Nors Lapių miestelis ir nedidelis (kiek daugiau nei 1300 gyventojų), tačiau puikiai pažįstamas visai Lietuvai. Nuo LNK televizijos iki garsiojo Lapių sąvartyno, nuo pirmojo Lietuvoje golfo aikštyno iki kadaise vienos moderniausių mokyklų šalyje – Lapės visada traukė ambicingus projektus. Taip pat ir naujakurius: Lapių seniūnija yra viena iš nedaugelio nuolatos augančių seniūnijų Lietuvoje.
2017 m. duomenimis, gyvenamąją vietą čia deklaravo beveik 4000 gyventojų, tačiau neoficialiais duomenimis jų gyvena daugiau nei 5000. „Lapės, neabejotinai, yra viena patraukliausių gyvenviečių šalia Kauno“, – sako Lapių seniūnas Rimantas Stankus.
Dar viena pilis Kauno rajone?
Gražiausiai Lapės atsiveria važiuojant į Jonavą senuoju keliu palei Nerį: vaizdingu paupiu ir šlaitu driekiasi sodai (jų Lapių seniūnijoje yra net 38), ant kalno stiebiasi ir pačių Lapių bokštai. Bene žymiausias iš jų – Lapių Šv. Jono krikštytojo bažnyčia. Statyta dar XVII a. pr. ir turinti Lietuvai retų renesanso bruožų šventovė, nors ir nedidelė, yra viena iš keliolikos seniausių mūrinių bažnyčių Lietuvoje. Ir tai – ne vienintelis istorinis palikimas Lapėse.
XVI a. čia buvo įkurtas dvaras, o XVII a. – ir rezidencinė pilis. Nors iš ansamblio šiandien beliko griuvėsiai, Lapių gyventojai turi vilties juos prikelti. Pagrindinis idėjos autorius – 20 metų Lapėse gyvenantis Algimantas Juozas Šeškauskas.
„Šią idėją puoselėjome ilgai ir nusprendėme, kad toks projektas būtų tikrai įmanomas. Šiuo metu esame tikslios pilies išvaizdos atkūrimo etape: neradus visų reikiamų detalių Lietuvos archyvuose, kreipėmės net į Lenkijos archyvus. Jeigu pavyks surinkti visą trūkstamą informaciją, rašysime projektą ir kibsime į darbus“, – optimizmo nestokoja A. J. Šeškauskas. Lapiškio planuose numatyta galimybė pilį atverti visuomenei, įkurti muziejų.
Prijungimas – daugiau bėdos negu naudos
Tiek A. J. Šeškauskas, aktyviai besidomintis Lapių identitetu, tiek Lapių seniūnas Rimantas Stankus dėl Kauno miesto savivaldybės planų prijungti Lapes yra gana sunerimę.
[susije_video kurie=””]
„Kol kas matome vienus trūkumus. Visų pirma, lieka neaiškus net 38 kolektyvinių sodų klausimas. Jeigu Lapės bus prijungtos prie Kauno miesto, koks likimas laukia šių sodų? Juk šiuo metu jais rūpinamės mes, turime sklandžiai veikiančią sistemą: kelius žvyruojame, duobes taisome – visus aktualius klausimus sprendžiame mes. Tas pats galioja ir pačiose Lapėse, daug procesų yra atidirbti ir nusistovėję – kam keisti sklandžiai veikiančią tvarką?“ – aiškina R. Stankus.
Gyventi rajone – privalumas
Pasak Lapių seniūno, neramu ne vien dėl galimo tvarkos keitimo. Gyventojams gali tapti nepatrauklus pats gyvenimo mieste statusas.
„Visi į Lapes iš miesto bėga kaip į ramaus gyvenimo garantą. Kas garantuos, kad Lapes prijungus prie miesto ateityje situacija nepasikeis? O kur dar pragmatinė pusė – nors esame ir atskirti nuo miesto apie 10-čia kilometrų, sunkiausia kelionės dalis prasideda tik jį privažiavus. Snieguotą dieną operatyviai nusivalome ir nubarstome savo kelius, tačiau užklimpstame vos išvažiavus iš rajono į miestą. Ta pati situacija kartojasi ir sprendžiant kitus klausimus“, – galimas problemas vardija R. Stankus ir akcentuoja, kad Lapių bendruomenė pakankamai stipri daugelį klausimų spręsti savarankiškai. Pavyzdžiui, 2013 m. bendruomenės iniciatyva ėmė veikti modernus gaisrinės punktas.
Pasiteiravus, ar Lapių prijungimas prie Kauno miesto galėtų turėti kokių nors privalumų, R. Stankus gūžteli pečiais: „Galbūt. Tačiau kol kas jų neįsivaizduojame, nes nesulaukėme nei vieno tikrai naudingo pasiūlymo.“
Lapių seniūnijoje yra 15-ka kaimų, didžiausi iš jų – Drąseikių ir Šatijų. Miestelyje veikia darželis, pagrindinė mokykla, paštas, šeimos sveikatos centras, senelių namai. Išplėtota augalininkystė ir kiaulininkystė, medinių laivų, valčių statyba, naudingųjų iškasenų gavyba („Drąseikių karjeras“), elnių auginimas („Elnias“). Veikia motokroso trasa.
