Kauno rajono gyventojai ir politikai susivienijo prieš teritorijos sudraskymą

Organizatorių nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno miesto savivaldybės planas prisijungti 13 Kauno rajono seniūnijų su 99 kaimais įaudrino bendruomenę: gyventojai renka parašus prieš teritorijos suskaldymą, seniūnijose vyksta susitikimai su valdžios atstovais, visuomeninės organizacijos rašo peticijas šalies vadovams.

Padalijimo iniciatoriai nesirodo

Į pirmuosius 25-ias bendruomenes vienijančios Kauno rajono bendruomeninių organizacijų asociacijos (KRBOS) inicijuotus susirinkimus Domeikavoje, Neveronyse ir Karmėlavoje atvyko ne tik Kauno rajono savivaldybės atstovai, bet ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Raminta Popovienė, Kęstutis Bacvinka.

Susitikimuose taip pat dalyvauja įvairių į Kauno rajono savivaldybės tarybą išrinktų partijų atstovai – socialdemokratai, konservatoriai, valstiečiai žalieji, liberalai. Visi jie pasisako prieš savivaldybės teritorijos suskaldymą.

„Kvietėme ir prijungimo iniciatorius, Kauno miesto savivaldybės atstovus. Deja, nei vienas jų nepasirodė ir net į laiškus neatsakė. Iškasė karo kirvį, o normaliai paaiškinti savo tikslų nenori“, – apgailestavo KRBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Daug neatsakytų klausimų

Dažniausiai gyventojai klausia apie galimas grėsmes suskaldžius Kauno rajono savivaldybę. Koks likimas laukia „ilgųjų“ gimnazijų, kokie bus mokesčiai, ar išliks bibliotekos, kultūros centrai, kas laukia žemdirbių? Į visus šiuos klausimus žmonės norėtų aiškių atsakymų.

„Ar prijungus prie Kauno neliksime amžiams pamirštais miesto pakraščiais?“,- samprotavo Ramučių bendruomenės centro pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė. Moteris prisiminė, kad panašus likimas ištiko kadaise prie Kauno prijungtas teritorijas – Palemoną, Rokus, Sargėnus, Romainius, Vaišvydavą, Karkazus.

R. Popovienė pabrėžė, kad chaotiškas ir brutaliu keliu stumiamas sprendimas paliestų labai daug sričių: švietimą, kultūrą, mokesčius, žemės ūkį, socialines paslaugas, ES finansinę paramą. „Kodėl toks svarbus klausimas nesprendžiamas nacionaliniu mastu? Kodėl nesiskaitoma su kitų 12-kos seniūnijų gyventojų interesais?“, – stebėjosi R. Popovienė.

Viskas aukštyn kojomis

V. Pranckietis pastebėjo, kad Kauno rajono politikai dar niekada nebuvo tokie vieningi. „Mes turime bendrą tikslą – išsaugoti Kauno rajoną. Manau, kad tokios Kauno miesto valdžios iniciatyvos Seime ir Vyriausybėje neturi ateities“, – teigė politikas.

Kauno miesto savivaldybė sprendimą prijungti dalį Kauno rajono teritorijų priėmė neapsvarsčiusi komitetuose, nepasitarusi su gyventojais ir rajono savivaldybe, neatlikusi galimų pokyčių analizės. „Tokios reformos civilizuotose valstybėse vyksta 3-4 metus. Pokyčius inicijuoja patys žmonės, atliekami rimti tyrimai, skaičiuojami kaštai ir tik tada priimamas sprendimas. Kauno miesto vadovai viską apvertė aukštyn kojomis, todėl kilo sumaištis bendruomenėje“, – piktinosi R. Popovienė.

Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad problemų abiejose savivaldybėse netrūksta, tačiau jas galima spręsti bendradarbiaujant. „Europos valstybėse gyventojų niekas neskirsto į savus ir svetimus, o galvojama, kaip geriau teikti paslaugas. Regionai dažnai turi bendrą transporto sistemą, elektroninį bilietą, kartu sprendžiamos švietimo, infrastruktūros problemos. Tokiu keliu reikia eiti ir mums su Kaunu, kitomis regiono savivaldybėmis“, – siūlė sprendimo kelius vicemeras.

Apklausa gali tapti spąstais

E. Juozapavičienė pabrėžė, kad Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta nedemokratiška apklausa, todėl bendruomenės nusprendė rinkti parašus ir ragina stabdyti procedūrą.

„Kauno rajono padalijimo iniciatoriai teigia, kad vyks referendumas, bet tai – melas. Apklausoje net nenumatyta mažiausia respondentų skaičiaus norma, jos metodika neaiški, todėl kyla reali grėsmė, kad saujelė gyventojų gali nuspręsti 100 tūkstančių žmonių likimą. Be to, planuojama apklausti tik prijungiamų teritorijų gyventojus. O kur dar likusios 12 pakraščio seniūnijų? Juk ten gyvenančių žmonių padėtis neišvengiamai blogės, bus daugiau socialinės atskirties“, – retoriškai klausė Kauno rajono bendruomenių lyderė.

Prie akcijos už nedalomą Kauno rajoną prisijungia vis daugiau visuomeninių organizacijų. „Kauno rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių, todėl nesuprantame noro griauti tai, kas daug metų buvo rūpestingai kuriama“, – stebėjosi Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė. Jos vadovaujama organizacija jau išsiuntė šalies vadovams kreipimąsi, kuriame raginama stabdyti pradėtą procedūrą. Panašų kreipimąsi išsiuntė Kauno rajono trišalė taryba, Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija, kitos organizacijos.

Spalio 10 dieną Kauno rajono savivaldybės taryba rengia neeilinį posėdį, kuriame bus svarstomas vienas klausimas – Kauno miesto savivaldybės siūlymas prijungti 99 pakaunės kaimus prie miesto.

„Pirmiausia atsižvelgsime į gyventojų nuomonę, ekspertų išvadas, patys taip pat aktyviai nagrinėjame situaciją ir galimas teritorijos padalijimo pasekmes. Žinoma, po to svarų žodį turėtų tarti šalies vadovai, nes tai nėra vienos ar dviejų savivaldybių problema“, – pabrėžė A. Nesteckis.

116 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno meras atskleidė, kodėl R. Meilutytę pasirinko patarėja

Prie „Megos“ - sunkiasvorio ir lengvojo automobilio susidūrimas: spūstis kilometrinė

Du svarbius pasikeitimus pristatęs A. Gelažninkas pasiryžęs antrą kartą įveikti Dakarą (foto)

Žlugo balsavimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo (papildyta)

Mitingo „Vėžys - ne sloga“ dalyviai siunčia jautrią žinutę: mes norime gyventi

Atsakas: svarstoma kompensuoti rajono gyventojų išlaidas vaikų darželiuose mieste

Stovėjimas Vienybės požeminėje aikštelėje bus žymimas Geltonąja zona

Sušauktas nenumatytas Seimo posėdis: balsuos dėl V. Pranckiečio atstatydinimo

„Valstiečiai“ nusprendė: R. Karbauskį deleguos į Seimo vadovybę

Atsinaujina Laisvės alėjos maisto parduotuvės: proga apsipirkti su didelėm nuolaidom (foto)