Miestiečių krosnių ir židinių nebeapmokestins, bet duoda pinigų pasikeisti

Asociatyvi / P.Grigaliūno nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Aplinkos ministerijos planas apmokestinti krosnis išblėso. Praeitais metais pasipiktinimą sukėlęs planas uždrausti deginti kietąjį kurą ten, kur prieinamas centralizuotas šilumos tiekimas, išbrauktas iš Nacionalinio oro taršos mažinimo plano.

Prieš metus visuomenę apskriejo žinia, kad Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatyta uždrausti deginti kietąjį kurą centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) teritorijoje. Paprasčiau tariant miestuose, kur prieinamas CŠT būtų buvę draudžiama kūrentis malkomis ar anglimis.

Šis siūlymas sutiktas prieštaringai. Ir visgi galutiniame taršos mažinimo plane šios idėjos nebeliko.

„Plano projekto derinimo metu šios priemonės buvo atsisakyta. Jau patvirtintame plane numatytos finansinės paskatos namų ūkiams, keičiant kietojo kuro katilus atsinaujinančios energijos išteklius naudojančiomis šildymo sistemomis ar prisijungiant prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos.

Taip pat numatyta vykdyti kampanijas visuomenės informuotumui didinti apie namų ūkių šildymą ir jo daromą poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai. Įgyvendinant šias priemones tikimasi, kad mažės kietojo kuro naudojimas namų ūkiuose ir tuo pačiu šio sektoriaus taršos lygis“, – DELFI komentuoja Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyriausiasis specialistas Paulius Žvirbilis.

Taip pat atsisakyta ir minties įrengti apskaitos prietaisus ten, kur CŠT teritorijose naudojamos krosnys. Planuota pagal tokios apskaitos duomenimis skaičiuoti mokestį už kietojo kuro šilumos gamybos įrenginio naudojimą

„Pažymėtina, kad viena iš šios priemonės atsisakymo priežasčių – sudėtingas įgyvendinimas“, – teigia P. Žvirblis.

Vis dėlto, siūlymai gali sugrįžti.

„Ši priemonė ir kietojo kuro naudojimo draudimas centralizuoto šilumos tiekimo teritorijose gali būti svarstomas ateityje peržiūrint Planą, atsižvelgiant į pažangą mažinant oro užterštumą. Planą būtina peržiūrėti ne rečiau kaip kas ketverius metus“, – nurodo P. Žvirblis.

Nors šiuo metu nenumatyti ribojimai gyventojams naudoti kietąjį kurą šilumos gamybai, pažymima, kad savivaldybės gali nustatyti teritorijas, kuriose nebūtų leidžiama naudoti konkrečios rūšies šildymo būdą. P. Žvirblio teigimu, šiuo metu tokiuose planuose įprastai nustatomi leistini šildymo būdai naujiems pastatams.

Nacionalinį oro taršos mažinimo planą Vyriausybė patvirtino šių metų balandžio 17 dieną.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

2 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Koronaviruso skaičiai toliau auga: peržengta 300 riba, mirė dar du žmonės

Kaune padvelkė statybomis: planuoja baseiną ir daugiafunkcį centrą

Tarp rinkimų stebėtojų Kaune – girtas konservatorių atstovas

Kaune santuoką planuojančių įregistruoti porų sąrašuose – O. Vyšniauskas ir beveik 20 metų jaunesnė išrinktoji

Niūrus koronaviruso scenarijus: 2-4 savaitės gali tapti kritinės

Premjeras prabilo apie Vėlinių savaitgalį: susitikime kapinėse

S. Skvernelis: trylikta pensija nebūtinai bus visiems vienoda

Apklausa atskleidė, kaip koronaviruso pandemija paveikė Lietuvos gyventojų pajamas

Vogtu „Volvo“ kelionė ilgai netruko: girtas jaunuolis nepamena kaip atsidūrė griovyje

Kaunas geltonoje koronaviruso zonoje: gyventojams teks laikytis specialių rekomendacijų