizikos čia labai daug“, – svarsto D. Bulotienė. „Žinoma, kas nors gali pasakyti, kad privalumu taptų lengvesnis miesto paslaugų prieinamumas, tačiau noriu pabrėžti, kad bent jau Raudondvaryje visos vietinės paslaugos yra tikrai aukšto lygio. Tai įvertina tiek patys miestiečiai, kurie jomis vis dažniau naudojasi, tiek nuolatiniai gyventojai, kurių daugėja“.
Šiuo metu miestelyje gyvena daugiau nei 4300, visoje seniūnijoje – daugiau nei 6000 žmonių.
„Kauno miesto savivaldybė argumentuoja, kad didesnės teritorijos reikia miesto plėtrai. Tačiau, jeigu rajone daugėja gyventojų, tos pačios teritorijos reikia ir mums!”, – pozicijas tvirtai laiko D. Bulotienė ir papildo, kad dar nesutiko nei vieno Raudondvario gyventojo, kuris prijungimui pritartų.
Raudondvaryje veikia du darželiai, gimnazija, muzikos ir meno mokyklos, taip pat Menų inkubatorius, Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras, Raudondvario oranžerija-restoranas, biblioteka, paštas, policijos nuovada, poliklinika su vaistine, vienas seniausių Lietuvoje medelynų. Priklauso 11-ka seniūnaitijų. Kai kuriose iš jų (pavyzdžiui, Didvyrių kaime) žemė dar tarpukariu dovanota Lietuvos Nepriklausomybės kovų savanoriams.
